Aštuonios stipriausios pasaulio čempionato komandos suvažiavo į Pekiną iš septynių miestų.
Kinijos sostinė kiek atvėsusi pasitinka planetos pirmenybių dalyvius.
Ne tik dėl per 10–15 laipsnių kritusios temperatūros, kur čia nebekankina 35–40 laipsnių kaitra. Finalinėse pasaulio čempionato kovose nebus dviejų karščiausių turnyro komandų – Serbijos ir JAV, kurios žais bereikšmius paguodos mačus dėl 5 ir 7 vietų.
Kaip didžiulis inkilas atrodanti „Cadillac“ arena pasaulio čempionato pusfinalio išvakarėse primena eilinį pirmojo grupės varžybų etapo mačą.
Tik ketvirtadienio popietę keturios ekipos atskrido į 17 milijonų gyventojų miestą ir visai nesiveržė į aikštę.
Vakare tik Ispanijos ir Argentinos krepšininkai čia surengė treniruotes. Prancūzai liko viešbutyje, kur surengė savo spaudos konferenciją. Niekada treniruotėse pasaulio čempionate nepersistengę australai praleido ir pirmąsias pratybas „Cadillac“ mūšio lauke.
Jau penktadienį keturios rinktinės pradės lemiamas kovas dėl retai kada jų kelyje pasitaikančio medalio.
11:00 | Australija – Ispanija |
15:00 | Prancūzija – Argentina |
Rudy Fernandezas ir Marcas Gasolis dar mena tą 2006-ųjų triumfą Japonijoje, kai pastarąjį kartą amerikiečiai užleido čempionų sostą tarptautinėje arenoje. Naujų čempionų planetos pirmenybėse ir olimpinėse žaidynėse reikėjo laukti 13 metų.
Sykį pasaulio čempionų taurę į viršų buvo kėlę ir argentiniečiai, bet tai buvo taip seniai, kad net Luisas Scola nieko apie tai neprisimena – 1950-aisiais, pačiame pirmajame pasaulio čempionate. Prancūzijai ir Australijai tai istorinis šansas šiame turnyre nuskinti aukso medalius.
Bet istorinių lenktynių išvakarėse Pekino „Cadillac“ arenoje buvo neįprastai tylu. Žiniasklaidos centre čia garsiau šurmuliuoja nebent Argentinos žurnalistai, kurių apie 10 susirinko į vakarinę nacionalinės komandos treniruotę.
Prieš tai čia sukiojosi keli ispanai, vienas kitas graikas, kiti čempionato prašalaičiai, tapę labiau turistais, visai kaip Lietuvos žurnalistai.
Bet seniai teko matyti tokį nedidelį ažiotažą prieš lemiamas rungtynes. Su nostalgija galima prisiminti Eurolygos finalo ketvertą, kuriame žiniasklaidos atstovai lipo vieni kitiems per galvas prie įėjimo į areną užuolaidos. Davus signalą, prieš dvejus metus jie kaip prekybcentrius per juodąjį penktadienį užplūdo Belgrado „Štark“ areną ir kad ir po kelis kartus kamantinėjo kiekvienos komandos žaidėją.
„Kalbės tik vienas žaidėjas ir treneris, – čia, Kinijoje, iškart Lietuvos žurnalistus perspėjo Argentinos rinktinės atstovas spaudai. – Kuris žaidėjas? Išrinks treneris.“
Sergio Hernandezas atsakė į tris FIBA žurnalisto klausimus ir baigė savo interviu užsienio žiniasklaidai laiką. 23-ejų Luca Vildoza, deja, per tuos keletą metų Vitorijos „Baskonia“ klube dar neįsisavino anglų kalbos.
„Turime problemėlę. Mūsų komandoje tik trys žmonės kalba angliškai“, – perspėjo argentiniečių atstovas.
Ispanai po treniruotės ramiai sulindo į rūbinę, o atstovas spaudai tik gūžčiojo pečiais.
„Šiandien jie nekalbės, – pareiškė ispanų delegatas. – Ar kalbės rytoj? Dar nežinau.“
Už plieninės Kinijos uždangos 24sek pasakoja keturias įdomiausias istorijas apie pasaulio čempionato pusfinalio dalyves.
Istorinis australų šansas
Australijos rinktinė yra arti istorinio įvykio.
Pirmą kartą į pasaulio čempionato pusfinalį prasibrovę australai pretenduoja į pirmuosius medalius nacionalinės komandos istorijoje.
Šioje Australijos rinktinėje yra net keturi žaidėjai, kurie prieš 11 metų žaidė „Cadillac“ arenoje Pekino olimpinėse žaidynėse: Patty Millsas, Andrew Bogutas, Joe Inglesas ir Davidas Barlow.
Australus į istorines aukštumas veda būtent vienas vaikinas iš Pekino žaidynių. 31-erių „San Antonio Spurs“ gynėjas P.Millsas būtent Pekine pasiuntė žinutę krepšinio pasauliui, kad Australija turi puikų talentą.
2008-ųjų olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje australai nepasipriešino Kobe Bryanto vedamai JAV komandai 85:116, bet P.Millsas pelnė 20 taškų ir atkreipė NBA skautų dėmesį.
Po metų „Saint Mary's“ universiteto žaidėją NBA naujokų biržoje 55 šaukimu pasirinko „Portland Trail Blazers“, o dabar P.Millsas neišskiriamas su Greggu Popovichiumi ir „San Antonio Spurs“.
Pasaulio čempionate Kinijoje P.Millsas įmeta vid. net 22,2 taško (61,4 proc. dvit., 40,5 proc. trit.), atlieka 4,5 rezultatyvaus perdavimo ir renka 19,5 naudingumo balo.
Tai pirmas žaidėjas Australijoje po legendinio kengūrų snaiperio Andrew Gaze'o, kuris turi 20+ taškų vidurkį.
P.Millsas yra neeilinė asmenybė Australijos rinktinėje.
Šis žaidėjas ypatingas tuo, kad būtent 2008-aisiais Pekine tapo tik trečiuoju aborigenu olimpiečiu.
Australijos aborigenų šeimoje gimęs krepšininkas vis dar aktyviai rūpinasi savo bendruomene ir investavo didžiulius pinigus į technologiją, kuri kelioms Australijos aborigenų bendruomenėms leidžia užtikrinti geriamą vandenį.
Savo aborigeniškais šokiais P.Millsas juokindavo dar „San Antonio Spurs“ žaidėjus, bet tai buvo tik viena iš pasididžiavimo savo šaknimis išraiškų.
Beje, kitaip nei kiti aborigenų kilmės sportininkai, P.Millsas iš širdies gieda Australijos himną per pasaulio čempionato rungtynes. Pavyzdžiui, Australijos nacionalinėje regbio lygoje kai kurie sportininkai protestuoja negiedodami himno dėl jame deklaruojamų jiems nepriimtinų politinių vertybių ir istorijos.
Įdomu, kad P.Millsas pasaulio čempionate gyveno atskirai nuo komandos.
24sek žiniomis, ne tik jis, bet ir kitos Australijos rinktinės žvaigždės nepatenkintos, kokias neprofesionalias sąlygas jiems suteikia Australijos krepšinio federacija.
Šaltinių teigimu, kalbama, kad dėl australų federacijos neprofesionalumo ir konflikto su treneriu Andreju Lemaniu į nacionalinę komandą šiemet neatvyko ir ryškiausia Australijos krepšinio žvaigždė Benas Simmonsas.
Australai turi problemų, bet toli gražu ne aikštėje. Kengūros nusipelnė užšuoliuoti į istorines aukštumas.
Argentinos stebukladariai
Dar rugpjūčio pabaigoje Argentinos rinktinės galimybės laimėti pasaulio čempionato auksą buvo vertinamas gerokai prasčiau nei lietuvių. Bukmekeriai nematė jų ir pirmajame dešimtuke.
Bet Argentina smogė taip, lyg ant parketo būtų sugrįžę Emanuelis Ginobili, Andresas Nocioni, Pablo Prigioni ir Carlosas Delfino – visa auksinė argentiniečių kompanija, dabar per televizorių stebinti pasakišką savo tautiečių kelionę Kinijoje.
Serbija net baisiausiame košmare nesapnavo, kad ketvirtfinalyje nusilenks Argentinos išsišokėliams ir su amerikiečiais kausis ne pasaulio čempionato finale, o bereikšmėse grumtynėse dėl 5-8 vietų.
Stebuklas! – pasakysite. Dinozauras Luisas Scola kraipo galvą.
„Mane erzina, kad žmonės kalba apie tai kaip stebuklą. Kalba apie mūsų siurprizą ir kaip niekas mumis netikėjo. Aš jums pasakysiu taip – čia buvo susirinkę 22 žmonės, kurie du pastaruosius mėnesius tikėjo, kad mes čia būsime. Tai toli nuo stebuklo“, – kaip išminčius pamokslavo vyriausias šiuo metu pasaulio čempionate dar išlikęs krepšininkas.
Šis vyrukas yra tikra legenda. 39-erių L.Scola per 28 minutes pelno 17,8 taško (49,2 proc. dvit., 40 proc. trit.), atkovoja 7,3 kamuolio ir renka 18,3 naudingumo balo.
L.Scola tapo tik antruoju žaidėju pasaulio čempionatų istorijoje, kuriam pavyko pelnyti daugiau nei 200 taškų atkrintamosiose varžybose. Iki Juano Carloso Navarro jam beliko tik 12 taškelių (213), tad šis rekordas turėtų būti pamuštas savaitgalį.
Gabrielis Deckas – trečias Argentinos rinktinės narys pagal rezultatyvumą pasaulio čempionate (vid. 12,3 tšk.), pradėjo eiti į septintą klasę, kai Luisas Scola su bendražygiais iš 2002-ųjų planetos pirmenybių parvežė namo sidabro medalius.
Tas pats L.Scola skriaudė lietuvius 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse, kai dvikovoje dėl bronzos į mūsų krepšį įkratė 16 taškų ir padėjo švęsti pergalę 87:75.
Aplink pražilusį L.Scola suburti auksinės kartos mokiniai – pasiutę gynėjai Facundo Campazzo, Nicolas Laprovittola ir Luca Vildoza, taip pat puolėjai iš Vitorijos „Baskonia“ ir Madrido „Real“ Patricio Garino bei Gabrielis Deckas.
„Campazzo mus uždominavo, – po kapituliacijos ketvirtfinalyje pareiškė Aleksandras Džordževičius. – Tai buvo jo pergalė. Scola yra Argentinos emocinis lyderis, o Campazzo – pergalių kalvis.“
Sunku tuo patikėti, bet arčiausiai L.Scola pagal amžių yra buvęs Vilniaus „Ryto“ įžaidėjas Nicolas Laprovittola, o jam dar vos 29-eri. Šis neįprastas kolektyvas pusfinalyje su Prancūzija bandys pateikti dar vieną staigmeną.
„Mes nebuvome favoritai ir žaisdami su Rusija, Nigerija, Serbija... Mums nerūpi, – prieš dvikovą su prancūzais šyptelėjo S.Hernandezas. – Mes laimingi, bet norime daugiau – norime žaisti finale. Mano žaidėjai yra ambicingi ir agresyvūs – mes visada norime laimėti. Tikrai nebus taip, kad po pergalės prieš serbus dabar sustosime ir atleisime pedalą.“
Subrendęs lyderis
Būtent 2008-ųjų Pekino olimpinėse žaidynėse Ricky Rubio pirmą kartą užsivilko Ispanijos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius. Tada vos 18-os įžaidėjas su visa komanda nužygiavo iki finalo ir jame garbingai priešinosi LeBrono Jameso bei Kobe Bryanto vedamai JAV ekipai.
Iš viso net trys Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalininkai vis dar rungtyniauja Ispanijos rinktinėje – tai taip pat Marcas Gasolis bei Rudy Fernandezas.
Ispanijos vardas visada buvo regimas tarp keturių stipriausių pasaulyje dar prieš bet kurį turnyrą, bet ši ispanų kelionė buvo ypatinga.
Karališkoji krepšinio valstybė į Kiniją nesivežė nei Pau Gasolio, nei Sergio Rodriguezo, nei Nikolos Mirotičiaus ar Serge'o Ibako, bet antrajame etape tėškė antausį serbams, pasmerkė juos ketvirtfinaliui su Argentina ir dabar svajoja susigrąžinti auksą. Niekas net Ispanijoje netikėjo, kad jų rinktinė dalyvaus atvirose lenktynėse į čempionų titulą.
„Ši rinktinė nusipelnė didžiausių komplimentų. Visa rinktinei adresuota kritika dabar jau nieko verta. Ši Ispanijos komanda žaidžia labai gerą krepšinį. Ji perėmė kovingumą ir komandinę dvasią, kokia mes visada garsėjome“, – patenkintas rinktinės mūšius stebi Pau Gasolis, pasaulio čempionato žiūrovu tapęs dėl sunkios traumos.
Dabar tai nebe jo, o Ricky Rubio komanda.
24sek kolegos Ispanijoje pasakoja, kad „Phoenix Suns“ atstovas žaidžia geriausią savo krepšinį nacionalinėje komandoje.
Statistikos protokole tai yra 15,3 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir 16,3 naudingumo balo per 25 minutes. Šiuo metu tai ir rezultatyviausias, ir naudingiausias Ispanijos komandos žaidėjas.
Kai Marcas Gasolis dar nedemonstruoja aukščiausio lygio krepšinio, R.Rubio pasitikėjimas savo jėgomis ir jo lyderio savybės veda ispanus medalių link.
O pasitikėjimas trykšta per kraštus. Tritaškių pataikymu nepasižymėdavęs atakų organizatorius Kinijoje įmetė net 47,6 proc. tritaškių – vidutiniškai 1,7 per susitikimą.
Kitaip nei anksčiau, šią Ispanijos rinktinę į titulą veda puiki gynyba.
Sergio Scariolo liaupsinamas už puikiai paruoštą žaidimo planą, kurį labai gerai papildo gynybos asai Rudy Fernandezas ar Victoras Claveras.
Pakeliui į pusfinalį, Ispanijos gynybos sargai visiškai išjungė iš žaidimo Italijos ir Serbijos lyderius. Serbai į ispanų krepšį sumetė vos 69 taškus, o vieninteliai 70 taškų šiame čempionate kol kas permetė lenkai (90:78).
Ispanus į didžiąsias pergales vedė efektyvi keitimosi dengiamaisiais taktika, kurioje savo priešininkais gali susikeisti kiekvienas žaidėjas nuo 1 iki 5 pozicijos.
„Kai tik prasidėjo pasiruošimas čempionatui, mes kažkaip pakalbėjome, kad rinktinėje nebėra nė vieno aštunto dešimtmečio kartos žaidėjo. Bet liko tas pats požiūris į komandą – padėti jai pasiekti aukščiausių tikslų, – Pekino viešbutyje prieš mačą pasakojo R.Fernandezas. – Mes tyliai dirbame ir stengiamės iš visų jėgų kiekvienose rungtynėse ar treniruotėje. Kai taip būna, galimybės ateina pačios.“
Prancūzų stebuklas be pagirių
Lietuvos rinktinės barjerą vos peršokusi Prancūzijos rinktinė pateikė didžiausią pasaulio čempionato sensaciją. Prancūzai ketvirtfinalyje didvyriškai prisikėlė mūšyje su JAV ir pasmerkė amerikiečius prasčiausiam rezultatui istorijoje.
Tačiau prancūzai santūriai sutiko fantastišką pergalę. Prieš 5 metus jie taip pat eliminavo kitus planetos pirmenybių favoritus – ispanus, tačiau pusfinalyje nusileido serbams ir jau tik po atkaklios dvikovos su Lietuva iškovojo bronzą.
„Ketvirtfinalis nėra svarbiausios čempionato rungtynės“, – prieš pusfinalį su Argentina akcentavo ir prancūzų treneris Vincent'as Collet.
Strategas neturėjo daug laiko paruošti savo komandos pusfinalio susirėmimui. Lėktuvas iš Donguano į Pekiną skraidino sensacijų medžiotojus – prancūzai su argentiniečiais ketvirtadienio popietę pasiekė Kinijos sostinę tuo pačiu skrydžiu.
Vakare prancūzai atsisakė rengti treniruotę, o penktadienio rytą suplanavo valandos trukmės vaizdo peržiūrą ir pagal reglamentą numatytas 50 minučių trukmės pratybas Pekino „Cadillac“ arenoje.
Pekine turistai dabar gali surasti dvi Didžiąsias kinų sienas. Vieną – maždaug už 1,5 val. trukmės kelionės autobusu nuo sostinės, o kitą – „Cadillac“ arenoje, kurią statys Prancūzijos rinktinės gynyba.
Į ją jau atsimušė amerikiečių viltys apginti sostą. Prancūzai tikisi, kad atsimuš ir pasiutęs argentiniečių puolimo viesulas.
„Jeigu nelaimėsime aukso, pergalė prieš JAV bus bereikšmė“, – sakė Prancūzijos gynybos švyturys Rudy Gobert'as.
Finalinėse pasaulio čempionato kovose nematysime Lietuvos rinktinės. Tačiau tapsime aukšto lygio ir labai nenuspėjamos kovos dėl aukso liudininkais.