Europos krepšinio čempionato uždangos ketvirtadienį pakils Tel Avive ir Helsinkyje, o penktadienį Kluže ir Stambule. Keista tai pabrėžti, bet dėl to, kad krepšinio šventės atėjo į Izraelį, Suomiją, Rumuniją ir Turkiją, labiausiai kalta yra… Rusija.
Dar 2015 metų Europos čempionatas turėjo vykti Ukrainoje, kuri jau buvo sukišusi daug pinigų, kad gautų šią teisę ir reklamuotų turnyrą. Tačiau čempionatas neįvyko ten, kur turėjo įvykti, kai Rusijos remiamos pajėgos pradėjo karą Rytų Ukrainoje.
2015 metų Europos pirmenybes atidavus rengti keturioms valstybėms, Ukraina vis dar turėjo pirmumo teisę 2017 metų čempionatui. Tačiau karo sužeista Ukraina vėl atsisakė ir FIBA strategams teko ieškoti naujo rengėjo.
„Wikipedia“ iki šiol rašo, kad Lietuva pretendavo rengti 2017 m. Europos čempionatą kartu su Latvija, Estija ir Suomija, bet tai nėra tiksli žinia.
Pragmatiški lietuviai skaičiavo, bet neskubėjo daryti oficialių žingsnių, kad dar kartą taptų svarbiausio krepšinio turnyro žemyne šeimininkais.
„Reikia, kad valstybė pareikštų norą vykdyti čempionatą, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. – Prieš dvejus metus Europos čempionato grupės varžybas rengę latviai turėjo tvirtą valstybės užnugarį. Valstybė ir miestai juos stūmė ir jie darė.
Mes žinome, kad noro ir galimybių nėra. Finansinės sąlygos yra smarkiai pasikeitusios nuo 2011 metų. Dabar starto mokestis rengti grupės varžybas yra panašus į tą, kiek mums kainavo visas čempionatas.
Skaičiuojame, žinome situaciją ir kai gausime ženklą iš valstybės pusės, imsimės sprendimų. Dabar orientuojamės į taupymo pusę. Patys vieni nesame pajėgūs prašyti, skolintis, o paskui deramai surengti čempionato.“
2011 metais Europos pirmenybių organizacinio komiteto vadovu buvęs M.Špokas su valstybės vadovais buvo aptaręs, jog Lietuva gali pretenduoti rengti grupės varžybas, jei pradinis mokestis jas rengti nesiektų 750 tūkst. eurų.
Tačiau FIBA pageidavo daugiau. Tapo aišku, kad finansinis pasiūlymas lems daugiau nei krepšinį valdančios organizacijos deklaruojami kriterijai – valstybių krepšinio tradicijos, pasiekimai, šio sporto šakos populiarumas ir plėtra.
Vien už teisę organizuoti grupės varžybas FIBA savo sąskaitoje norėjo turėti 1,2 mln. eurų. Finalinio etapo, kuris 2017 metais atiteko Stambului, pradinė kaina siekia 2 mln. eurų.
Tai būtų tik pirminis mokestis, prie kurio vėliau prisidės išlaidos už transliacijas, transportą, saugumą ir visa kita. Skaičiuojama, kad grupės varžybų Tel Avive biudžetas yra apie 7 mln. eurų.
Lietuva gavo, ko norėjo širdyje
Pagal FIBA taisykles, teisę rengti grupės varžybas įsigijusios šalys turėjo galimybę pasirinkti po vieną komandą į savo grupę.
Savo sirgaliais garsėjančių lietuvių pageidavo ne tik Izraelis, bet ir Suomija bei Rumunija.
Vyko nematomos derybos tarp šalių federacijų, o Arvydo Sabonio vadovaujamos organizacijos akys ėmė krypti į Izraelį.
Vėsi šalis ir brangus alus Suomijoje, nepažįstama Rumunija nėra taip gerai, kaip saulėtas Izraelis.
„Krepšininkams yra tas pats, nes, be viešbučio ir salės, jie nelabai ką mato, – sakė M.Špokas. – Bet Tel Avive viešbučio sąlygos mums pasirodė tinkamos, lyginant su kitais regionais, taip pat buvo svarbu taikliai pasirinkti dėl sirgalių.“
Krepšinio federacija nusprendė, kad vėsi šalis ir brangus alus Suomijoje, nepažįstama mitais apaugusi šalis Rumunija nėra taip gerai, kaip saulėtas Izraelis, kuriame gyvena daug litvakų.
„Tai, ko iš trijų mes širdyje labiausiai norėjome, tie mus pasirinko. Tai buvo abipusė trauka“, – sakė M.Špokas.
Tikisi emigrantų antskrydžio
Skirtingai nei futbole, krepšinyje paskui rinktines nekeliauja dešimtys tūkstančių sirgalių. Net ir keli šimtai aistruolių iš vienos šalies yra laukiamas skaičius, o lietuvių Tel Avivas sulauks daugiau.
Aplink Tomo Balaišio-Sėklos vadovaujamą 50 ištikimiausių sirgalių legioną bursis dar keli šimtai. M.Špokas mano, kad Lietuvos aistruolių Tel Avive gali būti apie 500.
Vienas Tel Avive kalbintas kelionių agentūros vadovas prognozavo, kad gali atskristi ir visas tūkstantis – tai lems Anglijoje, Airijoje ir kitose Europos šalyse gyvenančių lietuvių srautas.
Kai 2014 metais pasaulio čempionato grupės kovos vyko Las Palmase, į Gran Kanariją suplūdo beveik 4 tūkst. lietuvių emigrantų.
O niekada nemiegantis Tel Avivas gali pasiūlyti dar daugiau nei Gran Kanarija.
Viskas apie saulę ir linksmybes
Iš tiesų saule, oro temperatūra (30 laipsnių), šilta Viduržiemio jūra (29 laipsniai) ir sutvarkytais smėlio paplūdimiais Tel Avivas niekuo nenusileidžia Gran Kanarijai, o Izraelio virtuvės kvapais netgi lenkia.
Nors Izraelis plotu yra tris kartus mažesnis nei Lietuva, gyventojų (8,7 mln.) šioje valstybėje prie Viduržemio jūros yra tris kartus daugiau.
Antras pagal gyventojų dydį Izraelio miestas Tel Avivas nusileidžia Jeruzalei žmonių skaičiumi ir istorine dvasia, bet finansai ir technologijos susitelkusios būtent Tel Avive.
Kaip ir pramogos. „Tel Avive viskas apie saulę ir linksmybes“, – sukvietęs žurnalistus pas save kelionės į Izraelį išvakarėse pats sukdamasis žydiškos muzikos ritmu pabrėžė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
Sirgalių laukia didžiulis naktinių restoranų ir klubų pasirinkimas 480 tūkst. gyventojų mieste. Būdų susikalbėti rasti nesunku, nes daug vietinių puikiai šneka angliškai arba rusiškai.
Europos krepšinio čempionatas nekeičia jų gyvenimo ritmo, nes daugumai krepšinis nerūpi.
„O kada tas čempionas vyksta?“ – teiravosi Tel Avivo oro uosto taksistas, stojęs į pirmąją vietą ilgoje eilėje pašnekovų, nieko negirdėjusių apie Europos pirmenybes jų šalyje.
„Jiems čia sportas beveik nerūpi – nei futbolas, nei krepšinis“, – stebėjosi Tel Avive dirbanti ukrainietė Julija.
Tačiau tai nereiškia, kad Tel Avivo arenoje liks daug tuščių vietų per rungtynes. Tel Avivo „Maccabi“ per Eurolygos mačus visada palaiko sausakimšai salę užpildantys aistruoliai.
8,8 tūkst. vietų arenoje ypač karšta bus šį šeštadienį per antrąsias Lietuvos rinktinės rungtynes, kai mūsų varžovais bus Izraelio krepšininkai.
Kalbama, kad į šias rungtynes likusių bilietų kaina perkopė 200 eurų. Nenustebkite, jei per šį mačą išvysite aistruolių su Lietuvos trispalve ant vieno žando bei mėlyną Dovydo žvaigždę ant kito.
Nepykit vyrai, bet kai Lietuva žais su šeimininkais, aš būsiu už Izraelį.
Tarp tokių veikiausiai bus ir litvakai, kurių Izraelyje gali gyventi tarp 100 ir 200 tūkst.
„Nepykit vyrai, bet kai Lietuva žais su šeimininkais, aš būsiu už Izraelį, – sakė savanoriu Europos čempionate dirbantis Michailas, prieš keturis dešimtmečius iš Lietuvos persikėlęs į Izraelį ir vis dar puikiai kalbantis ne tik lietuviškai, bet ir žemaitiškai. – Bet šansų nėra daug. Mūsų krepšininkai yra geri kontrolinėse rungtynėse, kuriose ir rusus įveikė. Bet trūksta jėgos po krepšiu. Žinome savo galimybes. Prieš Lietuvą nėra šansų.“
