- Kokie įspūdžiai apie LKL finalus? Ar tikėjotės, kad serija prasidės dvejomis „Žalgirio“ pergalėmis?
- Pirmos varžybos buvo labai keistos. Tokių niekada tarp šių dviejų komandų nėra buvę. Nuo pat pradžių susitikimas buvo tarsi laukimas, kuris neišsipildė. Vilniaus komandoje nesimatė energijos ir užsidegimo. Nepadėjo nei keitimai. „Žalgiris“ panaudojo tiek jėgų, kiek ir reikėjo ir rungtynes laimėjo be vargo.
Vakarykštis mačas buvo visiškai kitoks. Šįkart kauniečiai pademonstravo didelę galybę. Namuose jie neįdėjo tiek pastangų, kiek vakar Vilniuje. Galiausiai, jiems ypatingai sekėsi. Krepšį atakavo drąsiai ir ta drąsa buvo vainikuota sėkme. Matėme individualius Delininkaičio ir kitų bandymus atakuoti ir jie buvo sėkmingi. Žinoma, vilniečiai sutriko. Jie nesitikėjo, kad kauniečiai reikalus labiau bandys spręsti individualiai. Jiems tai daryti sekėsi, o komandinio žaidimo čia per daug ir nereikėjo. Nors atskirais atvejais „Žalgiris“ iš tikrųjų demonstravo įspūdingą krepšinį.
Tik vienas pastebėjimas: jau ir iš ankstesnių laikų žalgiriečiai turi ligą. Kai jie pirmauja, truputį nuleidžia rankas ir leidžia varžovams perimti iniciatyvą. Jie turbūt galvoja, kad pirmaujant daugiau nei 20 taškų, varžovas turėtų pasiduoti, tačiau „Lietuvos rytas“ – ne ta komanda, ji kovoja iki pat pabaigos. Šioje situacijoje matėme, kaip šeimininkams pavyko perimti iniciatyvą ir mažinti skirtumą, kol žalgiriečiai pagaliau neatsitokėjo.
Šiais metais „Žalgiris“ vilniečius ne tik meistriškumu. Ieškočiau spragų ir komandos vadovavime.
Galop, man įdomu, kada gi pagaliau Džikičiui rungtynės bus svarbios? Jeigu šitos buvo nesvarbios, tai svarbios gal bus su kita komanda ir kitą sezoną, nes laimėti seriją, atsiliekant 0-2, yra pakankamai sudėtinga.
- Prakalbote apie Džikičių. Kokia jūsų nuomonė apie trenerių darbą?
- Man asmeniškai Džikičius daug kartų pasirodė, kaip stiprus treneris, tačiau kartais jo sprendimai – ne labai suprantami. Kad ir šioje finalo serijoje, Rice'as juk yra kovingas, agresyvus ir rezultatyvus žaidėjas, tačiau paprastai jis į aikštelę išleidžiamas tik tada, kai iniciatyva būna jau atiduota. Jam sunku kažką padaryti staigiai. Pakeisti rungtynių eiga būna beveik neįmanoma.
Kitas klausimas: matėme jaunų žaidėjų bandymus. Tiek Redikas, tiek Dilys ir Dambrauskas tam tikrose varžybose buvo bandomi, o šioje finalo serijoje jų nėra. Jeigu čia kalbėti apie kažkokį pavargimą, kodėl gi retkarčiais 2-3 minutėms į aikštelę neišleisti tų jaunų žaidėjų, kurie užsirekomendavo visai neblogai. Manau, kad jie per tokį trumpą laiko kažko daug nenuveiktų, tačiau jeigu sektųsi, komandos lyderiai galėtų atsikvėpti, o vėliau truktelti į priekį.
Taip pat galima kalbėti apie Valančiūno žaidimą šiais metais prieš „Žalgirio“ komandą. Jeigu kalbame apie bendrą statistiką, tai jo žaidimas – tikrai neįspūdingas. Matėme žymiai geresnių jo rungtynių. Dabar momentais jis blyksteli, tačiau vėliau jo nėra. Jis jaunas, matosi, kad stipriai nervinasi ir tas atsiliepia jo rezultatams.
- Kalbant apie Seibutį, vakar dienos rungtynes jis pradėjo starto penkete ir pakankamai sėkmingai žaidė. Tačiau prieš tai du susitikimus iš eilės vienas „Lietuvos ryto“ lyderių pradėdavo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Ar tokios rokiruotės tokiu svarbiu sezono momentu negalėjo atsiliepti neigiamai visos komandos žaidimui?
- Minėjau Rice'o variantą. „Lietuvos rytas“ visada pasižymėdavo geru startu. Pirmose rungtynėse su „Žalgiriu“ šį sezoną vilniečiai startavo puikiai ir stipriai atitrūko. Dabar viskas atvirkščiai. Visose paskutinėse rungtynėse vilniečiai turi vytis. Jie išleidžia iniciatyvą, leidžia varžovams įsižaisti ir tada jau būna sunku situaciją ištaisyti.
 |
| T.Lukšio/BFL nuotr./Rungtynių akimirka |
Čia nuo trenerių priklauso, tačiau jeigu šiai dienai yra kažkuris geresnis žaidėjas, tai reikėtų jį ir leisti į aikštelę. Kad užduotų gerą toną, būtų kovinga atmosfera, o ne dairytis vienas į kitą: kas čia atsitiko? Iš tikrųjų, Seibutis nestartavo Kaune, o pasirodė vakar. Matėsi, kad žalgiriečiams perimti iniciatyvą nebuvo taip parasta. Aišku, reikia pagirti kauniečius už gynybą, tačiau pirmajame kėlinyje jų pranašumas taip neišryškėjo, kaip kad vėlesnėje žaidimo stadijoje.
- Tai vis tik galbūt „Žalgiris“ pranoksta Vilniaus komandą meistriškumu?
- Šiais metais ne tik meistriškumu. Ieškočiau spragų ir komandos vadovavime. Matėme, kad „Lietuvos rytas“ būna gerai paruoštas žaisti prieš tokius varžovus, kaip „Khimki“ ar CSKA, tačiau mačuose su „Žalgiriu“ jau rungtynių viduryje komanda atsilieka ir atrodo silpnai. Galėtume paklausti Džikičiaus, kur dingo tas gero rungtynių starto bruožas?
- Šiandien prasideda Eurolygos finalinis ketvertas. Ar CSKA – turnyro favoritai? Ką manote apie pusfinalius?
- Beabejo, tarp visų keturių komandų CSKA labiausiai išsiskiria. Tačiau žinome, koks patyręs ir aukšto lygio yra „Panathinaikos“ strategas Željko Obradovičius. Jis ne kartą yra perlaužęs svarbių rungtynių eigą savo naudai ir manau, kad jis dės visas pastangas, kad kažkokiu būdu suvaržyti CSKA žaidimą. CSKA yra pažeidžiama. Jie jaučia labai didžiulį spaudimą, nes puikiai žinome, kiek į klubą investavo komandos vadovybė. Jie tiesiog verčiami laimėti Eurolygą ir Rusijos čempionatą. Nuo to jiems gali būti sunkiau. Tačiau jeigu CSKA žaidėjai vykdys Kazlausko nurodymus ir jiems seksis, apylygėje kovoje ši komanda šansų turi daugiau. Nors, žinoma, už CSKA niekada nesirgau. Kitame pusfinalyje manau, kad „Barcelona“ turėtų apsilošti Martyno Gecevičiaus atstovaujamą komandą.
Finale turėtų susitikti CSKA su „Barcelona“. Nebus lengva nei vienai komandai, nes šiais laikais krepšinis yra sunkus dalykas, jį sudaro daug smulkių detalių. Ko gero, kas geriau tas detales išnaudos, tas ir nugalės.
