„Man svarbiausia – nacionalinis čempionatas. Ir mes vėl jį laimėjome. Laimėjome pirmenybes labai neblogai sužaisdami atkrintamąsias. Tai yra maloniausia, nes vasaros poilsį pasitinkame būdami čempionais. Nieko negali būti svarbiau už tai. Labai malonu“, – apie sėkmingai pabaigtą 2015-2016 metų sezoną kalbėjo Š.Jasikevičius.
Tiesa, pergalingai finišavęs sezonas yra tik viena naujai iškepto vyriausiojo „Žalgirio“ komandos trenerio darbo pusė. Įžaidėjo paieškos, komandos žaidimo stygų derinimas antroje sezone dalyje bei svarbiausių LKL rungtynių metu pasiekta optimali sportinė forma pažymėjo pirmąjį, iššūkių kupiną Š.Jasikevičiaus trenerio karjeros darbo sezoną.
Dabar, nusileidus sezono uždangai ir atėjus užtarnautam poilsiui, Š.Jasikevičius kartu su „Žalgiris TV“ galėjo ramiai pasikalbėti apie didžiausius sezono išbandymus, smagiausias akimirkas bei jau ryškėjančią ateities „Žalgirio“ viziją.
– Treneri, sezonas baigėsi iškovotu LKL čempionų titulu. Mintims jau kiek susidėliojus, kaip vertinate visą nueitą kelią iki čempionų žiedų?
– Sezonas buvo permainingas. Tikrai nėra lengva sezono metu pakeisti trenerį. Nėra lengva didžiajai sezono daliai prarasti pagrindinį įžaidėją ir pagrindinį vidurio puolėją. Tai dvi pozicijos, kurios yra pačios svarbiausios krepšinyje. Manau, tai mums labai daug kainavo šiais metais.
Kita vertus, bent jau man svarbiausia yra nacionalinis čempionatas ir mes vėl jį laimėjome. Laimėjome pirmenybes neblogai sužaisdami atkrintamosiose varžybose. Tai yra maloniausia, nes vasaros poilsį pasitinkame būdami čempionais. Nieko negali būti svarbiau už tai.
– Dar 2014 metais buvote krepšininkas. Vėliau tapote trenerio asistentu, o nuo šių metų pradžios teko pereiti į vyriausiojo trenerio amplua. Ar per šį trumpą laikotarpį ir išmokote daugiausiai?
– Taip, iš tikrųjų, viskas daugiau ar mažiau vyksta taip, kaip ir galvojau, kad bus, kai tik tapau trenerio asistentu. Tai darbas, kuris, turiu pripažinti, man net nėra darbas, o malonumas. Taip, kartais nėra lengva, bet šiame darbe daugiau malonumo nei sunkumo. Trenerio darbą pradėjau prieš dvejus metus su savo turimomis idėjomis ir viskas vyksta taip, kaip ir galvojau.
– Kas buvo sunkiausia pirmajame kaip vyriausiojo trenerio sezone?
– Sunkiausias momentas – įžaidėjo ieškojimas. Netikėtai išėjus Mantui Kalniečiui, praradome savo pagrindinį kūrėją. Man krepšinyje yra svarbiausia turėti žaidėjus, kurie galėtų kurti žaidimą, kurie galėtų sudaryti progas kitiems krepšininkams. Taigi sunkiausia buvo ieškoti krepšininko tarp krūvos kitų žaidėjų ir tuo pačiu ruošti komandą rungtynėms. Peržiūrėjome 30-35 kandidatų sąrašą.
Kitas sunkus momentas – pralaimėjimas Karaliaus Mindaugo taurės finale. Viskas vyko vieneriose rungtynėse ir, reikia pripažinti, kad varžovai sužaidė puikias rungtynes, o mes turėjome juodą dieną. Taip būna, bet vis dėlto, kai ateini kovoti dėl vieno iš titulų be pagrindinio įžaidėjo ir pagrindinio vidurio puolėjo, yra labai sunku. Tuo labiau prametėme dvidešimt laisvų metimų. Tas titulas paspruko iš mūsų rankų ir buvo nemalonu. Vėliau viską užbaigėme gerai, tai maloniau.
– Jerome‘ui Randle‘ui reikėjo laiko įsižaisti, buvo kalbėta ir apie komandos taiklumo problemą Eurolygoje. Ar tuo metu komandą palaikė jūsų bei trenerių štabo tikėjimas, kad sezono pabaigoje matysite kitokį „Žalgirio“ žaidimą?
– Taip, įžaidėjo pozicija yra labai svarbi krepšinyje. Kai J.Randle‘as surado savo vietą komandoje, komandai iškart tapo lengviau. Tai yra žaidėjas, kuris gali labai greitai žaisti, ir kuris gali pataikyti. Šis krepšininkas buvo įsigytas su tokio žaidimo vizija. Galbūt vizija išsipildė kiek vėliau nei planuota, bet gerai, kad ji išvis išsipildė. Malonu dėl to. O dėl metikų – šioje komandoje nebuvo nominalių snaiperių. Turėjome žaidėjus, kurie gali pataikyti, bet tai ne jų stiprioji žaidimo pusė. Tai yra akcentas, kurio reikės ieškoti kitam sezonui.
– Turite vieną naujojo sezono komandos paveikslo dėlionę – įžaidėją Leo Westermanną. Ar ilgai ieškojote šio krepšininko?
– Žaidėjus, kurių norime, daugiau mažiau žinome. Aišku, reikia laukti ir pasižiūrėti ir į mūsų galimybes, ar galime sau leisti juos įsigyti. Leo anksčiau baigė sezoną ir norėjo žaisti Eurolygoje, todėl derybos su juo įvyko netikėtai greitai. Tikriausiai sutapo mūsų ir jo reikalavimai, todėl nebereikėjo laukti. Tai žaidėjas, kuris dar yra jaunas, bet yra itin patyręs. Tikimės, kad jis Kaune darys pažangą ir bus tokiu krepšininku, kokiu buvo vadinimas, kuomet buvo vienas geriausių jaunųjų Europos krepšininkų.
– Esate pats rungtyniavęs prieš L.Westermanną, ar šis faktas prisidėjo prie to, kad krepšininką matysime „Žalgiryje“?
– Žaidžiau prieš L.Westermanną nemažai kartų. Tuo metu tai buvo labai perspektyvus krepšininkas. Gaila, kad jis turėjo traumų, bet daugiau ar mažiau visi blogi dalykai jau praeityje. Tikiuosi, kad jis bus vienas iš tų žmonių, kuris ves „Žalgirį“ į priekį kitą sezoną.
– Nuo kito sezono „Žalgirio“ laukia naujo formato Eurolygos turnyras. Ar pokyčiai stipriausio klubinio krepšinio turnyre kaitina jūsų kaip trenerio kraują?
– Taip, nėra kalbos. Žaisdami šio sezono „Top 16“ grupėje pajutome, kokia bus kito sezono Eurolyga. Norisi suburti komandą, kuri laimėtų kuo daugiau rungtynių. Eisime šia kryptimi. Norime, kad komanda būtų ambicinga, nes pats Eurolygos projektas yra ambicingas ir žaisti šiame turnyre bus sunku.
– Kokia yra jūsų kito sezono „Žalgirio“ žaidimo vizija?
– Noriu, kad žaistume truputį greičiau ir turėtume truputį daugiau kūrėjų. Norėtųsi rasti žaidėjų, kurie gali pataikyti iš toli. Žinote, kiekvienais metais bandai suburti komandą ir ji visada turi pliusų ir minusų. Net neabejoju, kad taip bus ir artėjančiame sezone.
