„Kaime dabar yra labai gerai. Gali išeiti pasivaikščioti, žmonių nėra, šalia ežeras. Nesijaučiu suvaržytas. Internetas yra, tad darbus nudirbti galima per atstumą“, – 15min sakė „Lietkabelio“ vadovas.
Darbų šiuo metu Panevėžio klube daug nėra. Kai vieni šalies klubai derasi su žaidėjais dėl taikos sutarčių, kiti veda dialogą su rėmėjais, „Lietkabelis“ laukia savivaldybės sprendimo.
Panevėžio miesto taryba kitą savaitę spręs sporto finansavimo klausimą. „Lietkabelis“ iš savivaldybės kasmet sulaukdavo 300 tūkstančių eurų paramos, tačiau dabar, COVID-19 pandemijos akivaizdoje, situacija nėra aiški.
Klubo vadovai prašo didesnės paramos, nes bendrai Panevėžio sporto paramai 2020-aisiais metais yra skirta daugiau pinigų, nei kad buvo 2019-aisiais.
„Mes norime atsiskaityti viską, kas buvo sutarta iki kovo 13-osios dienos, kai baigėsi sezonas, – 15min pasakojo M.Purlys. – Tuomet žiūrėsime finansinę situaciją, būsimą klubo biudžetą. Žinoma, kad viskas trauksis. Bet dabar padarysime tai, ką esame įsipareigoję iki 13 dienos.“
Situaciją suprantantys „Lietkabelio“ krepšininkai klubo vadovo telefono skambučiais ir žinutėmis neplūsta, o klausimai apie galimas taikos sutartys paliekami ateičiai.
„Žaidėjai žino, kad mes laukiame savivaldybės sprendimo. Tikimės balandžio pradžioje gauti pinigus, atsiskaityti ir pasidengti skolas. Daugiau nieko nesame žadėję“, – sakė M.Purlys.
Jei Klaipėdos „Neptūno“ vadovai teigė, kad žaidėjų ir agentų ėjimas į sporto arbitražo teismą dėl neišmokėtų atlyginimų galėtų privesti klubą prie bankroto, tai Aukštaitijos ekipos direktorius situacijos dramatizuoti nebuvo linkęs.
„Nemanau, kad tai reikštų bankrotą visiems šalies klubams, bet būtų labai sunku, – mintimis dalijosi „Lietkabelio“ direktorius. – Turėjome krizę 2008 ir 2009 metais. Turėjome finansinę krizę, kai teismai buvo nepritaikę „force majeure“ situacijų. Dabar turime kiek kitokią krizę. Tai atsilieptų klubams, žinoma. Jei teismas nepritaikytų „force majeure“, tai tikrai turėtų didelę įtaką klubams ir kitų metų biudžeto formavimui. Tai faktas.“
Situacija sporte keičiasi dienomis. Vienokia buvo, kai Lietuvos krepšinio lyga nutraukė sezoną prieš dvi savaites, kitokia, kai olimpiada oficialiai perkelta į kitus 2021-uosius metus.
Viskas keičiasi labai dinamiškai, tad kalbėti apie žaidėjų ir klubų ginčą sporto arbitražo teisme ir prognozuoti galimą baigtį, dar yra ankstoka.
Klubams ir žaidėjams teks palūkėti bent mėnesį, jog įsitikintų į kurią pusę krypsta savivaldybių ir verslų parama sportui Lietuvoje.
„Visų pirma tai šiai dienai negaliu kalbėti apie finansinę krizę ir kiek ji tęsis. Dar nėra pasibaigęs karantinas ir didžioji nelaimė. Kiek visa tai tęsis, priklausys ir kiek finansai smuks žemyn. Tam tikrų požymių yra, kad verslas pradeda stabdyti. Negaliu drastiškai pasakyti, kad mes prarandame rėmėjus, bet tam tikrų ženklų yra, jog sutartys kitam sezonui gali būti peržiūrimos. Drįstu prognozuoti, kad būsimo biudžeto kontūrai bus aiškesnį tik gegužę ar birželį“, – sakė M.Purlys.
„Lietkabelis“ šiuo metu turi penkis žaidėjus su pliusu sutartyje kitam sezonui, tačiau tiek klubas, tiek krepšininkai gali kontraktus nutraukti artėjančią vasarą.
Garantuotą sutartį kitam sezonui turi jaunasis įžaidėjas Marius Valinskas.
48-erių buvęs ilgametis LKL krepšininkas, o dabar „Lietkabelio“ direktoriaus pareigas einantis M.Purlys neatitraukia akių ir nuo didžiosios Europos krepšinio scenos.
Kantrybe apsišarvavusi Eurolyga nenutraukia sezono ir žadą jį pratęsti, kai situacija Senajame žemyne su paslaptinguoju koronaviruso parazitu nurims.
Ar Eurolyga turėtų galimybių surengti turnyrą birželį ar liepą, kaip kad patyliukais svarsto NBA?
„Variantas yra laukti, žiūrėti ir modeliuoti galimus scenarijus. Eurolygoje yra dideli įsipareigojimai IMG kompanijai. Ten dideli pinigai. Tai numeris vienas krepšinis Europoje, populiarumas su nauja sistema per pastaruosius trejus metus labai stipriai išaugo. Niekas nenori viską taip staigiai užbaigti“, – mintimis dalijosi M.Purlys.
Nors situacija išties yra komplikuota. Sezonai uždaromi, užsieniečiai paliko ar ruošiasi palikti klubus, žaidėjai laikosi karantino sąlygų, sportuoja nebent individualiai, o apie komandines treniruotes negali būti nė kalbos.
„Gerai 15min pasakė Artūras Javtokas, jog žaidėjas negali būti du mėnesius užsidaręs ir iškart eiti žaisti krepšinį, – pasakojo „Lietkabelio“ vadovas. – Traumų tikimybė stipriai didėja. Įprastai vasaros metu žaidėjai turi mėnesį laiko atostogų, o tuomet pradeda ruoštis sezonui individualiai. Bet jie vis tiek vaikšto, juda, važiuoja į pliažą. Dabar viskas yra sustingę, jie sėdi namie. Norint pratęsti sezoną turėtų būti normalus pasiruošimas. Nėra viskas taip paprasta, kad išeini ir žaidi. Gali pasipilti traumos ir būti daug negerų dalykų.“
