„Krepšinio namų“ šeimininkas, naujasis LKF prezidentas, Mindaugas Balčiūnas šias pareigas L.Kleizai pasiūlė dar iki didžiulį atgarsį sukėlusių rinkimų, kuriuose M.Balčiūnas nurungė buvusį L.Kleizos bendražygį rinktinėje Robertą Javtoką.
Atsiribodamas nuo rinkiminių batalijų L.Kleiza delsė pateikti atsakymą, „už“ ir „prieš“ svėrė ir pasibaigus rinkimams, kol galiausiai ištarė „taip“.
Per šį laiką LKF naujuoju vyrų rinktinės vyr. treneriu jau paskyrė Rimą Kurtinaitį, o šis savo asistentais išsirinko Tomą Pačėsą, Mantą Šernių ir fizinio rengimo specialistą Deividą Rinkevičių.
„Šitame procese (skiriant R.Kurtinaitį, – past.) aš nedalyvavau. Tai buvo federacijos prezidento (sprendimas). Bet aš jį patvirtinu. Manau, Rimas tikrai nusipelnė būti Lietuvos rinktinės treneriu. Tikrai tinkamas treneris šiuo laiku“, – surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo L.Kleiza.
Dėl sunkios kelio traumos anksti, būdamas 30-ies, spalvingą ir titulais nužymėtą karjerą 2015 metais baigęs L.Kleiza vėliau (2017–2020 m.) buvo vienas iš Vilniaus „Ryto“ dalininkų ir šio klubo viceprezidentas.
Viceprezidento pareigas jis ėjo ir praėjusioje LKF kadencijoje, prezidentaujant Vydui Gedvilui, o ryškiausiai plačiajai visuomenei yra matomas ir girdimas 15min tinklalaidėje „PIKENROLAS“.
Su Lietuvos vyrų rinktine L.Kleiza yra laimėjęs 3 medalius – istorinę bronzą 2010-ųjų planetos pirmenybėse ir sidabrą (2013 m.) bei bronzą (2007 m.) Europos čempionatuose.
Įdomu, kad 2007-ųjų rinktinėje kartu su L.Kleiza buvo ir R.Kurtinaitis, kuris tuomet ėjo vyr. trenerio Ramūno Butauto asistento pareigas.
„Pradedant nuo pradžių, rinktinės vadovo pasiūlymą gavau ganėtinai seniai. Bet vyko rinkimai ir nebuvo taip, kad šios pareigos mane labai domino.
Tačiau mano sūnui pradėjus lankyti krepšinį ir man iš arčiau susipažįstant su visomis krepšinio mokyklomis, ten dirbančiais treneriais, jų problemomis, vaikų pritraukimo į krepšinį skaičių kritimu ir diskutuojant su tuo pačiu Rolandu (Skaisgiriu, – past.), atsirado noras prisidėti prie Lietuvos krepšinio.
Didžiausias mano noras – jaunimo programa. Ką mes ten galime padaryti, kuo padėti visoms mokykloms, treneriams. Tikrai neateiname nieko griauti.
Man krepšinis suteikė įspūdingą gyvenimą. Tai toks labiau socialinis projektas, kuriuo norėčiau pasidalinti su kitais vaikais. Tą mūsų krepšinį reikia saugoti, mylėti ir plėsti. Tai buvo svarbiausia. Man turėti autonomiją, galimybę priimti sprendimus. Įnešti kažkokius pokyčius.
O vyrų rinktinė yra vyrų rinktinė. Vyšnia ant torto. Joje aš būsiu daugiau jungiamoji dalis tarp trenerio ir žaidėjų. Aišku, didžiausias dėmesys – kaip jiems padėti. Bendras tikslas lieka – laimėti. Požiūris niekada nepasikeitė.
Rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai, kuriuos mes turime. Esame pergalių bade. Nuo to nereikia bėgti, slėptis. Tai yra tiesa. Ateina žmonės su geriausiomis intencijomis ir jokiais kitais interesais. Jokių paslapčių, tiesiog laukia daug sunkaus darbo“, – tris minutes užtrukusiame prisistatymo monologe sklandžiai ir tvirtu balsu dėstė L.Kleiza.
– Ar jau buvote susitikęs su Rimu Kurtinaičiu? Sutampa jūsų vizijos?
– Taip, susitikome Belgijoje. Rimą pažįstu nuo tada, kai buvau vaikas. Užaugau jo krepšinio mokykloje. Turime puikų santykį.
Tai, kas susiję su rinktine – dabar svarbiausi yra langai (atrankos rungtynės į Europos čempionatą). Tolimesnę rinktinės strategiją dėlioti yra sunku. Visas dėmesys dabar – į artimiausią langą. Jis laukia jau greitai, reikia laimėti ir patekti į Europos čempionatą.
Rimas nusiteikęs pozityviai. Reikia suprasti ir jį. Prisiimti tokią atsakomybę, tikrai didelį iššūkį – jam reikia pagalbos. Buvo pasigirdusių visokių kalbų, kad gal žaidėjai nežais treniruojant Rimui, ar dar kažkas...
Bet, aš manau, kad nieko panašaus. Kiek teko bendrauti su žaidėjais – visi pozityviai nusiteikę. Kol kas viskas gerai. Aišku, kalbos yra kalbos. Prasidės rungtynės ir viską pamatysime. Kur mes esame, ko mums reikia, ko mums trūksta.
Suprasti akimirksniu
- Artimiausi išbandymai Lietuvos rinktinės laukia atrankoje į 2025-ųjų Europos čempionatą. Lapkričio 21-ąją R.Kurtinaičio auklėtiniais žais išvykoje su Šiaurės Makedonija, o po trijų dienų su šiaurės makedonais dar sykį susitiks jau Lietuvoje, Klaipėdoje.
– Ar Kauno „Žalgiris“ paskolins Luką Lekavičių šiam langui?
– Taip, vyksta kalbos su „Žalgiriu“. Mano santykiai su „Žalgiriu“ – labai pozityvūs. Mes suprantame „Žalgirį“, „Žalgiris“ supranta mus – manau, mes tikrai rasime kompromisą. Žinome, koks sunkus jų Eurolygos tvarkaraštis – dėl to neprašome iš jų 4-5 žaidėjų ir neverkiame, jei neduoda. Matote, negali būti jokių interesų, kai tai liečia Lietuvos rinktinę. Visų tikslas turi būti bendras – kas Lietuvos rinktinei, krepšiniui, sektųsi kuo geriau. Lygiai toks pat ir „Žalgirio“ tikslas.
Bandome suderinti. Kol kas – labai pozityvu ir realu (kad „Žalgiris“ išleis L.Lekavičių). Aišku, matome, kad nutinka visko – traumos, ligos, žaidėjai išvažiuoja... Viskas greitai keičiami. Bus labai įdomu, ar šiaurės makedonai turės savo žaidėjus iš Eurolygos. Ar Milano „Olimpia“, „Paris“ išleis? Galėsime imti tai, kaip pavyzdį.
– Ar prisidėjote prie trenerių štabo formavimo, kurį pasirinko R.Kurtinaitis?
– (Atsidūsta). Štabo formavimas sukėlė labai daug klausimų visiems. Galiu pasakyti, kad turėjome labai daug diskusijų kartu. Rimo pasirinkimas buvo Tomas (Pačėsas). Čia buvo viena iš jo sąlygų. Mes ją pilnai palaikome. Neturiu abejonių dėl Tomo kompetencijų kaip trenerio. Esu net prieš jį žaidęs, kai turėjome turbūt vieną brangiausių visų laikų Eurolygos komandų, bet jie sugebėjo sykį mus nugalėti.
Kaip trenerį, kaip žmogų, aš jį puikiai pažįstu. Reikia suprasti vieną dalyką – visi girdėjome daug istorijų, kuriose Tomas buvo pagrindinis treneris. Viena iš vyr. trenerio pagrindinių užduočių – žaidėjų motyvavimas, bendros kalbos radimas. Dėl to tų istorijų ir yra daug, nes Tomas surasdavo kalbą su visais. Skirtingą kalbą, sakykim (šypteli).
Dėl to gali diskutuoti, bet jis ateina puikiai žinodamas savo rolę. Jis nėra pagrindinis treneris. Tai nėra Tomo Pačėso šou. Jis ateina padėti Rimui, prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių.
Tas štabas pirmam langui kol kas buvo pasirinktas mažesnis. Dar keli variantai (atkrito) dėl asmeninių priežasčių. Patekus į Europos čempionatą, trenerių štabas tikrai bus didesnis ir platesnis.
Visiškai palaikau tokį pagrindinio trenerio pasirinkimą einant į tokios atsakomybės darbą. Jis turės šalia savęs žmogų, kuriuo visiškai pasitiki. Pamirškime tas senas istorijas. Žaidėjai, kiti galbūt baiminasi krūvių, bet taip nebus. Visi viską supranta, kiek žaidėjams galima užkrauti, o kiek reikia poilsio. Niekas neturi jokio intereso. Tik pergalės.
Aišku, tai reiškia, kad iš žaidėjų mums reikia išgauti maksimumą, o to padaryti mums nepavyksta paskutinius 9 metus. Labai daug kas priklausys nuo pačių žaidėjų. Nėra visiška tiesa, kad svarbiausias dabar bus griežtumas. Visi supranta, kas yra Lietuvos rinktinė. Treneriai taip pat. Tai nėra klubas, kur per metus nutinka tiek dalykų, kad tu turi būti tėčiu, seserimi, broliu ir aukle. Aš visada sakiau, kad Lietuvos rinktinė yra ne vaikų darželis. Atvažiuoti turi visi ir visi turi būti nusiteikę tik vienam tikslui – laimėjimui.
– Minėjote, kad Lietuvos rinktinėje turi žaisti geriausi krepšininkai, bet ar 7-erius metus trenerio darbo nedirbęs T.Pačėsas yra vienas iš geriausių trenerių asistentų Lietuvoje?
– Manau, kad yra teisinga leisti pagrindiniam treneriui, kuris neš didžiausią atsakomybę, turėti savo žmogų šalia, kuriuo jis pasitiki ir su kuriuo jis tikrai pasieks tikslą.
Gal pasitaisysiu dėl Lietuvos rinktinės. Turi žaisti ne tik geriausi, bet ir labiausiai tinkami komandai žaisti kartu.
Kalbant apie trenerių štabą – tai bus Rimo šou. Galim prisodinti 10 trenerių šalia, bet jei jie neturės ryšio, nebus pažįstami, tai... Langai – labai specifinis dalykas. Mažai laiko, mažai treniruočių. Dėl to dabar buvo pasirinktas toks variantas, bet visi supranta, kad atėjus vasarai, to trenerių štabo reikės platesnio. Rimas tikrai yra tam pasiryžęs ir tas štabas tikrai bus praplėstas.
– Rinktinės vadovo pozicija yra naujovė Lietuvoje. Kaip įsivaizduoji savo darbus, ryšį tarp žaidėjų, trenerių, federacijos?
– Kaip ir sakiau, man ir pačiam tai yra nauja. Gal bus daugiau žiūrėjimo, bandymo. Dabar svarbiausia atrodo bendravimas su treneriais. Turime labai gerą santykį ir dėliojame taip, kaip matome. Žiūrėti toliau nei į pirmą langą – sunku.
Aš pats dar labai noriu prisidėti prie jaunimo krepšinio, nes su Lietuvos rinktine ganėtinai viskas aišku. Langai, vasara – tai nėra darbas, kurį turi dirbti nuo ryto iki vakaro. Rezultatas yra greitas ir aiškus, o jaunimo programoje, manau, yra labai daug iššūkių ir man asmeniškai – labai įdomu.
– Yra JAV rinktinės vadovas Grantas Hillas, kurias renka ir skelbia JAV rinktinės sudėtį. Ar L.Kleiza irgi turės įtakos buriant rinktinę? Ar viskas bus palikta treneriams?
– Manau, kiekvienas turėsime įtakos, bet pagrindinis ir paskutinis žodis bus vyr. trenerio. Kokių žaidėjų jis norės. Kol kas šis darbas – labai komandiškas. Nepamirškime, kad čia nėra klubas. Mes negalime nueiti ir nusipirkti žaidėjo. Yra labai aišku, ką mes galime turėti, ir ko ne. Nėra kažkokių didelių siurprizų.
Didžiausias klausimas – kaip iš tų žaidėjų išspausti daugiau nei prieš tai išspaudė buvę treneriai. Visi stengėsi, visi darė, bet mums visiems kažko pritrūko. Manau, viskas prasideda nuo žaidėjų ir jų požiūrio.
– Galimai naujas žaidėjas kitą vasarą rinktinėje bus Matas Buzelis. Ar jau kalbėjote su juo?
– Su Matu tiesioginio pokalbio neturėjau, bet turėjau pokalbį su jo tėvais. Su Aidu. Man labai patiko jų pats teisingiausias požiūris. Nesvarbu, kas treniruos rinktinę, kas ką – Matas atstovaus Lietuvos rinktinei. Toks yra jų atsakymas. Manau, tai pats teisingiausias požiūris. Mes negalime sau leisti rinktis – jei treniruos tas, tai gal ir žaisiu, jei kitas – gal ir ne.
Tai jau yra pralaimėtojo požiūris. Mes, paprasčiausiai, šiuo metu sau negalime to leisti. Net neturiu abejonių, kad žaidėjai, jeigu bus sveiki, jie atstovaus Lietuvai. Kai kuriems ateina paskutiniai, priešpaskutiniai metai galimybei žaisti rinktinėje, palikti po savęs kažkokią žymę, suteikti įkvėpimą jaunimui. Nematau priežasčių, kodėl kažkas turėtų atsisakyti atstovauti Lietuvai.
– Svarbiausias tikslas turbūt vis tiek yra Los Andželo olimpiada, kuri vyks 2028-aisiais. Ar galvojama apie rinktinės jauninimą, kartų kaitą?
– Dabar laukia artimiausias langas, tuomet – Europos čempionatas. Kita vasara bus laisva. Aš tikiu, kad rinktinė kažkiek atsijaunins ir dabar, bet tikslas yra pasiekti geriausius rezultatus. Kartų kaita turi įvykti natūraliai. Tai nėra klubas. Tau nėra prižadėta, kad turėsi tą žaidėją visą sezoną. Nežinai, ar vasarą jis bus sveikas, ar ne?
Jaunoji karta auga. Ji įsilies. Stengsimės, kiek galima daugiau ją įlieti jau dabar. Šansas bus tikrai suteiktas. Bet jis bus suteiktas ir tiems žaidėjams, kurie žaidė dabar. Kaip jie nori užbaigti savo karjeras rinktinėje? Ar pergale ir atidavęs viską, ar turi kitų idėjų?
Aišku, tikslas yra Los Andželas, bet iki jo bus siekiama turėti geriausią rinktinę, kokią mes galime turėti kiekviename turnyre.
– 15min žurnalistas Rokas Pakėnas pranešė, kad trenerių štabe nebus Giedriaus Žibėno. Kodėl? Ar pokalbiai su juo vyko?
– Pirmiausia, Giedrius turbūt yra vienas perspektyviausių trenerių, kuriuos turime Lietuvoje. Ši diskusija (dėl jo buvimo trenerių štabe, – past.) yra palikta vasarai. Dabar buvo pasirinktas štabas, kuris yra pažįstamas Rimui. Su kuriuo ji jaučiasi patogiai, nes laiko nėra. Tikrai ne paslaptis, kad Giedrius bus vienas iš pasirinkimų vasarą.
Visi puikiai viską supranta. Niekas negyvena po akmeniu. Priimti sprendimai bus kritikuojami labai aštriai, jei bus pralaimėta. Bet visi, kurie šiuo sprendimus priėmė, manau, tą kritiką prisiims. Dėl to nėra problemų. Tačiau pasikartosiu – visi stengiasi, kad būtų pergalės. Atsakomybių niekas nebijo ir nuo jų nebėga.
