Visgi kol lietuviai sveikina naujuosius olimpinius bronzininkus ir švenčia tokį pasiekimą, yra žmonių, jaučiančių kartėlį dėl situacijos, kuri galėjo turėti įtakos galutinei 3x3 rinktinės sudėčiai.
Vienas iš jų – Darius Tarvydas, tituluotas 3x3 Lietuvos krepšininkas, 2022 metais su trispalve iškovojęs pasaulio čempionato sidabrą.
D.Tarvydas kovojo dėl vietos galutiniame 3x3 rinktinės ketvertuke, tačiau liko už brūkšnio. Tačiau, pasak žaidėjo, tam įtakos galėjo turėti ne tik sportiniai dalykai.
„Skaudu. Tikrai skauda, – portalui 15min pripažino krepšininkas. – Gal būtų lengviau, jeigu galvočiau, kad nesu vertas (patekti į rinktinę – red. past.). Bet manau, kad tikrai būčiau galėjęs padėti komandai, gal net būtume iškovoję daugiau pergalių. Dėl to yra skaudžiausia, bet čia yra toks trenerio pasirinkimas. Jis patikėjo kitais žaidėjais. Manau, kad pasirinkimą motyvavo povandeniniai, kiti dalykai.“
Kokie povandeniniai dalykai? Ilgametis 3x3 rinktinės krepšininkas teigia, jog į jo kandidatūrą buvo žiūrima kitaip dėl to, kad 2023 m. liepą jis persikėlė žaisti į Kiniją – Šanchajaus „Juss“ 3x3 komandą, kurioje jis rungtyniavo iki gruodžio.
Pasak krepšininko, Lietuvos 3x3 asociacijos nariai, tarp jų ir Rolandas Skaisgirys, viešai kalbėjo, kad D.Tarvydą kinai įsigijo todėl, jog jis nerinktų FIBA reitingo taškų Lietuvai, taip leidžiant Kinijai aplenkti mūsiškius bendrame reitinge bei sukomplikuojant lietuvių situaciją kovoje dėl olimpinių žaidynių.
3x3 reitingo sistema veikia taip, kad 25 geriausi šalies sportininkai, žaisdami įvairiuose FIBA turnyruose, renka reitingo taškus savo valstybei, taip keldami šalies reitingą, kas padeda kovojant dėl patekimo į didžiuosius nacionalinių rinktinių turnyrus.
Nesvarbu, kokios valstybės komandai atstovauji, tavo iškovoti taškai eina valstybei, kurios pilietis esi.
Tačiau jei nežaidi FIBA turnyruose, taškai tavo šaliai nesikaupia. Tuo metu D.Tarvydo atstovauta Šanchajaus „Juss“ komanda FIBA turnyruose beveik nedalyvavo ir per lietuvio laiką Kinijoje surinko tik 10743 reitingo taškus.
Tai reiškia, kad vienas geriausių Lietuvos 3x3 krepšininkų 5 mėnesius negalėjo padėti šaliai rinkti taškų bei išlaikyti ar kelti jos pozicijų pasauliniame 3x3 reitinge.
D.Tarvydas dėl tokių 3x3 galvų teiginių buvo pasipiktinęs ir pateikė savo poziciją, tačiau apie tai ir dar daugiau – portalo 15min interviu.
– Dariau, koks jausmas aplankė, kai 3x3 rinktinė laimėjo bronzą olimpiadoje?
– Džiugu už vyrus, smagu dėl jų, dėl šalies. Tikiuosi, kad ši pergalė padės vystyti 3x3 krepšinį Lietuvoje, į jį bus rimčiau pasižiūrėta. Tikrai džiaugiuosi, buvo daug darbo įdėta. Labai smagu, kad laimėjo.
– Ką toks pasiekimas reiškia visam 3x3 krepšiniui?
– Ką tai reiškia 3x3 krepšiniui Lietuvoje? Nežinau. Ar padės šis pasiekimas kažkiek vystyti 3x3, ar ne – neaišku. Jeigu viskas liks toje pačioje vietoje, vadinasi, tik mums, žaidėjams, čia rūpi. Ar tai pakels 3x3 į aukštesnį lygį – pamatysime. Kad ši pergalė duos kažkokį didelį impulsą – abejoju. Dauguma labiau norės tęsti 5x5 krepšinyje, bet gal trijulių krepšinyje atsiras daugiau žaidėjų, daugiau investuotojų, daugiau rėmėjų, kurie norės pradėti vystyti tą krepšinį ir pakelti jį į aukštesnį lygį. Šiuo metu 3x3 krepšinis turi tik vieną gerą komandą – „Raudondvarį“. Antra geriausia yra Marijampolė, bet jie jau keleri metai tame pačiame lygyje, mėtosi dvidešimtuke, kažko reikšmingo nepasiekė. Manau, kad Lietuvoje mes galėtume turėti bent jau tris pajėgias komandas, kurios būtų tarp 10 geriausių pasauliniu mastu.
– Kas neleidžia turėti daugiau komandų?
– Trūksta pinigų ir platesnio požiūrio. 3x3 krepšinyje nėra stabilumo, žaidėjams juk norisi jo, kažkokio atlyginimo bei užsidirbti iš visų bonusų. Dabar niekas, i6skyrus, „Raudondvarį“, Lietuvoje nesuteikia stabilumo. Marijampolė šiek tiek moka, bet tie pinigai tikrai yra labai nedideli. Reikia suteikti daugiau stabilumo žaidėjams, kad būtų garantijos.
– Ar jauti kartėlį dėl to, kad visgi nebuvai ten ir nekovojai Paryžiuje? Nors trūko nedaug.
– Skaudu. Tikrai skauda. Gal būtų lengviau, jeigu galvočiau, kad nesu vertas. Bet manau, kad tikrai būčiau galėjęs padėti komandai, gal net būtume iškovoję daugiau pergalių. Dėl to yra skaudžiausia, bet čia yra toks trenerio pasirinkimas. Jis patikėjo kitais žaidėjais. Manau, kad pasirinkimą motyvavo povandeniniai, kiti dalykai. Apmaudu, skauda, bet toks gyvenimas. Reikia gyventi toliau. Ateityje dar laukia tų kovų tikrai.
– Kokie buvo tie povandeniniai dalykai?
– Visi kalbėjo apie mane, kas man tikrai nepatiko. Dėl Kinijos. Išvykau žaisti 3x3 į Kinijos komandą, bet Lietuvos 3x3 vadovai pradėjo kalbėti, kad mane kinai nupirko dėl to, jog Lietuva surinktų mažiau reitingo taškų kaunantis dėl vietos olimpinėse žaidynėse ir taip sutrukdytų lietuviams ten patekti. Neva aš tai žinojau ir vis tiek sutikau vykti. Bet čia yra visiška netiesa. Aš neturėjau, kur žaisti tuo metu. Tuo metu man tai buvo dideli pinigai, o tas kinų klubas tikrai nebuvo suinteresuotas, kad nerinkčiau lietuviams taškų. Ten tiesiog yra Kinijos lyga ir jos taisyklės.
Ten dabar žais latviai Nauris Miezis ir Karlis Lasmanis. Jie tiesiog norėjo iškovoti aukštas vietas, mane pasiėmė, kaip pasaulio 3x3 čempionato rezultatyviausią žaidėją. Tas skaudu, jog žmonės galvojo, kad išdaviau Lietuvą. Bet aš tiesiog neturėjau, kur žaisti. Aš kalbėjau apie tai su 3x3 rinktinės vadovais, jie viską suprato, davė man žalią šviesą, sakė: „Važiuok, net nėra ką galvoti.“ Tuo metu neturėjau, kur žaisti. Tikrai būčiau likęs Lietuvoje, jeigu man kažkas būtų kažką pasiūlę ir būčiau padėjęs tuos taškus rinkti. O dabar kalba, kad mane nupirko. Visiška netiesa.
– O kas konkrečiai kalba apie tai, kad leidaisi galimai kinų taktikai, atkertančiai tave nuo reitingo taškų rinkimo Lietuvai?
– Ir Rolandas Skaisgirys viešai kalbėjo, ir kiti vadovai. Labai neteisinga...
– Kaip manai, ar situacija su Kinija turėjo įtakos tavo galutiniam nepatekimui į Lietuvos rinktinę?
– Tikrai turėjo. Visada žaisdavau, visada padėdavau. Anksčiau nebūdavo didelių klausimų dėl mano žaidimo rinktinėje, o dabar likau už brūkšnio. Tikrai jautėsi, kad gerai žaidžiau pasiruošime, treniruotėse, bet tiesiog nepatekau. Manau, kad ta neteisybė su Kinija tikrai turėjo lemiamos įtakos.
– Ar tau buvo paaiškinta, kodėl nepatekai į galutinį ketvertuką?
– Niekas nieko neaiškino. Viskas jautėsi nuo pat pradžių, kurie žaidėjai važiuos. Realiai kovojome dėl vienos vietos. Tas nelygumas jautėsi. Bet ne, niekas nieko neaiškino. Buvo pasakyta, kas važiuoja, ir tiek. Aš iš savo pusės dariau viską, kad būčiau olimpinėse žaidynėse, atsisakiau nemažų pinigų iš Kinijos, kad būčiau su rinktine. Dar žiemą turėjau susidomėjimo iš LKL klubų, bet jiems davus užklausą atkirsdavau, kad noriu būti su rinktine ir nevažiuosiu. Dariau viską, kad būčiau Paryžiuje. Net ir prieš išvykdamas į Kiniją susidėliojau taip: gerai, išvažiuosiu ten, pabūsiu iki gruodžio ir nuo tada būsiu laisvas bei padėsiu rinktinei ruoštis. Vėliau turėjau dar vieną pasiūlymą iš Kinijos, bet atsisakiau pinigų dėl rinktinės.
– Paminėjai, kad tik atvykus į rinktinės stovyklą, buvo aišku, kas važiuos. Kaip tai jautėsi?
– Tokie dalykai tiesiog jaučiasi pagal trenerio dėmesį ir pagal sudėliotus ketvertus. Viskas labai jautėsi. Jautėsi, kad nėra svarbu, kaip žaidėjas sužaidžia, tiesiog stūmė, stūmė ir tiek. Daryk, ką nori, tu gali laimėti prieš kitą treniruočių metu... Tokie dalykai jaučiasi. Tai nėra normalu, bet tokie dalykai visur vyksta. Gaila, šįkart aš taip pakliuvau.
– Kiek šioje situacijoje jauti neteisybės, kad nebuvai pasirinktas, kaip pats teigi, dėl išvažiavimo į Kiniją, o ne dėl savo pajėgumo?
– Tai – neteisinga, turėjo žaisti geriausi žaidėjai. Visiems ramu tada būtų, ir žaidėjams... Na, bet taip yra. Iškovota bronza, geras rezultatas. Toks tas sportas, kažkas lieka už borto, kažkas žaidžia. Nieko nepadarysi. Dar kartą pasikartosiu, aš būčiau mielai likęs žaisti Lietuvoje 3x3, nuolat bendravau su Justu Garlausku, prašiau, kad kažką darytų, suburtų dar vieną komandą, kad galėčiau Lietuvai rinkti tuos taškus, bet man atsakė, kad nėra pinigų. Jei būtume subūrę dar vieną komandą, būtume garantuotai patekę į olimpiadą. Ir tada, kai pasakiau, kad neturiu, kur žaisti, man buvo duotas paraginimas važiuoti į Kiniją.
Kitu atveju mėtytis tarp 5x5 ir 3x3 būtų labai sunku. Geras pavyzdys – mūsų merginos. Jos tikrai galėjo patekti į olimpiadą, bet kai ateini iš 5x5, tiesiog neatlaikai to fiziškumo, intensyvumo ir galiausiai pralaimi varžybas. Susidėliojau viską, leidimą gavau iš lietuvių, galvojau, kad išvyksiu į Kiniją, grįšiu gruodį ir būsiu visiškai pasiruošęs. Jeigu būtų bent kažkoks variantas likti žaisti Lietuvoje, 100 proc. būčiau likes.
– Kaip manai, ar dėl tos Kinijos situacijos durys į rinktinę tau užsidarė?
– Tikiuosi, kad ne. Reikia klausti trenerio, vadovų. Aš noriu žaisti ir jeigu būsiu kviečiamas, tikrai atvažiuosiu.
– Dabar tau 32-eji, po ketverių metų, kuomet vyks Los Andželo olimpinės žaidynės, bus 36-eri. Ar dar puoselėji olimpinę viltį?
– Žaisiu, kiek galiu. Manau, kad būdamas 40-ies dar žaisiu. Dar ir į dvi olimpiadas pabandysiu (juokiasi).
– Pats daug metų žaidi 3x3, esi nemažai pasiekęs, matei visa 3x3 virsmą Lietuvoje iš šono. Papasakok, kiek įdirbio buvo įdėta per 8 metus, kad šitas medalis atsirastų.
– Tikrai daug įdėta to įdirbio. Šitas medalis priklauso nuo 3x3 asociacijos, nuo Rolando Skaisgirio, Justo Garlausko, Igno Grinevičiaus, Dainiaus Novicko, Pauliaus Streikaus, tuometinės „Gulbelės“ komandos, Marijampolę taip pat galima paminėti, Plungę su Ignu Razučiu. Tai buvo bendras darbas. Smagu, kad pasiekė tą medalį ir džiaugiuosi už juos. Mano yra įdėta nemažai darbo. Visi galime tuo pasidžiaugti, kad sunkiai dirbant, turint viziją galima pasiekti. Tikiuosi, kad tai bus paskata pakelti viską į dar aukštesnį lygį. To ir tikiuosi ir tikrai smagu už visus.
– Ar tiesa, kad žaidžiant 3x3 gali uždirbti daugiau pinigų nei vidutinis LKL krepšininkas?
– Tikrai tiesa. Skaičiuoti nenoriu, bet bendrai sudėjus gali uždirbti daugiau nei vidutinis LKL žaidėjas. Viskas priklauso nuo laimėjimo. Aišku, nėra tos garantijos tikros, bet jeigu turi komandą, turi kažkokį statusą, tikrai gali nemažai užsidirbti. Aišku, viena trauma gali nemažai pakeisti ir tų laimėjimų nebus. Bet pavyzdžiui, „Raudondvaris“ gauna atlyginimus, bonusus. Jų žaidėjai tikrai uždirba daugiau nei vidutinis LKL žaidėjas.
– Ar ta iškovota bronza turėtų suvilioti vidutinius LKL žaidėjus žengti į 3x3 krepšinį?
– Aš manau, kad daug kas norėtų, bet Lietuvoje nėra kur žaisti. Tame yra bėda. Yra tų žaidėjų. Kiek metų jau yra prašoma suburti daugiau komandų Lietuvoje. Kiek prašiau federacijos, nėra gi milžiniški pinigai. Sudarykite sąlygas ir mes garantuotai būtume patekę į olimpiadą be jokių atrankų. Būtų susižaidimas, rinktinė dar stipresnė. Kas žino, gal mes būtume iškovoję tą auksą. Visada būdavo atkertama, kad nėra pinigų. Būtų tikrai gerai, kad atsirastų daugiau klubų. Federacija turi imtis iniciatyvos, apsiimti šitą reikalą. Pavyzdžiui, prancūzai turi dvi komandas, visiems žaidėjams davė dvejų metų kontraktus ir jie po tų dvejų metų turi sidabrą. Taip ir turėtų būti. Federacija turi padėti. Jeigu yra žaidėjų, yra noro, federacija turi sudaryti sąlygas. Čia tikrai nekainuoja kosminių pinigų.
– Manai, kad LKF turi labiau prisidėti, kad 3x3 krepšinis Lietuvoje augtų?
– Taip, nes 3x3 asociacija yra pavaldi federacijai. Jeigu federacija duoda žalią šviesą, tada ir asociacija darys pakeitimus. Jeigu federacija sudarys sąlygas, tada žaidėjai tikrai eis ir žais, kad iš to paties LKL. Esu girdėjęs, kad susidomėjimo tikrai yra, bet nėra kur eiti. Labai tikiuosi, kad medalis paskatins federaciją prie 3x3 klausimo dirbti labiau, pritraukti daugiau rėmėjų. Visgi per 3x3 krepšinį garsiname Lietuvą, reikia duoti tam dėmesio. Visi kalba apie serbus ir klausia: „Kaip jie čia taip dominuoja?“ Bet pažiūrėkite, kiek jie turi komandų. Viskas nuo jų prasideda. Geriausiųjų dešimtuke jie turi net 3 komandas, dar yra Belgrado „Partizan“. Bazė labai svarbi, kad būtų kur žaisti, kur tobulėti. Aišku, mūsų pasiekimai ir taip geri, laimime medalius, bet galėtų būti geriau.
