„Jonui labai trūksta tų kamuolių. Jis kartais būna lyg žmogus su nematomu apsiaustu – pralaksto visą laiką. Ir Jonas tikrai yra nusipelnęs pažaisti su geresniu įžaidėju, kuris nėra toks taškų rinkėjas. Manau, kad kitoje komandoje nebūtų taip išreiškiamas žaidimas. Nes dabar „Raptors“ labai patogiai jaučiasi žaisdami penkiais mažais, o tada Jonui vietos aikštėje neatsiranda, – pastebėjimais dalijosi Š.Marčiulionis.
– Kalbant apie Donatą, mano manymu, jį kaip žaidėją suformavo Hiustonas, ir tas žaidimas – mesk ir bėk – jam yra pats parankiausias. Donatas aukštas, yra greitas bėgikas, gali nusiimti kamuolius, mesti. Gaila, kad jis toje komandoje nepasiliko. Dabar esamoje „Pelicans“ sudėtyje, manau, jam bus sudėtingiau surasti savo žaidimo braižą, ypač kai atvyko DeMarcusas Cousinsas.
M.Kuzminskas išmoks, kaip nereikia žaisti krepšinio (juokiasi), jam kita komanda irgi būtų gerai.
O Saboniukas (Domantas Sabonis) irgi tik šovinius tam supermenui (Russellui Westbrookui) padavinėja. Nes irgi savo rolės tokios asmeninės kaip ir neturi. Jis stengiasi, bet jam vaidmens nesuteikia, nes yra siekiami kažkokie rekordai. Todėl galvoju, kad pakeitę komandas visi save geriau realizuotų.
– Dauguma manė arba tebemano, kad Domantas pateko į idealias sąlygas. Naujokas žaidžia starto penkete ir žaidžia po 20-25 minutes. Bet panašu, kad nesate iš tų, kurie džiaugtųsi jo žaidimu Oklahomos „Thunder“?
– Jis gavo avansą, bet tai yra labai trapus dalykas. Jie labai greitai tai susigrąžina. Klubai turi visą matematiką, formules, koks efektyvumas to ir ano žaidėjo, kai jie yra aikštėje.
Tos minutės yra išnarstomos po kaulelį, visi turi matyti tavo galimybes, o ne tik - kaip stato užtvarą. Pas mus gal įprasta, kad naujoko metai tęsiasi visus metus ar dvejus. O Domantui naujoko metai truko pusę metų. Dabar jau jam reikia įrodinėti, kad jis tų minučių yra vertas.
– Kaip vertinate Donato Motiejūno istorijos pabaigą? Pastaruoju metu jis sėdi ant atsarginių suolo – ar tai reiškia, kad visa ši istorija jam baigėsi nesėkmingai?
– Sėkmė, kad jis yra sveikas – tai svarbiausias dalykas. Kad turi noro žaisti. Čia kaip žiūrint į tą stiklinę - kad ji yra pusiau pilna, o ne pusiau tuščia. Visi žino, kad pinigai yra pasaulinis blogis. Čia žiūrint per tą prizmę. Bet, mano supratimu, pagal jo žaidimo braižą ir išnaudojant jo savybes, jam reikėjo toje komandoje („Rockets“) pasilikti.
– Vargu, ar D.Motiejūno situacija dabar pasikeis iki pat sezono pabaigos. Ar tai reiškia, kad Lietuvos rinktinė jam dabar geriausia galimybė visiems įrodyti, kaip jis gali žaisti?
– Pritariu. Ir jo tie pasisakymai, kad pasiilgau rinktinės bei Lietuvos, yra labai teisingi.
– Ar jau galima teigti, kad M.Kuzminskas įsitvirtino NBA lygoje? Iki tol buvo daug diskutuojama, ar Mindaugas gali žaisti stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Dabar, kai iki sezono pabaigos liko nebe tiek jau ir daug, esate įsitikinęs, kad jis jau tikras NBA žaidėjas?
– Manau, kad jis žino, kaip reikia žaisti, kad gautų minutes ir liktų aikštelėje. Svarbu, kaip jis sugebės atsiriboti nuo kitų. Nežiūrėti, ką daro kiti. Reikia žinoti, kad esi pirmametis, suprasti, ko reikia, kad žaistum, ir turi laikytis tų dalykų. Mano palinkėjimas jam būtų, kad Mindaugas netaptų tas drungnas vanduo, kaip kiti jo komandoje.
Jam reiktų trenerio, kuris juo pasitikėtų. O Niujorke aplinka yra labai jautri, nes vis nesulaukiama stebuklų, kuriuos ketino padaryti Philas Jacksonas.
O Jeffas Hornachekas, kai dar man pačiam teko daug prieš jį žaisti ir dengti, tikrai buvo profesorius. Labai dažnai pykdavau ant savęs, kaip jis mane taip išprovokuodavo.
Bet jis nieko negali pakeisti treniruodamas autoritetingus žaidėjus. Nepakeisi nei Carmelo Anthony, nei Derricko Rose‘o. Sunku pasakyti, ką jie galvoja, bet kad toje komandoje netvarka – matome.
– Na ir ketvirtasis NBA lietuvis – Jonas Valančiūnas. Pastaruoju metu apie jį daug diskutuojama. Tarsi vis labiau dvejojama, ar jis reikalingas „Raptors“, ar geriau būtų jį iškeisti. Gal ir mes per daug tikimės iš krepšininko, gal tai ir yra J.Valančiūno ribos NBA - 12 taškų per rungtynes ir 9,5 atkovoto kamuolio.
– Žiūrėjau porą Jono rungtynių. Jis turi savo rolę, savo funkciją. Jis su tuo susitaikė. Šiaip NBA yra tokia taisyklė, kad jeigu tu jau pralaimi, tai pralaimėk su pirmuoju žaidėjų penketu. Pačioje pabaigoje, likus žaisti penkias – šešias minutes, išleidi starto penketą ir taip tarsi nusiimi nuo savęs atsakomybę, nes va – žaidė geriausi tavo krepšininkai.
Bet labiausiai mane neramina, kad kai įmetamas Jonas, varžovai neišsigąsta ir vis tiek žaidžia su mažu vidurio puolėju. Tai kelia nerimą, nes varžovai galvoja, kad žaisdami su mažesniu krepšininku prieš Joną turės didesnės naudos.
Bet šiaip mes turime puikų žaidėją. Jis įeina į starto penketą, gauna minučių. Ko mes dar norime? Norime kažkokių stebuklų. Būkime realistai. Visi žinome, kad jis turėtų gauti daugiau kamuolių – tai mato ir žiūrovai. Žinoma, geresnis įžaidėjas nepakenktų. Jeigu prie geresnio įžaidėjo, prie tikro įžaidėjo, jis nežaistų geriau, tada galėtume sakyti, kad tai yra Jono lubos.
Bet jeigu su tokiu įžaidėju kaip Kyle'as Lowry jis surenka savo statistiką, tai manau, kad jam galimybių tobulėti dar tikrai yra.
– Tarsi ir sutinkate su kitų specialistų nuomone, kad J.Valančiūnui geriau būtų žaisti kitoje komandoje?
– Aš tai sakiau dar prieš porą metų. Joną būtų smagu sukeisti su Pau Gasoliu. Pažaistų pas Gregą Popovičių, būtų nauda ir jam, ir visai Lietuvai (šypsosi). Aš esu už tai, kad J.Valančiūnas žaistų vienoje komandoje su normaliu įžaidėju.
