| LKL finalas | „Neptūnas“ – „Žalgiris“ | Serija 0-1 | 17:00 | Klaipėda |
R.Javtokas bandė tramdyti jaudulį. Prieš dvikovą su Klaipėdos „Neptūnu“ krepšininkas ilgai šnekučiavosi su Donatu Zavacku, persimetė keliais sakiniais apie naują tatuiruotę su Linu Kunigėliu, o netrukus tikrino čiurną atsargiai ruošdamasis rungtynių startui.
Po pusmečio pertraukos Šaras jį nieko nelaukdamas metė į starto penketą, o jau 76-ąją sekundę atsistojęs prie baudų metimo linijos R.Javtokas antruoju tiksliu metimu atidarė 2016-ųjų LKL finalą.
Beje, baudų metimo linija geriausiai iliustravo Roberto jaudulį – pirmoji bauda buvo labai netaikli.
„Galvojau, kad tik liestų lankelį. Bet kai palietė, tai gerai, nusiraminau antram metimui, – kvatojo R.Javtokas. – Bet, aišku, jaudulys tam įtakos irgi turėjo“.
Tai buvo vienintelis ir paskutinis Roberto taškas pirmajame LKL finalo mače. Jis dar sugriebė 5 atšokusius kamuolius, o aikštėje praleido nelauktai daug – 17 minučių 32 sekundes.
„Robertas yra ramstis gynyboje. To, ką jis daro, nepamatysi statistikoje. Jis visada teisingoje pozicijoje, teisingoje pagalboje, jo rankų ir kojų darbas... Tai yra labai didelė parama gynybai“, – po pralaimėjimo 72:83 pripažino „Neptūno“ treneris Dainius Adomaitis.
Parama, be kurios „Žalgiris“ tokiame LKL finale galbūt būtų ištvėręs. Tačiau nebeištvėrė pats Robertas.
„Grįždamas tikrai nežiūrėjau dėl rinktinės ar dar dėl kažko. Tik pavargau dirbti su Justu (Justinu Grainiu, fizinio rengimo treneriu. – aut. past.) individualiai kažkur pasislėpęs, garaže, – juokėsi R.Javtokas. – Norisi prisidėti prie aukso žiedo. Tą ir bandau daryti“.
Nesu tos formos, kurios galėčiau labai gerai žaisti, bet norėjau grįžti dar šį sezoną. Juk tiek ilgai nežaidžiau.
– Pirmosios rungtynės po pusmečio pertraukos buvo sunkesnės fiziškai ar psichologiškai? – 24sek paklausė R.Javtoko.
– Fiziškai. Aišku, psichologiškai po tiek laiko irgi nelengva. Tas noras, degimas... Bet fiziškai buvo labai sunku. Daug nesitreniravau ir nebuvau iki galo pasiruošęs, bet norėjau išeiti finalui. Ir išėjau (šypsosi.).
– Nenustebino, kad iškart buvote mestas į starto penketą ir žaidėte 18 minučių – minute daugiau už Ianą Vougiouką?
– Starto penketas yra taktinis dalykas. Tai yra žaidėjų rotacija. Ne dėl to, kad grįžau kažkuo tai geras (juokiasi.). Bet galvojau, kad minučių bus mažiau. Aišku, jos visada gerai (šypsosi.), esu patenkintas. Bet nebuvo fizinės kondicijos. Jos nėra ir dar nebus greitai. Kiek laiko praėjo... Nereikia kažko norėti.
– Per savo ilgą karjerą matėte visko, bet galbūt įkritus į įvykių sūkurį sugrįžo ir rungtynių jauduliukas?
– Pradžia buvo su nerimu. Anksčiau eidavau pietų miego ramus, bet dabar buvo toks laukimas, kai grįžti iš kažkur po ilgo laiko. Nerimas ir jauduliukas tikrai buvo. Kol pradėjau žaisti.
– Ar iki galo išsigydėte traumą? Ar vis dėlto kiek paskubėjote, kad šį sezoną užbaigtumėte aikštėje, o ne užribyje?
– Manau, kad šiek tiek forsuoju. Nesu tos formos, kurios galėčiau labai gerai žaisti, bet norėjau grįžti dar šį sezoną. Juk tiek ilgai nežaidžiau. O ir treneriai mato treniruotėse. Paklausiau jų, ar manęs prireiks. Po keturių treniruočių su komanda jie nusprendė, kad tinku (šypsosi.).
– Kitas žaidėjas jūsų vietoje galėjo nerizikuoti, palaukti vasaros ir viską pradėti nuo naujo sezono kaip nuo balto lapo.
– Nėra karjeros pradžia, kur kažką galėčiau sau pakenkti. Pakenksi, nepakenksi... Peršvietė, pasakė, kad sugijo ir viskas. Tik dar gal skausmai eina iš to, kad kojoje kažkas nesusibalansavę. Kažkas dar negerai. Bet ir praėjusį kartą buvo kažkas negerai (panašią traumą R.Javtokas patyrė 2012-aisiais), kai pradėjau sportuoti po pusmečio. Įsivaizduoju, kad ir dabar yra panašiai.
– Gal norėjosi spėti apšilti kojas ir prieš Lietuvos rinktinę?
– Ne. Tikrai nežiūrėjau dėl rinktinės ar dar dėl kažko. Tik pavargau dirbti su Justu (Justinu Grainiu, fizinio rengimo treneriu. – aut. past.) individualiai kažkur pasislėpęs, garaže (Juokiasi.). Norėjosi būti su komanda, su visais. Norisi iškovoti žiedą kitaip. Ne vien tik sėdint ir palaikant nuo suoliuko. Norisi prisidėti. Tą ir bandau daryti.
„Neptūnas“ jau žaidė finale. Tada jiems užteko to, kur pateko. O dabar jie nori kažko daugiau.
– Ar „Neptūnas“ Kaune parodė viską, ką gali? Kokio mačo tikitės Klaipėdoje?
– Bus matyti, ką jie parodė ir ko ne. Visi sako, kad jie čia pavargę, kai kurie traumuoti. Bet čia jų problemos, o mes turime savų, kitokių. „Neptūnas“ yra namų komanda. Klaipėdoje žaidžia visai kitaip ir norės laimėti. Klaipėdoje mums niekada nebuvo lengva. Matėme, kaip krito „Lietuvos rytas“ (šypteli.). Tikrai vertiname „Neptūną“ ir stengsimės padaryti viską, kad laimėtume.
– „Lietuvos ryto“ kapituliavimas pusfinalyje nustebino?
– Negaliu sakyti, kad nenustebino. Nors tikrai nebūčiau statęs už „Neptūną“. Bet po dvejų rungtynių visai kitaip kalbėjau (šypsosi.). Nors visi sakė, kad „Lietuvos rytas“ dar sugrįš, laimėti trejas rungtynes iš eilės sunku prieš bet kurią komandą. O tas nustebinimas... Tai „Neptūnas“ maloniai nustebino. Parodė savo charakterį ir didesnį norą. Dabar jie finale.
– Ar ši „Neptūno“ komanda stipresnė už tą, kuri prieš dvejus metus „Žalgiriui“ finale nusileido 2-4?
– Vienas dalykas, jie jau žaidė finale. Tada jiems užteko to, kur pateko. O dabar jie nori kažko daugiau. „Neptūnas“ jau su patirtimi. Ir manau, kad stipresnis. Ir šiemet Europoje „Neptūnas“ įrodė, kad yra stipri komanda, o jos neįvertinti būtų kvailystė.
