Kol Kauną antradienio pavakarę vienu metu kaitino net 32 laipsnių karštis, tai „Žalgirio“ arenoje buvo vėsoka.
Tribūnas užvesdavo nebent Žygimanto Skučo pasisvečiavimai prie baudų metimų linijos. Bet sirgaliai buvo gan vangūs, kaip ir „Žalgirio“ žaidimas.
Šarūnas Jasikevičius jau nuo pirmųjų minučių burbėjo po krūvos netaiklių savo auklėtinių metimų, kai svečiai šeimininkavo „Žalgirio“ arenoje pernelyg netrukdomi atakuodami iš įvairiausių padėčių.
„Žalgirio“ treneris dar antrojo kėlinio viduryje užsidirbo techninę pražangą ir anksti prisėdo ant atsarginių suolo, piktai užsidėjęs koją ant kojos. Prieš tai jis numojo ranka negalėdamas žiūrėti į krepšinį, kurį demonstravo „Žalgiris“.
Bet nesimpatiškas „Žalgiris“ su 36 proc. pataikymu, 1 tritaškiu iš 8 ir 7 klaidomis vis tiek sugebėjo išnerti priekyje po dviejų kėlinių 37:36.
Po pertraukos Šaras buvo kiek ramesnis, nes „Žalgiris“ tradiciškai smogė „Lietkabeliui“ trečiajame kėlinyje, o ketvirtajame susikrovė triuškinančią persvarą.
Šypseną išspaudė nebent Dariaus Maskoliūno pokštai apie Martyno Sajaus dvitaškius.
Bet seriją Š.Jasikevičius pradėjo su apmąstymais.
Kitiems reikia daryti išvadas. Ypač mūsų lyderiams. Ir ypač mūsų veteranams.
„Vienintelis pozityvus dalykas – tik pergalė, – panarinęs galvą spaudos konferencijoje nedžiūgavo treneris. – Bet eilinį kartą po finalo ketverto esame toli nuo savo geriausio krepšinio.
Pirmas kėlinys mane labai nustebino daugeliu dalykų. Galvojau, pusfinalyje bus kitoks užsivedimas ir koncentracija. Juk, atrodo, toli žiūrėti nereikia – vakar favoritas prarado namų aikštės pranašumą. Atrodo, tai turėjo būti mums geras pavyzdys. Bet aibė klaidų...
Pirma pusė buvo kraupi. Panevėžiečiai labiau norėjo, labiau stengėsi. Daugiau mažiau žaidė su tomis pačiomis idėjomis kaip prieš „Šiaulius“ ar mus anksčiau. Atrodo, buvome pasiruošę, bet jei neateini užsivedęs rungtynėms šimtu procentų, tai gali būti kiek nori pasiruošęs, tačiau viską reikia išpildyti.
Momentais buvo labai nemalonu.“
– Kas pasikeitė po pertraukos, kai trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinius laimėjote net 23 taškų skirtumu?
– Kažkiek sumažinome klaidų skaičių, bet jų buvo begalė. Koncentracijos klaidos, nežinau... Gal panevėžiečiai pavargo. Nežinau, čia ne man lįsti į jų lizdą.
Nežinau... Nemanau, kad mes ženkliai pagerinome savo krepšinį. Gal kažką minimaliai darėme geriau, bet visumoje vaizdas yra ne koks.
Aišku, viskas yra galvose ir motyvacijoje, nes prieš savaitę žaidėme puikų krepšinį.
– Jūs keturiskart laimėjote Eurolygą. Kaip vėliau susikaupti nacionaliniam čempionatui po tokios euforijos, kaip finalo ketvertas?
– Ateini, atidirbi šimtu procentų ir išeini namo. Kaip kiekvienas darbuotojas ofise ar advokatai, medikai, statybininkai – visi savo srities specialistai. Jei neatsiduodi šimtu procentų, nieko gyvenime nebus. O mes nesame arti šimto procentų.
– Ko gero, tik Brandonas Daviesas rungtynių pradžioje išsiskyrė savo energija?
– Daviesas buvo vienas iš tų, kurie įnešė energijos. Jam kartais sunku žaisti prieš brolius, nes jie išplečia aikštę ir kartais sunkiau. Bet tikrai jautėsi jo energija. Su visomis klaidomis, tačiau Brandonas yra vienas tų, kuriam daugelį rungtynių tos energijos nestinga.
Jis daugmaž visada būna užsikūręs. Jau per pamėtymą matėsi, kad jis nori. O kitiems reikia daryti išvadas.
Ypač mūsų lyderiams. Ir ypač mūsų veteranams.
