Biudžetas – pusketvirto milijono eurų
Prieš pusmetį Vilniaus „Rytas“ po 12 metų pertraukos šventė Lietuvos čempionų taurę, bet svarbus titulas pernelyg nepakeitė komandos finansinės padėties.
Ketvirtadienį „Ryto“ vadovai žiniasklaidai ir savo sirgaliams pristatė svarbiausius finansinius skaičius.
2022–2023 m. sezonui LKL čempionai planuoja 3,5 mln. eurų biudžetą.
Iš šios sumos daugiausia ateis iš pagrindinės „Ryto“ donorės Vilniaus savivaldybės (1,45 mln. eurų), taip pat iš komercinių pajamų (989 tūkst.), bilietų prekybos (550 tūkst. eurų), premijų (412 tūkst. eurų) ir atributikos (125 tūkst. eurų).
„Tai nėra galutiniai skaičiai, nes padėtis gana dinamiška“, – sakė „Ryto“ direktorius Jaroslavas Latušinskis.
Daugiausiai išlaidų – 1,7 mln. eurų (įskaitant mokesčius) – ketinama skirti žaidėjų ir trenerių kontraktams.
Skolos lieka didelės
„Rytas“ paveldėjo didelį skolų maišą 2017 metais, kai ilgametis komandos vadovas Gedvydas Vainauskas po rasizmo skandalo perdavė klubo valdymą naujiems dalininkams.
Anot klubo atstovų, tada palikta 4 mln. eurų našta mažėja, bet šį sezoną klubas vis tiek pasitinka su 2,43 mln. eurų skola.
J.Latušinskio teigimu, šį sezoną planuojama skolą sumažinti iki 1,9 mln. eurų.
Anot „Ryto“ direktoriaus, aritmetiškai nuo 2017 metų kasmet skola sumažėja maždaug po 400 tūkst. eurų ir tokią progresiją ketinama išlaikyti toliau per artimiausius metus, net jei finansinė padėtis ir staiga pagerėtų.
Po 2017 metų klubų vadovų kaitos didžiausiu „Ryto“ kreditoriumi įvardytas G.Vainauskas (929 tūkst. eurų), bet kam Vilniaus klubas daugiausiai skolingas dabar, lieka paslaptis.
„Tai konfidenciali informacija“, – sakė J.Latušinskis ir pridūrė, kad iš 2017 metų kreditorių penketo dalis liko ir gauna įmokas pagal sutartą skolų tvarkaraštį, o su dalimi atsiskaityta.
Praėjusį sezoną „Ryto“ biudžetas buvo 3,9 mln. eurų, iš kurių daugiausia gauta iš Vilniaus savivaldybės (1,45 mln. eurų), o komercinių pajamų surinkta 1,3 mln. eurų, iš premijų gauta 569 tūkst. eurų, o iš bilietų ir sezono narysčių – 434 tūkst. eurų.
Daugiausia išlaidų praėjusį sezoną keliavo komandos atlyginimams – 2 mln. eurų, o ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui numatyta 770 tūkst. eurų. Iš viso išlaidos sudarė 4 mln. eurų, o tai reiškė, kad čempionišką sezoną „Rytas“ baigė su 129 tūkst. eurų nuostoliu.
Tikslas – finalas su „Žalgiriu“
Praėjus pirmiems dviem sezono mėnesiams Vilniaus „Rytas“ neturėtų būti itin patenkintas startu.
LKL pirmenybėse Giedriaus Žibėno treniruojama komanda yra pasiekusi 5 pergales ir sugėrusi 3 pralaimėjimus, o rikiuotėje dalijasi 4–5 pozicijas su konkurentais iš Alytaus „Wolves“, kurie nuo kito sezono įsikurs rekonstruojamoje Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje.
FIBA Čempionų lygoje „Rytas“ laimėjo vieną mačą iš trijų ir antrą ratą lapkričio pabaigoje pasitinka 3–4 pozicijose tarp keturių komandų.
Gera žinia – po spalį sekusios penkių pralaimėjimų serijos sostinės komanda atsitiesė trimis pergalėmis, kurių visos buvo itin svarbios – prieš aršiausius varžovus „Wolves“ ir Kauno „Žalgirį“ bei Čempionų lygoje prieš Atėnų „Peristeri“.
„Mūsų tikslas nesikeičia, – sakė „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas. – Pažįstame „Žalgirį“, mes norime būti finale ir kovoti su jais. LKL – finalas yra minimalus tikslas, o maksimalus – pakartoti praėjusio sezono sėkmę.
Tai nelengva, bet žiūrėsime. Čempionų lygoje norėtume patekti į Top8, o tai nėra neįgyvendinama. Kasmet ambicijos auga, bet šios dienos situacija sunki, darysime viską, kad ten patektume.“
Šį sezoną „Rytas“ turi ryškų atakų lyderį. Marcusas Fosteris LKL varžybose renka po 17,4 taško, o Čempionų lygoje trykšta net 23 taškų rezultatyvumu. Ar „Rytas“ ramus, kad pavyks išlaikyti savo vedlį?
„Sutarčių viešai neskelbiame, bet jei ateis pasiūlymas, kokio negalėtume atsisakyti, mes svarstysime“, – paklaustas, ar M.Fosterio sutartyje yra numatyta galimybė persikelti į kitą klubą, sakė D.Zavackas.
„Rytas“ taip ir nesulaukė amerikiečio Toddo Witherso, kuris dėl šeiminių priežasčių nusprendė likti JAV. Sostinės ekipa priėmė sprendimą pratęsti kontraktą su Tomu Lekūnu iki sezono pabaigos ir papildymo artimiausiu metu neplanuoja.
„Rytas“ šį visą sezoną žais savo „Jeep“ arenoje, nors klubas norėtų plėsti ją aukštyn.
„Norėtume didesnės arenos, nes visi norintys netelpa, – sakė J.Latušinskis. – Dirbame su dalininkais dėl arenos, kuri priklauso Vilniaus savivaldybei ir kuri kuruoja šį klausimą. Bet procesas dėl rekonstrukcijos sudėtingas, tad sprendimų greitai veikiausiai nebus, bet galbūt bus atsakymų vėliau.“
Šalia pat „Jeep“ arenos yra ir kelis kartus daugiau vietų turinti „Avia Solutions Group“ arena, kurią valdo Alytaus „Wolves“ klubo įkūrėjo Gedimino Žemelio kompanija, bet „Rytas“ neatmeta galimybės žaisti didesnėje arenoje kitą sezoną, kai bus baigta ASG rekonstrukcija.
„Neatmetame tos galimybės, gana glaudžiai komunikuojame su arenos vadovybe, jie pasakė, kad mes esame laukiami arenoje, kai remonto darbai bus baigti“, – tvirtino J.Latušinskis ir pridūrė, kad dėl žaidimo ASG arenoje dar bus kalbama ir su „Ryto“ dalininkais.
Šiuo metu „Ryto“ dalys yra padalytos į 40, iš kurių daugiausiai – 16 – turi Vilniaus savivaldybė ir verslininkas Darius Gudelis bei Sostinės krepšinio mokykla (po 9).
Yra aiškus tik savivaldybės skiriamų pinigų dydis. Paklaustas, ar prisideda prie klubo kiti dalininkai, J.Latušinskis atsakė taip: „Jis labai skirtingas. Nenorėčiau pateikti konkrečių skaičių, bet indėlis iš dalininkų nebūtinai tiesioginėmis finansinėmis injekcijomis. Jų indėlis būna ir pritraukiant rėmėjus, per juos yra atėję ne vienas ir ne du rėmėjai.“
Vis dėlto komercinių rėmėjų gretos nėra tokios, kad gerokai pakeistų sostinės komandos biudžetą.
J.Latušinskis taip aiškino tylą, kurią išgirsta belsdamiesi į potencialių rėmėjų duris.
„Verslo sferos pagrindinis argumentas – tylėjimas, atgalinio ryšio nėra. Kiek tenka susidurti, verslininkai irgi stengiasi nešvaistyti kapitalo, kai artėja turbulencija ir energetinė, ir geopolitinė, – kalbėjo jis. – Šiais metais buvo derybos su dviem gana stambiais partneriais. Pradėjome nuo praėjusio balandžio ir kalbėjomės iki pat šio sezono pradžios, bet viskas nutrūko, nes tam tikri verslai susieti su Ukraina. Vienas mūsų rėmėjas patyrė nuostolių, nes jų biuras buvo susprogdintas Kyjive.“
Klubo vadovai deklaravo, kad strateginės kryptys šį sezoną – mobilioji programėlė, atributikos prekybos parduotuvė, taip pat FIBA Čempionų lygos jaunimo turnyro organizavimas. Nors konkrečių žinių dar trūksta, vilniečiai yra pateikę paraišką FIBA ir tikisi balandį Vilniuje tapti pirmą kartą rengiamo Čempionų lygos jaunimo turnyro šeimininkais, žinoma, su savo jaunimo ekipa.
Prieš kelerius metus iš Europos taurės turnyro į Čempionų lygą persikėlę „Rytas“ FIBA turnyrui turi įsipareigojimų šiam ir kitam sezonui.
Kol kas komandos vadovų vizija yra ir toliau rungtyniauti FIBA turnyre.
