Šaras savo trenerio karjerą dėliojasi logiškai ir nuosekliai.
Kai Jonas Kazlauskas ėmė dvejoti, ar toliau treniruos Lietuvos rinktinę, į jo vietą nusitiesė potencialių kandidatų eilutė. Nors Š.Jasikevičius dar tik prieš pusmetį pradėjo pats strateguoti „Žalgirio“ žaidimą, tame sąraše atsirado ir jo pavardė.
Galima ginčytis, kad galbūt jam per anksti būtų stoti prie Lietuvos rinktinės vairo. Kita vertus, jau dabar kai kurie nacionalinės komandos nariai būtų nieko prieš matyti Šarą rinktinės trenerio poste. Ne vienas žalgirietis dar praėjusį sezoną apie Š.Jasikevičių atsiliepė kaip apie be galo perspektyvų ir talentingą specialistą.
Bet Š.Jasikevičius malšina bet kokias diskusijas dėl galimybės jį išvysti diriguojant Lietuvos rinktinės krepšininkams.
Jau dabar kai kurie nacionalinės komandos nariai būtų nieko prieš matyti Šarą rinktinės trenerio poste.
„Galvoju, kad šiai dienai man svarbiausias „Žalgirio“ darbas. Tai pats geriausias darbas, apie kurį šiandien galiu svajoti, – 24sek tikino Š.Jasikevičius. – Manau, po vasaros pasirodė, kad „Žalgiriui“ esu susikoncentravęs šimtu procentų. O kiti darbai šiai dienai manęs nedomina“.
Vasarą netilo kalbos, kad Š.Jasikevičius taps „Barcelona“ vairininku, bet jis liko „Žalgiryje“ ir 2016-2017 metų sezoną pasitinka įnikęs į darbus.
Jiems padėtas pergalingas pamatas. Birželį 40 metų strategas iškovojo pirmąjį savo trofėjų kaip vyr. treneris – tapo LKL čempionu. Galingas finišas LKL pusfinalyje ir finale įtikino Šarą, kad jis ir komanda eina tinkama linkme.
„Dirbsime panašiai. Kiek teko kalbėti su trenerių štabu, idėja ta, kad komanda gerino žaidimą. Stengsimės taisyti klaidas, gerinti žaidimą ir kad tik pasisektų“, – pridūrė Š.Jasikevičius.
Š.Jasikevičius žino, ką daro, ir turi savo „Žalgirio“ viziją.
Du be galo kūrybiški įžaidėjai starto penkete ir žaidimą du prieš du dievinantys aukštaūgiai sugrąžins truputėlį Jasikevičiaus į krepšinio aikštę.
Joje kaip įžaidėjas Šaras buvo tikras meistras. Jo kuriamas krepšinis buvo daugiau nei sportas. Tie perdavimai buvo meniški.
Kokį šedevrą Š.Jasikevičius išspaus iš šio „Žalgirio“? – 24sek interviu su Š.Jasikevičiumi.
– Šarūnai, ar ramus ir visiškai pasiruošęs pasitinkate naująjį sezoną?
– Ne. Galbūt atvirkščiai. Pusė mūsiškių žaidė olimpinėse žaidynėse. Mūsų prioritetas prieš 10 mėnesių sezoną – daugiau poilsio žaidėjams. Ruoštis pradėjome turbūt vėliausiai iš visų komandų, daug kuo atsiliekame. Bet tai ne pasiaiškinimas. Turime gerinti savo žaidimą, įeiti į formą ir daryti tai pergalingai.
– Kokį „Žalgirį“ pamatėte per 5 draugiškas rungtynes?
– Buvo daug logiškų dalykų – esame kažkiek pavargę nuo fizinių treniruočių, kažkiek dar nepasiruošę. Bet momentais rodome neblogą krepšinį. Tik tai dar nėra daroma ilgą laikotarpį, ko reikės Eurolygoje. To ir norime – gerai žaisti visas 40 minučių, kas dar sunkiai pavyksta. Bet svarbiausia, kad progresas yra, žaidėjai eina į priekį. Procesą truputį stabdo traumos, bet su panašiomis problemomis susiduria ne viena komanda.
– Vasara – laikotarpis, kai žaidėjai gali padaryti namų darbus. Kurie krepšininkai per vasarą atrodo žengę didžiausią žingsnį į priekį?
– Matyti, kad tie, kurie nežaidė rinktinėse, dirbo individualiai ir yra neblogos formos. Jie pradėjo ruoštis žymiai anksčiau, rūpinosi savo fizine būkle ir dabar yra geriau pasiruošę nei tie, kurie žaidė olimpinėse žaidynėse.
– Pirmoji vasara, kai „Žalgiris“ buvo komplektuojamas ir pagal jūsų pageidavimus. Ar esate patenkintas tuo, kokį „Žalgirį“ pavyko suburti pagal esamas finansines galimybes?
– Taip. Pagal finansines galimybes sunku kažko daugiau prašyti. Užsibrėžėme kai kuriuos tikslus ir juos įvykdėme. Daugmaž pagal finansus komanda suburta gerai.
Jeigu būtų galimybė, žaisčiau su penkiais įžaidėjais.
– Kuriais pasiektais tikslais džiaugiatės labiausiai?
– Džiaugiamės viskuo. Atėjo penki nauji žaidėjai ir jie visi, galvoju, tinka tai idėjai, pagal kurią norime žaisti. Aišku, dabar dar viskas ant popieriaus, bet tikėkimės, kad su laiku nuo popieriaus viskas pereis į aikštelę.
– Jūs jau anksčiau simpatizavote krepšinio filosofijai, pagal kurią aikštėje vienu metu būna du įžaidėjai. Turėsite labai kūrybiškus gynėjus Leo Westermanną ir Keviną Pangosą. Ką toks įžaidėjų duetas gali duoti „Žalgiriui“?
– Jeigu būtų galimybė, žaisčiau su penkiais įžaidėjais. Būtų labai smagu, kad tai būtų daroma ir iš penktos, ir iš ketvirtos pozicijos. Kad kuo didesnis prioritetas būtų mąstysenai ir kamuolio judėjimui. Kad visi galėtų dalintis kamuoliu, priimti sprendimus, pagreitinti žaidimą. Idėja yra tokia.
Daug progų pamatyti, kaip Westermannui ir Pangosui sekasi žaisti kartu, nebuvo. Pangosas pastaruoju metu jaučia Achilo mikrotraumą, kuri šiek tiek stabdo jo adaptaciją komandoje. Bet svarbiausia, kad abu noriai, gerai dirba, yra geri žmonės ir su laiku viskas turėtų stoti į vėžes.
Pangosas su Westermannu aikštėje praleis daug laiko. Jie tinka vienas prie kito. Norime, kad tokia krepšinio idėja kuo geriau suveiktų.
– Tokie gynėjai yra dovana aukštaūgiams. Kaip sekasi įsibėgėti naujokams Augusto Limai ir Antanui Kavaliauskui?
– Visi mūsų aukštaūgiai žaidė olimpinėse žaidynėse. Jie prisijungė vėliau, kurį laiką nedirbo su kamuoliu, todėl tie ryšiai dar nėra labai stiprūs. Jie kol kas pasireiškia tik momentais. Sieksime, kad pasireikštų visas 40 minučių.
– Draugiškose rungtynėse, visai kaip pernai, puolimo lyderis ne sykį buvo australas Brockas Motumas. Bet sezono metu Eurolygoje jis nublanko. Ar realu tikėtis, kad antrasis sezonas Eurolygoje jam bus sėkmingesnis?
– Logiškai vertinant, antrasis sezonas žaidėjui toje pačioje aplinkoje yra lengvesnis. Draugiškose rungtynėse jis atrodo ramiau. Daugmaž žino sistemą, ko iš jo reikalaujama, kur daro gerai ir blogai.
Motumo vaidmuo nelengvas, nes jis keičia turbūt geriausią mūsų žaidėją (Jankūną, – aut. past.). Jo vaidmuo epizodinis. Bet jei taip toliau gerins žaidimą, tas vaidmuo turėtų tik didėti.
– Tritaškius, kurių pasigedome Lietuvos rinktinėje šią vasarą, Artūras Milaknis sėkmingai šaudė vilkėdamas „Žalgirio“ aprangą draugiškuose mačuose. Ar džiugina, kad snaiperis atsigavo po to sunkaus sezono Rusijoje ir sunkios vasaros?
– Nemačiau daug rinktinės rungtynių, todėl negaliu komentuoti. O čia jis įsiliejo į komandą labai greitai. Artūras yra labai geros fizinės formos, o technines smulkmenas gerina su kiekviena diena.
Kadangi pernai turėjome daug problemų su pataikymu, tokie žmonės kaip Milaknis ir Pangosas, turėtų padėti komandai prie tritaškio linijos.
– Pernai Lukas Lekavičius žaidė Europos čempionate, o šiemet net nebuvo pakviestas į stovyklą ir vasarą galėjo leisti tobulėdamas individualiai. Ar Lukas sugrįžo į „Žalgirį“ kažkuo pasikeitęs?
– Labai sunku pasikeisti. Bet kaip ir kiti žaidėjai, jis gali žaisti geru tempu ilgą laikotarpį. Fiziškai jis pasiruošęs tikrai gana gerai. Vėlgi, reikia sugrįžti prie to, ko iš jo reikalaujame. Ir manau, kad jis tą padarys artimiausiu metu. Lukas jau ilgai yra toje pačioje sistemoje su tais pačiais lūkesčiais ir reikalavimais.
– Jau šiek tiek pačiupinėjote naująjį „Žalgirį“. Ką jis gali Eurolygoje?
– Nežinau. Aš toli negalvoju. Trenerio darbe gyveni kiekviena diena. Man svarbiausia, kaip jie treniruojasi iš dienos į dieną, nes tik tai gali duoti rezultatų tolesniame kelyje. Kitos rungtynės man yra pačios svarbiausios. Tai nėra tik kažkokia banali frazė. Taip iš tikrųjų yra.
Į priekį man žvelgti nereikia. Tai daugiau turi daryti klubas. O aš gyvenu viena diena. Iš jos bandau iš savęs ir žaidėjų ištraukti maksimumą.
– „Žalgiris“ jau šešerius metus yra LKL čempionas. „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“, be abejo, svajoja jus nuversti iš sosto. Kokį įspūdį paliko jų pasikeitimai vasarą?
Manau, kad negalima žiūrėti labai toli į priekį. Nes žiūrėdamas pamiršti, kiek svarbi ši diena.
– Manau, kad jie padarė gerus darbus. „Lietuvos rytas“ ženkliai suatletiškėjo. Įsigijo įžaidėjus, kurie gali pridaryti daug problemų žaidime vienas prieš vieną. Atletiški aukštaūgiai gali pridaryti problemų kovojant po krepšiu.
„Neptūnas“ įsigijo labai įdomius gynėjus. Kiti žaidėjai – tas pats Mindaugas Kačinas, stebina savo statistika. Nors, aišku, kalbu net nematęs komandos. Bet visi vasarą skyrė darbui. Todėl kaip ir kasmet bus sunku.
– Pirmasis sezonas vyr. trenerio poste nuo pat jo pradžios. Ar būsimiems metams išsikėlėte sau kokių nors asmeninių tikslų?
– Asmeninis tikslas gyventi viena diena. Ir kaip krepšininkas gyvenau viena diena, nežiūrint labai toli. Ir dabar tas pats.
Susikaupi sekančiam tikslui. Šiai dienai toks yra vakarinė treniruotė, pasiruošimas rungtynėms su „Lietkabeliu“. O kai įsisuka ta virtinė, tada ir varai 10 mėnesių.
Manau, kad negalima žiūrėti labai toli į priekį. Nes žiūrėdamas pamiršti, kiek svarbi ši diena.
