– Sauliau, kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinė pirmame etape?
– Paskutinės rungtynės paliko perspektyvų įvaizdį, su šviesa tunelio gale (juokiasi). Tikiuosi aštunfinalyje vyrai parodys tokį krepšinį, tokį kovingumą, kaip pastarosiose rungtynėse ir prasimušime į ketvirtfinalį.
– Kur dar galima ieškoti rezervų?
– Visur, vyrai geriausiai patys žino. Gynyba nėra bloga, mes buvome viena iš geriausiai besiginančių komandų grupėje, bet aišku, tobulėjimui ribų nėra, gal puolimas kažkiek strigo, bet mače su čekais tritaškiai atsirišo, buvo ir laisvesnis žaidimas.
– Ar žiūrite rungtynes kaip paprastas žiūrovas?
– Kiek kitaip, nes būdamas krepšininkas matau kitus dalykus. Ypač kai rungtyniauja brolis, nes atidžiai seku jo žaidimą.
– Ar sunku stebėti rungtyniaujantį brolį?
– Baisiai sunku visais atvejais. Kai jam nesiseka, tada norisi, kad jis būtų aikštelėje ir reabilituotųsi, kai sekasi, norisi, kad žaistų dar geriau. Tikrai nuo to laiko, kai pradėjo žaisti rinktinėje, rungtynių stebėjimas man pradėjo kainuoti daug daugiau nervų, bet svarbiausia, kad komanda laimėtų, o dar kai brolis gerai sužaidžia būna dviguba šventė.
– Ko galima tikėtis iš rinktinės kituose etapuose?
– Aš tikiu, kad mes esame pajėgūs įveikti gruzinus, o vėliau pamatysime, kokį varžovą gausime. Bet aš manau, kad mums šie burtai ir kiti galimi varžovai yra pakankamai parankūs.
– Kas jus šiame čempionate nustebino?
– Didžiausią įspūdį paliko serbai, šluoja visus iš eilės ir labai galingai atrodo. Gal kažkiek staigmeną pateikė ispanai, kad neranda savo žaidimo ir vos nepatyrė fiasko, jeigu būtų pralaimėję vokiečiams.
