Pasirengimas čempionatui po truputį įsibėgėja. Jėgų ir idėjų pasitikrinimas su tokia stipria rinktine kaip serbų, kurių sudėtyje šmėžuoja ne viena NBA žaidėjo pavardė – puiki proga treneriams įvertinti įvairias kombinacijas bei žaidėjų galimybes.
Galima teigti, kad šiose dvejose rungtynėse išvydome labai panašią žaidėjų rotaciją, kokia bus ir čempionate. Belgrade vykusiose rungtynėse šią rotaciją šiek tiek pakoregavo dviejų rinktinės lyderių – D.Sabonio ir J.Valančiūno – greitai susirinktos pražangos. Tokia įvykių eiga tik parodė, kad turėti dar vieną tikrą centrą komandoje būtų itin pravartu.
Tuo labiau, kad įėjęs į aikštelę M.Gebenas pakankamai solidžiai susitvarkė su savo užduotimis. Taip, praleido keturis taškus 1 prieš 1 situacijose prieš B.Marjanovičių, bet šį milžiną sustabdyti sunkiai sekasi net ir NBA centrams, kuomet serbui suteikiama pakankamai laiko aikštelėje.
Pozityviai nuteikė didelis atkovotų kamuolių skaičius abiejų rungtynių metu – tai turėtų išlikti viena iš stipriųjų rinktinės pusių ir oficialių rungtynių metu. Serbijos rinktinės aukšti gynėjai bei jų agresyvi gynyba kėlė daug problemų lietuvių mažiukams ir žaidimo organizavimui, tačiau šios problemos dingo antrojoje varžybų Kaune pusėje.
Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis
JV tai tebuvo pirmosios dvejos draugiškos rungtynės šią vasarą ir tai buvo galima pastebėti plika akimi. Aukštaūgis dažnai nerasdavo vietos aikštelėje puolime, pirmieji metimai buvo itin netaiklūs. Viskas natūralu – Jonas savo sezoną pabaigė anksčiau už visus kitus, o įsivažiavimas į žaidybinį ritmą nėra vien trenerių ir žaidėjų sukurtas mitas.
Turbūt svarbiausia rinktinės trenerių štabo užduotis yra padaryti Valančiūno ir Sabonio duetą funkcionuojantį itin efektyviai. Šio tandemo išbandymas ir buvo viena iš kertinių užduočių. Medžiaga darbui itin gera, tačiau taisyti ką irgi yra nemažai.
Situacijose kuomet D.Sabonis žaisdavo du prieš du, JV atrodė, lyg nežinotų, kurioje aikštelės vietoje turėtų būti, užimdavo kitų žaidėjų vietas, taip leisdamas vienam serbų krepšininkui saugoti du lietuvius. Vėlgi, tai – oficialių rungtynių trūkumas bei paprasčiausias tarpusavio nesusižaidimas.
Atrodo, kad lietuviai bandys šiuos du bokštus kaip įmanoma dažniau sutalpinti į baudos aikštelę. Vienam žaidžiant du prieš du, kitas judės baudos aikštelėje palei galinę liniją. Taip iš dalies galima paslėpti šių žaidėjų silpnesnes puses – metimą iš tolimesnės distancijos. Taip pat tai būdas suklaidinti varžovų pagalbą iš silpnosios pusės bei išlaikyti D.Sabonį ir JV ten, kur jie labiausiai pavojingi: po krepšiu.
Dvejų rungtynių su serbais metu buvo išbandyti ir keli deriniai, skirti JV ir D.Sabonio kamuolio priėmimui kuo arčiau krepšio bei žaidimui nugara. Serbijos rinktinė atliko puikų darbą neleisdama šiems žaidėjams giliai priimti kamuolio, tačiau ir lietuvių puolimo schemos dar nėra iki galo nušlifuotos.
Nepaisant to, išvydome nemažai epizodų, kuomet aukštaūgiai susidorojo su savo tiesioginiais oponentais ir pelnydavo taškus iš šių derinių. Stebint šį duetą, vaizdas su kiekvienomis rungtynėmis turėtų tik gerėti ir tai yra itin svarbu, norint tikėtis aukštos vietos pasaulio čempionate.
Slogesni momentai
Reikia pripažinti, kad lietuvių gynėjams šios dvejos rungtynės buvo žvėriškas išbandymas. Serbijos rinktinė žaidė itin fizišką krepšinį, dusino įžaidėjus per visą aikštę, ne kartą krapštė kamuolį iš jų rankų, nutraukdavo perdavimus savo ilgomis ir nuolat dirbančiomis rankomis.
Matėme ne vieną situaciją, kuomet lietuviai bandydavo pasitreniruoti tam tikrą derinį tris, keturis kartus iš eilės, tačiau kai kurie bandymai nutrūkdavo jau pirmoje ar antroje fazėje dėl to, kad nepavykdavo nueiti su kamuoliu, kur norima, ar priimti kamuolio ten, kur reikia jį priimti. Visa serbų rinktinė pasižymi ūgiu, geromis atletinėmis savybėmis, todėl tai buvo geras testas bei treniruotė visiems rinktinėms krepšininkams.
Kitas dalykas, kurį iš dalies išprovokavo būtent ši agresyvi gynyba – nemažas klaidų skaičius. Žiūrint iš vienos pusės nemalonu, žiūrint iš kitos – tai buvo tik trečiosios bei ketvirtosios rungtynės pasirengimo cikle bei pirmosios dvi žaidžiant pilna sudėtimi.
Kompaktiška serbų gynyba baudos aikštelėje bei nesusižaidimas privertė lietuvius klysti išsimetant kamuolį iš baudos aikštelės: klydo ir D.Sabonis, ir E.Ulanovas.
Tokios klaidos kainuoja itin brangiai: pamušti kamuoliai atsidurdavo serbų rankose, jie pradėdavo greitą puolimą 2 prieš 1 ar 3 prieš 2, o tai baigdavosi dėjimais ar tritaškiais. Taip buvo paleistos ir pirmosios rungtynės Belgrade, tokiu būdu dešimtį taškų serbai sukrapštė ir Kaune.
Ryškėjančios stiprybės
Maloniai nuteikė didžiuliai atkovotų kamuolių skaičiai net ir prieš tokią galingą priekinę liniją turinčią komandą kaip Serbija. Aktyvus kamuolių puolime siekimas suteiks rinktinei daug antrųjų šansų, o tai yra itin svarbu komandai, kuri žaidžia tokį lėtą ir pozicinį krepšinį, kaip Lietuva. Rungtynėse Kaune serbai antraisiais šansais pelnė 9 taškus, tuo tarpu mūsų rinktinė – 17.
Marius Grigonis, atrodo, pretenduoja tapti pagrindiniu rinktinės gynėju ir turėti kamuolį savo rankose lemiamomis rungtynių akimirkomis žaisdamas du prieš du.
Belgrade jis vienas pats per pirmuosius du kėlinius surinko 18 taškų, Kaune pridėjo 17 bei atrodė itin pasitikintis savo sprendimais.
Buvome pripratę ilgą laiką matyti Mantą Kalnietį šiose pareigose, tačiau M.Grigonio žaidimas, pasirinkti deriniai bei D.Adomaičio sprendimas jam duoti kamuolį paskutinėmis rungtynių Kaune akimirkomis indikuoja, kad M.Grigonio vaidmuo šioje komandoje gali būti net didesnis, nei galėjome tikėtis. Ir nors D.Adomaitis interviu metu po rungtynių atskleidė, kad toks pasirinkimas buvo padarytas norint atakuoti Bogdaną Bogdanovičių, nematau priežasčių, kodėl M.Grigonis negalėtų būti pagrindinis du prieš du žaidėjas šioje komandoje.
Jis yra turbūt vienintelis, kuris gali aukštu procentu mesti iš tolimo nuotolio po driblingo (ar po du prieš du), yra pakankamai aukštas, fiziškai stiprus bei greitas įsiveržti į baudos aikštelę, efektyviai meta floaterį, jei aukštaūgis laukia žemai po krepšiu.
Pats M.Grigonis buvo nepatenkintas savo sprendimų priėmimu bei klaidomis po pirmųjų rungtynių Belgrade, tačiau tą galima suprasti – lietuviai buvo tik ką pralaimėję rungtynes, nors pirmavo beveik visą laiką. Gerų epizodų buvo ne ką mažiau ir jie nuteikia itin pozityviai.
Apibendrinimas
Du testai prieš vieną iš būsimo čempionato favoričių buvo itin naudingi.
Lietuviai naudojo panašią žaidėjų rotaciją, kokia turėtų būti čempionate, apsižiūrėjo, kaip veikia D.Sabonio ir JV duetas, buvo patikrinti agresyvios serbų gynybos.
Nikola Jokičius, nors dar ir akivaizdžiai ne formoje, pademonstravo, kodėl yra vadinamas geriausiai kamuolį perduodančiu aukštaūgiu pasaulyje.
Rinktinės dėlionė po truputį ryškėja – metas taisyti klaidas ir tobulinti stiprybes.
