R.Jokubaitis neseniai lankėsi Kaune, įveikė savo buvusią komandą Kauno „Žalgirį“ ir su „Barcelona“ pateko į finalo ketvertą.
Dabar jis grįžta į gimtąją šalį turėdamas dar vieną tikslą – iškovoti Eurolygos trofėjų.
Lengva nebus, tačiau „Barcelona“, nepateisinusi vilčių dviejuose ankstesniuose finalo ketvertuose, viliasi, kad šį kartą viskas bus kitaip.
R.Jokubaitis įsitikinęs – šį kartą Šarūno Jasikevičiaus komanda yra pasiruošusi gerai kaip niekada.
– Kaip pasitinkate Eurolygos finalo ketvertą?
– Tiek komanda, tiek aš pats jaučiamės labai gerai ir esame geros formos. Į finalo ketvertą patekome laimėję ketvirtfinalio seriją 3-0, o tai, palyginti su praėjusiais metais, mums yra geras rezultatas. Tačiau darbas dar nebaigtas, apskritai jaučiamės puikiai, geros emocijos.
– „Žalgirio“ barjerą peršokote lengvai. Kaip išnaudojote laisvas dienas po „sausos“ pergalės prieš kauniečius?
– Visada gerai šiek tiek pailsėti ir neturėti serijos iš 4 ar 5 rungtynių, nes tokiu atveju pavargsti ir fiziškai, ir psichologiškai. Visada geriau baigti seriją kuo anksčiau, kad geriau atsigautume ir pailsėtume, kai kuriuos žaidėjus pataupytume šalies čempionate. Tikėjomės tokio rezultato, tai geriausias dalykas.
– Kitose serijose prireikė visų penkerių rungtynių, ar tai prieš finalo ketvertą bus jūsų komandos pranašumas?
– Kai baigėme seriją, turėjome vieną dieną pasidžiaugti ta pergale, bet turime tai pamiršti. Darbas dar nėra baigtas. Be abejo, visos kitos serijos ėjo iki penktųjų rungtynių, o šių metų Eurolygos lygis yra neįtikėtinas, tačiau džiaugtis tuo, ką jau iškovojome, nesirengiame. Nėra laiko švęsti ar džiūgauti. Mūsų laukia kelionė į Kauną ir turime viską pamiršti, kaip ar ką nugalėjome. Tai bus visai kita istorija.
– Ar šis Eurolygos sezonas buvo konkurencingesnis nei ankstesni?
– Šimtu procentų. Tai mano ketvirtasis sezonas, kai žaidžiu Eurolygoje. Pagal turnyro lentelę matome, koks konkurencingas buvo šis reguliarusis sezonas ir atkrintamosios varžybos, todėl 100 proc. galime teigti, kad 2022-23 m. sezonas Eurolygoje buvo konkurencingiausias istorijoje. Skaičiai nemeluoja.
– Prieš „Žalgirį“ surengėte solidų pasirodymą ir vidutiniškai pelnydavote po 10 taškų, nors viso sezono metu nepavyko išvengti duobelių. Kaip psichologiškai tvarkotės tomis savaitėmis, kai viskas klostosi ne taip, kaip norite ir planuojate?
– Tiesą sakant, lapkritį ir gruodį mano forma buvo tikrai prasta. Visi tai matė, aš taip pat tai jaučiau. Nėra lengva vėl įgyti formą iš naujo, bet labai to norėčiau. Vienos ar dvejos blogos rungtynės, kitos rungtynės, pamestas ritmas... Beveik du mėnesius sekėsi sunkiai. Negalėjau išnaudoti savo potencialo, buvo apmaudu, norėjau labiau padėti komandai. Treneriai ir komandos draugai manimi tikėjo, turėjau progų, bet jomis nepasinaudojau.
Tie mėnesiai buvo labai prasti, bet džiaugiuosi, kad dabar vėl esu gerame kelyje, po Naujųjų metų žaidimo kreivė pakilo į viršų. Pirmą kartą buvau tokioje situacijoje, tiesą sakant, nežinojau, kaip viską suvaldyti. Bet taip jauniems žaidėjams nutinka – tiesiog reikia toliau dirbti. Svarbiausia tikėti savimi ir turėti aplink save žmonių, kurie tavimi tiki. Žingsnis po žingsnio turi sugrįžti, čia nėra jokios slaptos formulės. Tai užtruko ilgiau nei tikėjausi, bet džiaugiuosi, kad dabar viskas gerai.
– Po ketvirtfinalio Šaras juokavo, kad sulaukia daug skambučių iš draugų ir šeimos narių, ar pastarosiomis dienomis jūsų telefonas irgi buvo „karštas“?
– Taip, daug žinučių, kai kurios geros, o dauguma – blogų (juokiasi). Niekas iš „Barcos“ lietuvių nenorėjo žaisti prieš „Žalgirį“. Mes nepasirinkome jų, jie nepasirinko mūsų, toks yra gyvenimas. Atkrintamosiose varžybose taip jau kartais nutinka, mes gavome „Žalgirį“ ir turėjome atlikti savo darbą.
– Ši „Barcelona“ turi daug lietuvių. Ar tikitės palaikymo finalo ketverto metu?
– Iš pradžių maniau, kad taip ir bus, bet tada kažkas atsitiko su „Žalgirio“ sirgaliais Barselonoje. Klubas į rungtynes įleido tik 150 „Žalgirio“ sirgalių, o „Barca“ grąžino „Žalgirio“ sirgaliams pinigus už bilietus, todėl jie šiek tiek supyko. Bet tikiuosi, kad jie mus palaikys, tai bus vienas didžiausių įvykių Lietuvos sporto istorijoje.
– Jūsų pirmasis Eurolygos titulas gali būti iškovotas gimtojoje šalyje. Kiek daug tai jums reikštų?
– Tai būtų neįtikėtina. Neįsivaizduoju, koks tai būtų jausmas. Tai galėtų būti viena svarbiausių akimirkų mano karjeroje.
