Prancūzijos žurnalistai apsilankė Kaune, kur rengė reportažą apie Kauno „Žalgirio" klube žaidžianti Axelį Toupane'ą.
Tačiau prancūzai nepraleido progos pakalbinti ir Š.Jasikevičių. Jo mintys nuskambėjo laidoje „Buzzer“ per SFR Sport 2 kanalą.
Apie galimybę treniruoti Lietuvos rinktinę: „Tai nėra pati didžiausia mano ambicija. Turiu šeimą, su kuria noriu praleisti daugiau laiko. Šiuo metu tai yra didžiausias mano prioritetas vasarai.“
Turiu šeimą, su kuria noriu praleisti daugiau laiko. Šiuo metu tai yra didžiausias mano prioritetas vasarai
Apie trenerio darbą: „Žinoma, lengviau būti žaidėju, nėra net ką lyginti. Būdamas treneriu turi priimti daug sprendimų, slegia daug didesnė atsakomybė, ypač už aikštės ribų. Net ir komandos kelionės, viešbučiai, maistas derinami su manimi – visa tai sunkus darbas. Tačiau ką dabar daryti? Nebegalime juk žaisti ilgiau (šypsosi).“
Apie Lietuvos rinktinę: „Kasmet negali būti stipriausių ketverte. Lietuva pernai nepateko tarp prizininkų, bet aš to nesureikšminu. Nors dalis žmonių Lietuvoje tai pavadino tragedija, aš taip nemanau. Žinau, kaip sunku tai pasiekti, kiek daug komandų tobulėja ir stiprėja. Galiausiai negali laimėti kasmet.“
Apie Lietuvos krepšinį: „Esame maža šalis, turime laikytis išvien. Nuo pat mažų dienų norime įtraukti daug vaikų, kad jie žaistų komandinį krepšinį. Taip žaidžia ir mūsų komandos, nacionalinės rinktinės. Lietuvoje krepšinis yra milžiniškai svarbus. Kitose sporto šakose nesame tokie stiprūs, tad daug vaikų kelia sau ambicijas būti krepšininkais.“
Apie „Žalgirį“: „Žaidėjai, klubo darbuotojai įdeda daug pastangų. Tai - piramidė, o aš esu tik viena jos dalis. Sakau, žaidėjams: jei kažko pasieksime, pasieksime kaip komanda. Kažkuris žaidėjas pateks į geriausių Eurolygos krepšininkų penketą, treneris bus laikomas gudriu, kol laimime. Jei pradėsime klupti, treneris taps kvailiu, o žaidėjai bus ne tokie jau geri. Turime kautis vieni už kitus, arba kitaip visi pražūsime (juokiasi).“
Apie karjerą NCCA: „Važiavau ten, nes Lietuvoje buvo itin prasta padėtis. Mokslai, studijos nebuvo labai gerai išvystyti. Dabar yra kitas lygis. Klubai žaidžia Eurolygoje, net ir Europos taurės, Čempionų lygos komandos žaidžia gerą krepšinį. Be to, šalies universitetuose galima įgyti gerą išsilavinimą. Šalis sparčiai tobulėja. Kodėl jie turėtų palikti Lietuvą? Nėra priežasčių. Viską dabar turime.“
Apie savo karjerą: „Ji buvo graži. Aš buvau laimingas, kad galėjau žaisti tokiose garsiose Europos komandose ir turėjau galimybę tapatintis su jomis. Aš pamilau „Barcelona“, „Maccabi“, „Panathinaikos“. Tačiau galiausiai supratau, kad didelės organizacijos kažką pasiekia, kai dirbama išvien. Aš buvau tik dalis.“
Aš buvau kitoks, visiškai neatletiškas, remdavausi savo įgūdžiais
Apie Prancūzijos rinktinę: „Prieš ją žaisti visada būdavo taip sunku, lyg kasdien žaisti prieš A.Toupane'ą. Prancūzai visada buvo labai atletiški. Aš buvau kitoks, visiškai neatletiškas, remdavausi savo įgūdžiais. Iki šiol pamenu, kaip tekdavo žaisti prieš Moustapha Sonko ar Alainą Digbeu – labai sunku žaisti prieš juos. Kartais klystame pradėdami kalbėti po vieno nesėkmingo Europos čempionato, kad atsitiko kažkas blogai. Nemanau, kad Prancūzija yra prastame kelyje. Lietuva ne kasmet laimi, Prancūzija ne kasmet laimi. Šios komandos yra elite. Tiesiog negali laimėti kaskart.“
