Kai Rolandas Jarutis dar likus kelioms savaitėms iki jo paskyrimo į „Ryto“ direktoriaus pareigas sulaukė 15min skambučio, 43 metų vyras pagalvojo, kad jį siejome su klubo vyr. trenerio postu.
Mandagiai atsakęs, kad kol „Ryto“ vyr. treneris yra Dainius Adomaitis, aptarinėti galimybes dirbti sostinėje būtų neetiška, R.Jarutis net kiek nustebo, kai 15min patikslino, jog kalbama apie direktoriaus poziciją.
R.Jarutis neplanavo sugrįžimo į sostinę. Jis jau turėjo pasiūlymą iš Kinijos. Ten buvęs krepšininkas siekė vyr. trenerio posto, bet pasiūlymas dirbti asistentu jau seniai buvo padėtas ant stalo.
Tačiau R.Jarutis kiek nelauktai persigalvojo ir sutiko perimti atsakingą postą. Tik dabar jis braižys ne derinius žaidėjams, o strategiją Vilniaus klubo organizacijai.
„Grįžęs iš Kinijos ne kartą minėjau, kad jei bus galimybė ten grįžti kaip vyr. treneriui, mane tai domins. Dar ir dabar galėjau grįžti į Kiniją dirbti asistentu rugpjūčio 15 d., bet šis klausimas jau uždarytas, – 15min krepšinio podkaste „urBONUSas“ pasakojo R.Jarutis. – Kodėl „Rytas“? Ne vienerius metus ir ne vieną vasarą buvo apie tai kalbama. Artimiausias toks darbo pasiūlymas buvo praėjusią vasarą, bet tada dėl vienokių ar kitokių priežasčių neradome sąlyčio taškų.
Šiemet vėl grįžome prie derybų. „Rytas“ yra mano komanda. Mano miesto komanda. Galvoju, kad turiu minčių, idėjų ir energijos.
Šis momentas komandai nėra lengviausias, bet bandysime ją vėl padaryti ambicingą, energingą ir alkaną, kad ši galėtų kovoti dėl Lietuvos čempionų vardo.“
Pirmasis iššūkis R.Jaručio laukė tarptautiniame fronte – „Rytas“ siekė vardinio kelialapio į Eurolygą, tačiau jis atiteko Sankt Peterburgo „Zenit“. Vis dėlto daugiausiai darbų R.Jaručio laukia savo mylimo miesto kieme.
Apie naują „Ryto“ viziją, laukiančias permainas ir naujienas – įdomiausios R.Jaručio interviu krepšinio podkaste „urBONUSas“ ištraukos.
– Sakote, kad klubui dabar nėra pats lengviausias momentas. Reikia suprasti, perimate kėdę, kurios link nebuvo išsidriekusi ilga eilė?
– Tai yra sunkus darbas.
Kartais išgirsti sveikinimų, bet žinant, kad situacija klube tikrai nėra lengva... Geriau mažiau kalbų, daugiau darbų.
Į „Rytą“ mane pastūmėjo begalinis noras būti Vilniaus komandos dalimi ir padėti gerinti situaciją ne tik klubui, tačiau ir miesto krepšiniui. Galiu drąsiai pasakyti, kad tos pozicijos yra apleistos.
Man vadovaujant Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijai, akademija dukart tapo geriausia Lietuvos krepšinio mokykla. Pernai Vilniaus krepšinio mokykla buvo geriausia Lietuvoje, šiemet – Sostinės krepšinio mokykla, kuo mes didžiuojamės ir džiaugiamės. Bet iš gan gero perspektyvaus jaunimo nematome tolimesnių žingsnių čia, Vilniaus komandoje, kur jie galėtų atstovauti gimtajam miestui.
Vienas mano norų – kad kuo daugiau mūsų, Vilniaus miesto vaikinų, patektų į sistemą ir garbingai atstovautų klubui bei su juo eitų tikslo link tapti geriausia Lietuvos komanda.
– Ar „Ryto“ jaunimo programa buvo esminis darbas, kurio norėjote imtis vos tik atvykęs į klubą?
– Man buvo labai paprasta ir nesudėtinga, nes aš rinkau sostinės jaunimo projekto komandą dar prieš dvejus metus ir buvau tos komandos direktorius. Ta komanda prieš dvejus metus laimėjo Eurolygą.
Galvoju, šiemet ši komanda galėjo kur kas sėkmingiau pasirodyti Eurolygos atrankoje Kaune ir geriau sukovoti Vitorijoje.
Tačiau nemažai jaunų žaidėjų išsivaikščiojo, išvažiavo į kitas komandas. Yra daug pavardžių, kurios turėjo būti „Ryto“ piramidės viršūnėje.
Kadangi dabar žaisime Europos taurėje, taip pat atsižvelgiant į situaciją klube, galime ir privalau deklaruoti, kad klubo biudžetas mažės.
– Kita vertus, dabar tų pavardžių netrūksta: Augustas Marčiulionis, Marekas Blaževičius, Ąžuolas Tubelis...
– Tikrai netrūksta. Tas pats Deividas Sirvydis.
Galvoju, Deiviui už nugaros laukia ne ką prastesnis Blaževičius, Tubelis. Noriu pasidžiaugti, kad pavyko galutinai sutarti dėl Augusto Marčiulionio, kad jis liks mūsų sistemoje bent artimiausius dvejus metus. O tada jau priklausys nuo jo norų ir vilčių, ar jis kelsis į NCAA. Bet artimiausius dvejus metus jis tikrai bus mūsų sistemoje.
Gan sėkmingai žaidžia ir Simas Jarumbauskas, kuris atstovauja Lietuvos devyniolikmečių rinktinei.
Turime tikrai nemažai gabių perspektyvių jaunuolių, kurie galėtų papildyti pagrindinę komandą. Galvoju, ir sirgaliams bus tikrai įdomu ateiti ir palaikyti alkanus, ambicingus bei tikslo siekiančius jaunus žmones.
– Jau atrodė, kad Augustas Marčiulionis išvyks tobulėti į NCAA. Kaip pavyko jį išlaikyti Vilniuje?
– Pirmiausia, tėtis. Jį ugdo, treniruoja ir patarimus duoda tėtis.
Bet labai svarbu, ką galvoja Augustas, o jis tikrai nori likti čia ir būti „Ryto“ sistemos dalimi. Jis turi visas galimybes čia toliau augti, skleistis ir tobulėti.
Turime labai gerą Domanto Sabonio pavyzdį NCAA. Jis atsisakė idealių sąlygų Malagoje, bet žinojo, kur važiuoja. Aukštaūgiams NCAA yra kur kas geresnės galimybės atsiskleisti. Bet 1-2 pozicijos žaidėjų konkurencija yra milžiniška. Atletiškų, greitų, šoklių, talentingų jaunuolių Amerikoje yra užtektinai.
Kalbant ne tik apie Augustą, bet ir kitus jaunuosius žaidėjus, namuose jiems bus leidžiama daugiau klysti. Kartais treneriai prisižiūri serbiško krepšinio modelio – nenoriu jo kritikuoti, kai kuriais atžvilgiais drausmė man imponuoja, bet turi būti palaikymas, skatinimas ir daugiau pozityvumo.
Tobulėjimo prasme, Augustas Vilniuje turės pakankamai nemažai laisvės, o geriausia, kad šalia jo bus tėtis, kuris savo įžvalgomis padės smarkiai tobulėti.
– Oficialiai patvirtintas „Ryto“ direktoriumi sakėte, kad „Rytas“ bus jauna ambicinga komanda. Dažnai tai reiškia mažėjantį biudžetą ir natūralų perėjimą prie vietinių jaunų talentų. Tai skamba kažkas panašaus kaip Belgrado „Partizan“ modelis?
– Šį klausimą reikėtų derinti su treneriu Adomaičiu. Turime puikų trenerį, kuris dar treniruoja ir Lietuvos rinktinę.
Ne tik minučių kiekis, bet ir tobulėjimo planas bus labai glaudžiai derinamas tarp pagrindinės komandos trenerių štabo ir jaunimo – „Perlo“ komandos, trenerių.
Jeigu matysime, kad žaidėjui ankšta NKL, esame dėkingi LKF ir LKL, dėl dvigubų licencijų – jauni perspektyvūs žaidėjai galės lengviau migruoti tarp lygų.
Aš puikiai suprantu Belgrado „Partizan“ nusivylimą.
– Ilgametis „Ryto“ jaunimo programos treneris buvo Arvydas Gronskis, tačiau kalbama, kad jis gali prisijungti prie „Lietkabelio“ arba „Neptūno“ trenerių štabo. Ar jis liks Vilniuje?
– Kitą savaitę pristatysime dviejų jaunimo komandų – NKL ir RKL, trenerius ir žaidėjus.
Arvydas nuveikė puikų darbą, bet taip pat girdžiu gandus apie Panevėžio ir Klaipėdos ar kitas komandas. Tai puikus treneris, kuris galbūt jau žiūrės savo karjeros tęsinio aukštesniame lygyje.
– Kalbame apie lokalius darbus, bet vos atėjęs į „Ryto“ klubą, turėjote spręsti tarptautinį klausimą. Kuo „Rytas“ galėjo sudominti Eurolygą, kad ši būtų priėmusį Vilniaus komandą į turnyrą vardinio kvietimo teisėmis?
– Iš klubo pusės buvo padaryta viskas. „Rytas“ buvo labai gražiai pristatytas Eurolygai.
Buvo kalbama, kad gal mums nereikia, kad mums ten bus sudėtinga... Ne. Mes tikrai kryptingai viską darėme, kad Vilniaus komanda atsidurtų Eurolygoje.
Tačiau yra faktoriai. Aš puikiai suprantu Belgrado „Partizan“ nusivylimą, nes vienas iš kriterijų, kurį man teko išgirsti bendraujant su Eurolygos atstovais, buvo vietų Eurolygoje skaičius Balkanų šalims. Beveik kiekvienoje komandoje yra po 1-2 slovėnus, kroatus, bosnius, serbus... Kokios stiprios jų rinktinės ir kiek tų šalių žaidėjų žaidžia NBA.
Bet dabar Balkanai turi tik vieną vietą Eurolygoje, tad „Partizan“ argumentas buvo svarus, kad jų regionas gautų antrą papildomą vietą. Belgradas tvarkėsi savo finansinius sunkumus, areną.
Bet yra „Gazprom“ pinigai, kurie tikrai turėjo įtakos, todėl dabar matome rezultatą. Yra ir komercinė pusė.
Buvome susisiekę ir su Adu Juškevičiumi, bet šiandien klubas neturi jokių galimybių jo įpirkti.
– Ar pasibaigusios lenktynės dėl vardinio kvietimo davė naują startą būsimiems „Ryto“ komplektacijos darbams?
– Taip.
Turėjome dvi kryptis. Jeigu būtume žaidę Eurolygoje, būtų buvę ir visai kitokie pakeitimai klubo biudžete.
– Kaip atrodytų Eurolygos „Rytas“?
– Manau, būtume pasipildę 1-2 pajėgesniais lietuviais. Buvome susisiekę ir su Adu Juškevičiumi, bet šiandien klubas neturi jokių galimybių jo įpirkti. Buvo keletas kitų žaidėjų, bet jų kaina šiandien neįkandama.
Jeigu būtume žaidę Eurolygoje, būtume galėję jiems pasiūlyti Eurolygos platformą. Tas pats ir su užsieniečiais. Didžiausi pakeitimai būtų laukę legionierių tarpe – turėtų žaisti atitinkamo lygio legionieriai. Tačiau jaunimas vis tiek būtų buvęs įtrauktas į klubo viziją.
Kadangi dabar žaisime Europos taurėje, taip pat atsižvelgiant į situaciją klube, galime ir privalau deklaruoti, kad klubo biudžetas mažės. Net ir palyginus su praėjusiais metais.
Tokia yra reali situacija. Galime norėti vieno, bet turime, ką turime. Iš šitos situacijos bandysime rasti sprendimus, remdamiesi daugiau lietuviška komanda ir įtraukdami į sudėtį jaunimą.
Manau, tai yra geras pavyzdys. Pavyzdžiui, ir Deividas Sirvydis turėtų būti dėkingas klubui, treneriams, kad jam suteikė galimybę atsiskleisti. Kelios geros rungtynės Deiviui suteikė šansus būtų pašauktam NBA naujokų biržoje gan aukštoje vietoje.
Dainius Adomaitis atliko labai didelį darbą ir klubo rezultatai tikrai geri.
– „Rytas“ prieš 2018-2019 m. sezoną oficialiai pristatė 4,4 mln. eurų biudžetą. 24sek žiniomis, jis buvo dar mažesnis. Kiek preliminariai gali siekti klubo biudžetas 2019-2020 m. sezoną?
– Kad jis bus mažesnis, tai galiu teigti jau dabar.
Bus mažesnis ir klubo biudžetas, ir žaidėjų atlyginimams numatytas biudžetas. Galvoju, kad tikslus biudžetas paaiškės prieš sezono pradžią.
Tam turime svarbių priežasčių. Daug dirbsime ir labai stengsimės, kad pritrauktume papildomų rėmėjų. Jeigu tai pavyktų, žiūrėtume, ar galime labiau stiprintis.
Bet pirmiausia turime planuoti biudžetą ir komandos sudėtį atsižvelgdami į realius skaičius.
– Dainiaus Adomaičio darbas Vilniuje pirmąjį sezoną sulaukė daug diskusijų. Kaip jūs vertinate jo pasirodymą „Ryte“ 2018-2019 m. sezoną?
– Kaip Lietuvoje vertinamas krepšinis? Lietuvos sirgaliai yra tikrai labai aukšto lygio. Nueikite į gatvę su kažkuo pažaisti, daugiau ar mažiau visi moka mesti į krepšį, veržtis. Nekalbant apie patarimus ir įžvalgas. O jų yra tikrai nemažai teisingų ir įdomių – argumentuotų.
Darbas tokiame klube kaip „Rytas“ kiekvienam treneriui yra iššūkis. Dainiui Adomaičiui tikrai nebuvo lengva, nes jis dar turėjo prisiimti didelę atsakomybę dėl Lietuvos rinktinės ir patekimo į pasaulio čempionatą. Treneris, galvoju, atliko puikų darbą – rinktinė yra pasaulio čempionate Kinijoje, o klubo kelti realūs tikslai įvykdyti: laimėta KMT, patekta į Europos taurės ketvirtfinalį, žaista LKL finale.
Atsižvelgiant į traumas, tą pačią Dominique'o Suttono situaciją, kai žaidėjas, turėjęs būti lyderiu, į komandą įnešė daugiau blogų dalykų, vertinčiau, kad Dainius atliko labai didelį darbą ir rezultatai yra tikrai geri.
LKL finale žaidėme su „Žalgiriu“, kuris žaidžia Eurolygoje. Neketinu verkti, kad jų biudžetas yra keliskart didesnis. Taip, jie turi geresnius žaidėjus ir gali leisti sau juos įsigyti, bet kodėl mūsų žaidėjai negali tapti geresniais? Daugiau kalbu apie lietuvius.
Komplektuojant kito sezono sudėtį vienas pagrindinių dalykų buvo komandoje turėti kuo daugiau lietuvių. Gal kas įsižeis ir supyks, bet sezono pabaigoje, atkrintamosiose ir ypač finaluose, didžiausią reikšmę turi vietiniai žaidėjai.
Kai nuvažiuoji į Kauną ir matai, kad trys „Ryto“ legionieriai surenka tris taškus, tai net juokavau, kad trys žmonės futbole pelno po įvartį. Tai jie irgi pelno po įvartį. Tai kokie klausimai treneriui?
Komplektaciją pradėkime nuo lietuvių. O tada ateis laikas ir legionieriams. Kokius legionierius klubas pajėgs įsigyti ir suras – čia jau artimos ateities klausimas.
– Kokie buvo Dainiaus Adomaičio nuogąstavimai dėl praėjusio sezono, kad kitas būtų geresnis visai organizacijai?
– Turbūt kad reikėtų pasistengti išvengti tokių klaidų komplektuojant komandą. Suttonas yra aukšto lygio žaidėjas. Ne visada gali sužinoti apie visas charakterio savybes kritinėse situacijose, bet reikia surinkti kuo daugiau informacijos ir kad tokie dalykai nepasikartotų.
Ta pati situacija su Manny Harrisu. Kai buvau „Azovmaš“ direktorius Mariupolyje, Harrisas irgi žaidė klube – buvo jaunas, alkanas, labai naivus ir gerai kontroliuojamas žaidėjas. Jis tada tikrai labai gerai pas mus žaidė. Bet metams bėgant, atsiranda ir žvaigždės statusas, o jis turėjo puikų praėjusį sezoną Atėnų AEK.
Bet atvažiavus sakyti, kad oras blogas... Mes gyvename puikiame mieste. Čia yra kur nueiti, ką pamatyti, kur leisti laiką. Čia puikūs žmonės – tai tarptautinis miestas. Esu matęs tikrai kur kas prastesnių miestų (juokiasi.). Jei esi profesionalas, atvažiuoji ir dirbi, o ne rodai ožius, kad čia tau kažkas blogai, kad automobilis per mažas.
Galvoju, kad trenerių štabas atliko tikrai gerą darbą išlaviruojant tarp visų traumų, negandų ir situacijų, kurios klube buvo ne tik sportinėje pusėje, bet buvo ir kita pusė – finansinė pusė. Treneriai tikrai atliko nuostabų darbą.
Sirgaliai turi lūkesčius, kad „Rytas“ būtų geriausia komanda Lietuvoje. Mes turime dirbti taip, kad pateisintume jų lūkesčius.
– Jeigu Rolandas Jarutis būtų dirbęs „Ryte“, kai jame vyko konfliktinė situacija dėl Dominique'o Suttono, kaip būtumėte sprendęs amerikiečio klausimą?
– Vienareikšmiškai būčiau stovėjęs trenerio pusėje. Vienareikšmiškai.
Bet nebenoriu gilintis į tą situaciją. Ji buvo išspręsta. Kai ji išsisprendė, ir komandos žaidimas pagerėjo, ir atėjo rezultatas KMT turnyre. Faktai kalba už save.
– Užsiminėte apie fanus. Koks jūsų požiūris į „B tribūną“?
– Mūsų laukia draugiškas susitikimas. Noriu išgirsti ne tik „B tribūną“. Ji labai svarbi, bet svarbūs visi kiti sirgaliai. Ir kiekvienas jų.
Aš noriu matyti grįžtančias šeimas su vaikais, su „Ryto“ klubo atributika. Tuos, kuriems tai daugiau nei sportas, o šventė, pramoga, emocijos. Norėčiau, kad būtų daugiau teigiamų emocijų ir palaikymo.
Tai, ką patyriau žaisdamas „Ryto“ komandoje praeityje, buvo fantastika. Su „Ryto“ sirgaliais turime dirbti petys į petį, ar tai būtų „B tribūna“, ar bet kuris kitas sektorius ir sirgalius. Mums visi jie vienodai labai svarbūs.
Hierarchijos klausimai laikui bėgant susidėlios ir bus kur kas daugiau aiškumo, kas už ką atsakingas ir kas prisiima atsakomybę.
– Kiek realu kitą sezoną „Ryte“ matyti komandos kapitoną Chrisą Kramerį?
– Šis klausimas dar atviras, bet mums reikalingas rezultatas nuo sezono pradžios.
Mes visi suprantame, kad Chrisas tikrai negalės prisijungti prie komandos nuo sezono pradžios ir artimiausiu metu priimsime dėl jo sprendimus. Jo sutartis pakankamai didelė. Gal net labai didelė. Tad turi būti rastas visoms pusėms naudingas sprendimas.
Taip, jis komandos kapitonas ir vienas lyderių. Bet klubas turi žiūrėti į realią situaciją. Ar klubas pajėgus laukti žaidėjo vasario ar kovo mėnesį?
– Kada Krameris teoriškai galėtų grįžti į aikštę?
– Jeigu medikai po tokios traumos deklaruoja nuo 6 iki 9 mėnesių... Žinant, kad traumos pasekmės gali būti kur kas ilgesnės dėl amžiaus, priklausys nuo reabilitacijos sėkmės...
Bet daugiau Kramerio situacija domisi Linas Kleiza.
– Krameris yra tas vienintelis legionierius, kuris teoriškai dar gali likti „Ryto“ klube. Kokia „Ryto“ politika bus renkantis legionierius kitam sezonui?
– Galvoju, kad klubas gal galės sau leisti ne daugiau 4 legionierių. Gal iš pradžių bus trys legionieriai – viskas priklauso nuo biudžeto. Kokio jie bus lygio? Vėl atsiremiame į finansus.
Žiūrėsime, ko nori legionieriai. Šiandien negalime įpirkti garsių susiformavusių vardų, bet gal mes pajėgsime atrasti kažką naujo, kas jaunas, ambicingas, nori atvažiuoti į Europą ir atsiskleisti. Ne šiaip praleisti laiką ir uždirbti pinigus, bet daryti karjerą ir padėti komandai.
Žaidėjus rinksis treneris ir klubas palaikys jo apsisprendimą. Bet nemažą įtaką turės finansai.
Norėtume, kad legionieriai būtų jaunesni, agresyvesni, augantys žaidėjai, kurie vis dar gali kilti ir eiti į viršų.
– Kurie praėjusio sezono žaidėjai liks „Ryte“ ir kitąmet?
– Norėčiau pasidžiaugti, kad mums pavyko išsaugoti Arną Butkevičių, kuris savo fantastišku žaidimu ir energija, kurią demonstravo visą sezoną, įrodė, kad yra aukšto lygio žaidėjas. Mes tuo labai džiaugiamės.
Norėčiau labai pagarbiai atsiliepti apie Mindaugą Girdžiūną. Gal jis sulaukė daugiau kritikos, bet tam buvo priežastys. Labai labai rimtos ir svarios priežastys, kaip artimo žmogaus netekimas. Tai žaidėjas, kuris galbūt jautresnis tokiems dalykams. Gal jis nerodo emocijų, bet savyje jis išgyvena tuos dalykus. Ir tai nėra paprasta.
Bet daug ką pasako, kai žaidėjas atkrintamosiose eina žaisti su injekcijomis ir nežiūri, skauda jam ar ne. Jis eina ir kovoja už klubą, kuriam atstovauja.
Aš jam noriu padėkoti asmeniškai – jis pratęsė sutartį artimiausiems dvejiems metams.
Manau, su Echodu „Rytas“ turėtų sieti savo ateitį.
– „Išsaugoti Arną“ – ar kitos komandos turėjo intencijų išpirkti Butkevičiaus kontraktą?
– Arnu tikrai domėjosi, bet noriu pasakyti, kad Arno prioritetas buvo Vilniaus komanda.
Taip susidomėjimas buvo. Iki konkrečių išpirkos sumų nebuvo prieita, bet iniciatyva buvo žaidėjo rankose. Ir tai, kad jis priėmė tokį sprendimą, klubas jį sveikina, o ir fanai turi sutikti su džiaugsmu, nes klubui tokių žaidėjų reikia.
Tokie žaidėjai turi būti komandos ašis. Klubui reikia vietinių žaidėjų ir labai gerai, kad jiedu su Mindaugu atsidūrė Vilniuje. Manau tai, kad jie lieka klube, yra laimėjimas.
– Dėl Eimanto Bendžiaus daug klausimų nėra, o kokia Evaldo Kairio situacija?
– Stebime Evaldo reabilitaciją po traumos. Bendraujame su juo ir jo agentu. Vedame derybas ir artimiausiu metu rasime kažkokį sprendimą.
– „Rytas“ turi panašius centrus – Martyną Echodą ir Evaldą Kairį. Jeigu „Rytas“ galvoja veržtis diržus, klubas turės su vienu jų atsisveikinti?
– Gal Martynas turėjo banguotą sezoną, bet tai ateities žaidėjas, parodęs, kad gali būti lyderis. Net buvo rungtynių poroje su Parachovskiu, kai jis gan sėkmingai žaidė ir ketvirtoje pozicijoje.
Manau, su šiuo žaidėju „Rytas“ turėtų sieti savo ateitį. Esant galimybei, norėtume, kad jis ilgesniam laikui liktų Vilniuje.
– Kokia Aisčio Pilausko ir Margirio Normanto ateitis komandoje?
– Jų vietoje greičiausiai bus pasikeitimų. Su Margiriu dar kalbamės. Jis turbūt norėtų daugiau žaisti ir tobulėti.
Bet Aisčio sutartis baigėsi ir į jo vietą mes turime pakeitimą – Karolį Giedraitį, kuris visai neblogai žaidė Panevėžio „Lietkabelyje“. Jis pasveiko po traumos, sportuoja ir Aisčio vietą greičiausiai užims Giedraitis.
– Kas turi įvykti, kad Deividas Sirvydis jau vasarą išvyktų į „Detroit Pistons“?
– Turėtų turbūt įvykti kažkas fenomenalaus vasaros lygoje.
Planuojama, kad jis ir kitą sezoną bus mūsų komandos dalis. Turbūt kur kas svaresnė komandos dalis. Bet jam reikia daug dirbti.
Potencialo jis turi tikrai nemažai. Galvoju, jis kuo puikiausiai ir toliau gali atsiskleisti bei tobulėti žaisdamas LKL ir Europos taurėje. O tada sėkmingai persikelti už Atlanto.
Pats asmeniškai kalbėjausi su „Pistons“ atstovais. Kalbėjome, kad jei Deividas liks Vilniuje, jam bus skirtas papildomas fizinis rengimas, individualus darbas su treneriais. Detroitas nori aktyviai dalyvauti šioje veikloje. Manau, „Rytas“ suteiks visas galimybes tiek Detroito klubo atstovams tą daryti, bet ir patys turime gerų specialistų.
Galvoju, kad dėl Deivio tikrai bus surastas sprendimas, kuris bus naudingas ir „Rytui“, ir žaidėjui.
Nenorėčiau sakyti, kad jam bus pažadėta daugiau minučių. Jis turi jas užsitarnauti. Ir atidirbti. Bet jei jis tą darys, ką, galvoju, jis tikrai darys, Deividas užsitarnaus daugiau minučių.
– Praėjusį sezoną „Rytas“ buvo dažnai kritikuojamas dėl hierarchijos neaiškumo. Buvo teigiama, kad nežinomybė, kieno žodis klube yra svarbiausias, kenkia organizacijai. Kokia ta hierarchija klube bus jums atėjus į „Rytą“?
– Galvoju, hierarchijos klausimai laikui bėgant susidėlios ir bus kur kas daugiau aiškumo, kas už ką atsakingas ir kas prisiima atsakomybę.
Nebus pasirašytas koks nors žaidėjas ir atsakomybė užkabinama kažkam kitam. Ne. Visa tai jau dėliojamės ir tik reikia trupučio laiko – viskas tikrai susidėlios.
Aš tos hierarchijos nesureikšminu. Gal daugiau reikėtų atsiraitoti rankoves ir dirbti. Mažiau kalbėti, ir dirbti. O tos pozicijos... Direktoriai... Visa tai skambu. Bet bus skambu, kai turėsime rezultatą ir juo džiaugsis tiek sirgaliai, tiek miestas, tiek mes patys.
– Kolega Kęstas Rimkus rašė, kad Jonas Kazlauskas yra vienas pretendentų tapti „Ryto“ klubo prezidentu. Kaip pasistūmėjo tie pokalbiai?
– Būtų labai smagu klube matyti tokią asmenybę su tokiomis žiniomis ir patirtimi, tokiomis įžvalgomis. Šalia klubo ar klube, čia jau kaip labiau priimtina Jonui Kazlauskui.
– Kiek tai realu?
– Mes tikrai stengiamės. Labai.
– Kas Rolando Jaručio vizijoje apie „Rytą“ bus kalbama po kelerių metų?
– „Rytas“ didžiuosis sirgaliais, rezultatais ir žaidėjais, kurių kraujyje bus „Rytas“, Vilnius.
Man su tokiais žaidėjais yra tekę susidurti. Ir man buvo garbė bei laimė žaisti ir treniruotis kartu. Ir vieną, ir antrą kartą, kai žaidžiau „Ryte“. Man labai pasisekė, kad buvau šalia ambicingų ir talentingų jaunuolių, su kuriais augome ir laimėjome titulus.
