Didžiausią įspūdį Linui Kleizai palikę krepšininkai istorijoje – šio sporto ikonomis tapę Michaelas Jordanas ir tragiškos lemties Kobe Bryantas. Tai žaidėjai, garsėję ne tik talentu, bet ir neeiline darbo etika bei sunkiu charakteriu, galiausiai nuvedusiais juos link krepšinio olimpo.
„Chicago Bulls“ veidas karjerą baigė iškovojęs šešis NBA čempiono žiedus, o MJ įkandin sekusi „Los Angeles Lakers“ žvaigždė finišavo sąskaitoje turėdamas vienu titulu mažiau.
„Kobe Bryantas buvo arčiausiai Michaelo Jordano pagal savo konkurencingą požiūrį. MJ ir dabar yra išprotėjęs, nors karjerą baigė prieš 20 metų. Jis negali normaliai gyventi, dalyvauja lažybose ir kiekvienoje situacijoje nori laimėti, kad galėtų gyventi. Toks pat buvo ir Kobe. Jis turėjo daugiau dirbti ir būti geriausias, nes kitko jis pripažinti negalėjo, – 15min laidoje PIKENROLAS sakė L.Kleiza. – Sutinku, kad dalį mentaliteto gali susikurti, bet didžiąją dalį tu atsineši gimdamas. Tai vadinama talentu. Aš netikiu, kad žmonės pasiekia išskirtinių aukštumų, nes išsiugdė savąjį mentalitetą. Jie gimsta su talentu, o kai dar atsiranda tinkamas požiūris, nutinka geri dalykai. Mes visi esame kitokie – kitaip mąstome ir kitaip elgiamės. Kad pasiektum tokį lygį, kaip Kobe Bryantas ar Michaelas Jordanas, turi gimti kitoks. Aš galiu dirbti šimtą metų aikštelėje, bet tokio lygio nepasieksiu.“
Kalnus verčiantys atletai, pasiekę karjeros pabaigą, pasitinka iššūkius, galinčius privesti ir prie savęs naikinimo.
Esminis klausimas jų galvose – kuo teks pakeisti krepšinį, kuriuo gyveno ir kuriam atidavė širdį nuo pat vaikystės?
„Niekur daugiau nerasi to, ką turėjai būdamas krepšininku. Tai yra neįmanoma. Tai buvo geriausias dalykas, mano svajonės išsipildymas, nes dariau tai, ką aš myliu. Kai pradedi nuo šešerių metų ir pakyli į aukščiausias aukštumas, apie ką svajojai... To neįmanoma pakeisti. Gali pereiti į trenerius, bet jau nebe tas. Nieko geriau, nei būti krepšininku, nėra, – sakė L.Kleiza. – Susitaikai su ta mintimi, ieškai, bet šie dalykai yra nepalyginami. Darai verslą, investuoji, uždirbi pinigus, bet tai nėra tas pats, kas būti krepšininku. Visiškai skirtingi dalykai. To, kas buvo, jau niekada nebebus. Labai vertinu tą gyvenimo dalį, bet dabar tiesiog gyvenu kitaip. Jei mintimis lieki ten, ieškai to paties adrenalino, malonumo ir visko, kas buvo ten, tuomet tavęs laukia narkotikai, alkoholis, lažybos ir moterys. Ėjimas ir ieškojimas kažko. Po karjeros baigimo sunkiausia persilaužti ir suprasti, kad to paties jau niekada nebebus.“
Profesionalo karjerą L.Kleiza pradėjo 2005-aisiais, kai jį 27-uoju šaukimu pasirinko NBA klubas „Denver Nuggets“.
2009 ir 2010-aisiais metais 203 cm ūgio kaunietis buvo išrinktas geriausiu šalies krepšininku.
Būtent 2010-ieji L.Kleizos karjeroje žiba ryškiausiai. Pirmiausia jis su Pirėjo „Olympiakos“ pasiekė Eurolygos finalą, buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas, gavęs vietą ir pirmajame simboliniame penkete.
Dar geresni dalykai atėjo vasarą. Lietuvos rinktinė pirmą kartą istorijoje iškovojo pasaulio čempionato medalį, o vienvaldis Kęstučio Kemzūros diriguojamos komandos lyderis vėl buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketuką.
Nors L.Kleiza vėliau prie jau turėtos 2007-ųjų metų bronzos pridėjo ir 2013-ųjų metų Europos pirmenybių sidabrą, 2010-ųjų metų vasara jo širdyje užima brangiausią vietą.
„Būna, kad sapnuoju, jog dar žaidžiu, būna, kad ir prisimenu malonius karjeros momentus – pasaulio ir Europos čempionatus. Tuomet mane apima įvairūs jausmai. Maloniausias prisiminimas – 2010-ųjų pasaulio čempionatas Turkijoje. Tai pati geriausia vasara mano karjeroje, vienintelė tokia ir neprilygstanti absoliučiai niekam. Visi jaučiasi taip pat, kas buvo toje komandoje. Aš garantuoju dėl to. Mes vėliau irgi laimėjome medalius, bet tokio jausmo ir nuotaikos, kokią ten buvome susikūrę, niekada daugiau nebepakartosi. Važiavau į kitas rinktines, bet buvo jau kitaip. Norėjosi grįžti į 2010-ųjų būseną, bet tai nebuvo įmanoma. Reikia šiuos momentus vertinti ir palikti praeityje, nebandant pritaikyti dabarčiai“, – sakė L.Kleiza.
Tarp šalies legendų save įrašęs PIKENROLO dalyvis po karjeros pabaigos labiausiai vertina procesą, o ne galutinį rezultatą.
„Esu girdėjęs labai gerą pasakymą, apie kurį daug galvojau: svajonę gali nužudyti tik išsipildžiusi svajonė. Visas malonumas yra kelionėje iki tol, kol tu laimi: adrenalinas, pakilimai ir nuopuoliai, rungtynės ir treniruotės, bendravimas. O kai laimi, viskas baigiasi ir lieka tik depresija, tad reikia susitaikyti ir pereiti kitur. Geresnio gyvenimo, nei būti žaidėju, nėra ir niekada nebus“, – sakė L.Kleiza.
Visa 15min laida PIKENROLAS su Linu Kleiza ir Ryčiu Vyšniausku:
