Vienu pagrindinių šio prisikėlimo veidų tapo Danielis Baslykas. Po dviejų savaičių 23-ąjį gimtadienį minėsiantis puolėjas dar prieš Žydrūno Urbono erą tapo jauniausiu „Betsafe-LKL“ kapitonu ir šią atsakomybę kaskart stengiasi pateisinti bekompromise kova.
„Aš manau, viskas buvo galvoje, – lūžiniu tapusį trenerių pokytį portalui LKL.lt komentavo žaidėjas. – Su treneriu Žydrūnu mes pasikalbėjome, jis pasakė, ko iš manęs tikisi, kokių dalykų nori gauti iš manęs. Aš gaunu progą ir turiu naudotis tuo. Visada kaunuosi už komandą. Nesvarbu, ar įmesiu taškus, ar ne. Šiuo metu atsirado pasitikėjimas, o jis duoda rezultatų. Kai kauniesi, tai ateis anksčiau ar vėliau.“
Jau kitą savaitgalį D.Baslykas ir jo komandos draugai atsidurs Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketverto prožektorių šviesoje. Nors šiauliečiai į Kauną vyks visiškai neslegiami spaudimo, tyliai svajoti niekas nedraudžia.
„Manęs jau nenuvylė, kad esame ketverte. Aš galvoju, kad tikrai nenuviltų ir jei išvažiuotume su medaliu, nesvarbu, kokios spalvos. Tai būtų labai didelis pasiekimas ir visi labai džiaugtųsi“, – atsargiai lūkestį išreiškė D.Baslykas.
Tiesa, dar iki Citadele KMT finalo ketverto šiauliečių laukia itin rimta repeticija su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“, kuris gali tapti šiauliečių varžovu ir kovoje dėl bronzos arba aukso kitą savaitgalį.
Panevėžyje vyksiančią dviejų finalo ketverto ekipų akistatą stebėkite nuo 19.10 val. per BTV televiziją.
Prieš šias rungtynes – išsamus pokalbis su „Šiaulių“ kapitonu.
– Per pastarąsias dešimt rungtynių visuose turnyruose pasiekėte 8 pergales ir nusileidote tik „Žalgiriui“ bei „Rytui“. Kaip tik prieš šią seriją 37 taškais pralaimėjote uteniškiams ir pakeitėte trenerį. Ar tada turėjote lūkesčių, kad komanda gali taip pakelti savo žaidimą į kitą lygi?
– Kai pralaimėjome Utenai, manau, visi buvome didelėje psichologinėje duobėje. Patys savyje netikėjome. Atėjo naujas treneris, visų pirma pasikeitė komandos emocinė būsena. Treneris pradėjo sakyti, kad mes nesame tokie blogi, kokie esame turnyrinėje lentelėje ir pagal rezultatus. Reikia pakeisti kai kuriuos dalykus, bet svarbiausia tikėti savimi. Manau, kad Žydrūnas padarė tikrai gerą darbą ir davė mums to impulso.
Pergalė prieš Mažeikius buvo pirminis atsispyrimo taškas, tada buvo Pasvalys ir du kartus Jonava. Ant tos geros emocinės būklės važiavome. Pralaimėjome „Rytui“, bet tas pralaimėjimas gal išeis į gerąją pusę. Turėjome rungtynes Lieže ir parodėme visai kitą veidą. Pamatėme, kokias darome klaidas. Tokios rungtynės su „Žalgiriu“ ir „Rytu“ yra labai reikalingos, nes laukia Citadele KMT turnyras. Ten varžovai tie patys. Per šią atkarpą nuoširdžiai džiaugiuosi komanda ir manau, kad dar ne viską parodėme.
– Su Žydrūnu Urbonu darbuojatės jau daugiau nei mėnesį, tad naujo trenerio efektas turėtų netrukus išgaruoti. Ar to užteks dar bent iki Citadele KMT finalo ketverto?
– Mūsų tas mėnuo gan ilgai jau tęsiasi. Manau, kad tai vien naujo trenerio impulsas. Mes su juo jau susipažinome. Esame jauna komanda ir nemanau, kad mus dar reikia užvedinėti. Reikia suprasti, kad tik per energiją, griuvimą ant parketo galime laimėti. Jei to nebus – vien talentu mes tikrai nelaimėsime. Esame jauni ir tas emocinis ryšys, komandos atmosfera... Visi puikiai sutariame ir kaunamės vienas už kitą. Manau, kad to užteks ne tik dar dešimčiai dienų. To turėtų pakakti iki sezono galo.
– Jums prie naujo trenerio asmeniškai taip pat pavyko pagerinti žaidimą. Ar tai tinkamesnės trenerio schemos, ar paprasčiausiai mentaliteto ir nusiteikimo pokyčiai?
– Aš manau, viskas buvo galvoje. Sezono pradžioje irgi turėjau ir duobelių, ir neblogų rungtynių, bet po to tiesiog taip gavosi, kad atvyko nauji žaidėjai, viskas keitėsi, keitėsi mano pozicija. Su treneriu Žydrūnu mes pasikalbėjome, jis pasakė, ko iš manęs tikisi, kokių dalykų nori gauti iš manęs. Aš gaunu progą ir turiu naudotis tuo. Visada kaunuosi už komandą. Nesvarbu, ar įmesiu taškus, ar ne. Šiuo metu atsirado pasitikėjimas, o jis duoda rezultatų. Kai kauniesi, tai ateis anksčiau ar vėliau.
– „Betsafe-LKL“ jūsų situacija dar neseniai buvo kritinė, bet sugebėjote užkopti iki devintosios vietos ir atkrintamosios varžybos nebeatrodo tokios nepasiekiamos. Kaip pakomentuotumėte šias lenktynes apatinėje lentelės dalyje?
– Geras klausimas. Didelis neaiškumas turnyrinėje lentelėje. Prieš mėnesį neatrodė realu, kad galime kažkur pakliūti. Dabar, kai esame per dvi pergales nuo 6-7 vietos, tai tik dvejos rungtynės. Dar užbaigsime antrą ratą ir lauks visas trečias. Kurios komandos labiau pasiruoš, bus su mažiau traumų, pasipildys naujais žaidėjais, tos ir pasieks atkrintamąsias. Mūsų tikslas nėra žiūrėti taip toli, o eiti iš rungtynių į rungtynes ir pasiekti tas pergales.
– Būdamas vos 22-ejų tapote komandos kapitonu. Ar jus patį nustebino, kad tokia rolė patikėta būtent jums?
– Nuoširdžiai, nustebino. Su Pauliumi (Danusevičiumi) ir Eimantu (Stankevičiumi) esame seniausiai čia žaidžiantys žaidėjai. Žinau miestą, rūbinę, viską. Nesitikėjau, kad taip išeis, bet manau, kad gerai susitvarkau. Turime jauną chebrą, gerai sutariame ir aikštelėje, ir už jos ribų. Daug padeda Eimantas. Puiki patirtis, atsirado daugiau atsakomybės už komandą, už komandos draugus. Turiu padėti komunikuoti treneriams su žaidėjais. Tikiu, kad tai man padės ateityje.
– Esame įpratę prie vyresnių, labiau patyrusių kapitonų. Kokiais principais ir pavyzdžiais vadovaujatės jūs, turėdamas šią atsakomybę?
– Trejus metus turėjau puikų Armino Urbučio pavyzdį, jis buvo geras kapitonas. Žinojo, kada kokį žodį pasakyti, kada pajuokauti, kada rimčiau reikia pasikalbėti. Neturiu specialių minčių, kaip viską daryti. Niekuo nepasikeičiau, neišskirčiau paprasto žaidėjo ir kapitono rolės. Manau, man puikiai sekasi su visais bendrauti.
– Karolis Giedraitis po sezono pradžioje patirtos traumos sveiksta ir Šiaurės Europos krepšinio lygoje jau išbėgo trumpam ant parketo. Jis – toli gražu ne naujokas „Betsafe-LKL“. Gal galima tikėtis, kad jis gana greitai taps reikšminga komandos dalimi?
– Jis pernai buvo kapitonas Prienuose, taip? Dar vienas žmogus, kuris padeda šioje rolėje. Visi prieiname prie bendrų dalykų ir nėra jokios hierarchijos.
Karolis protingas žaidėjas, puikiai išmano krepšinį. Jis susitraumavo, mes šiek tiek strigome, tai išbalansavo mus. Laukiame jo sugrįžtant. Dabar jis treniruojasi ir viskas atrodo gerai.
– Tomašas Pavelka į „Šiaulius“ atvyko atvestas trenerio, kuris čia nebedirba, o dabar asmeniškai jam nesiseka taip gerai, kaip iki tol. Ar netenka pastebėti smukusio jo nusiteikimo?
– Ne, aš manau, kad jam toks laikotarpis, kai žmogus su treneriu dirbo pusantrų ar dvejus metus ir turi prisitaikyti. Tai, ką akcentuoja Žydrūnas ir ką akcentavo Mazuras, skiriasi. Pasikeitė mūsų žaidimo braižas. Stengdavomės jį išnaudoti po krepšiu, o dabar sukame aplink perimetrą kamuolį ir žaidžiame pikenrolais. Esu su juo kalbėjęs, jis viską priima pozityviai, nori mokytis. Kartais būna karštakošis, bet yra patenkintas rezultatais. Puikus žmogus.
– Sekmadienį jūsų laukia generalinė repeticija prieš Citadele KMT finalo ketvertą. „7bet-Lietkabelį“ galite sutikti ir kitą sekmadienį Kaune. Kokį įspūdį palieka ši komanda ir kokių rungtynių tikitės šįkart?
– Jie yra tikrai gera, solidi komanda, kuriai galbūt šiek tiek traumos sutrukdė geriau pasirodyti Europos taurėje ir „Betsafe-LKL“ būti aukščiau. Dabar, kai pasipildė dviem žaidėjais, manau, gana solidi komanda. Nebūčiau nustebęs, jei jie ir Citadele KMT gerai pasirodytų. Sekmadienį visų pirma svarbiausia bus stabdyti juos gynyboje. Kur pulti, rasime, bandysime rasti silpnų vietų. Laukia gan atkaklios rungtynės, kuriose duosime kovą.
– Jums gali tekti gintis prieš Deividą Sirvydį, rezultatyviausią Europos taurės žaidėją. Kiek laukiate tokių iššūkių?
– Dažnai stovėdavau prie nominalių komandos lyderių. Kiekvienas tokias rungtynes, kur yra aukšto lygio žaidėjas, priimu, kaip didelį iššūkį ir noriu atiduoti visą save, padėti kaip įmanoma sustabdyti tą žmogų ir pasiekti pergalę. Deividas tikrai geras žaidėjas, esu žaidęs prieš jį. Eurolygos kalibro žaidėjas. Tikiuosi, kitą sezoną jis jau žais ten. Arba NBA.
– Citadele KMT finalo ketverte jau nebūsite naujokas, nes buvote čia patekęs ir prieš dvejus metus. Ar kažkiek drąsiau žengti, kai žinote ko tikėtis?
– Be abejo. Tas pirmas turnyras, kuris vyko Vilniuje, asmeniškai krepšinio prasme buvo vienas didžiausių įvykių, kuriuose esu dalyvavęs. Tas apšvietimas, pristatymai, atmosfera... Buvo kažkas įspūdingo.
Dabar tai jau antras kartas. Su Eimantu kalbėjome, kad negalime sulaukti ir ten nuvažiavę atiduoti visą save. Savaime aišku, kad ne pirmą kartą dalyvaudamas jau žinai, ko tikėtis. Žinai, kokios bus rungtynės, koks fiziškumas. 40 minučių didelio kontakto. Tikiuosi, tai bus gražaus krepšinio spektaklis.
– Pusfinalyje jūsų lauks gerą bangą pagavęs „Žalgiris“, su kuriuo irgi neseniai išsibandėte jėgas. Kaune jie turės arenos užnugarį ir bus ryškūs favoritai. Kokios aplinkybės turi sukristi, kad turėtumėte bent mažytį šansą prasmukti į finalą?
– Mes važiuojame neturėdami, ką prarasti. Ar ta diena bus bloga, ar gera, taip tai turės reikšmės. Bet kai važiuojame su tokiu požiūriu ir jei laikysimės du-tris kėlinius, jie gali pradėti jausti įtampą. Gal jiems metimai nesukris, o mes jausimės ant sparnų? Nenoriu prisikalbėti ir teikti prognozių, bet važiuojame neturėdami, ką prarasti, atiduosime visas širdis, visas jėgas. Žiūrėsime, kaip dievas duos.
– Pernykštė jonaviečių istorija gali įkvėpti. Tikriausiai nevažiuosite į Kauną be jokių ambicijų. Su kokiu rezultatu grįždami namo nebūtumėte nusivylę?
– Manęs jau nenuvylė, kad esame ketverte. Aš galvoju, kad tikrai nenuviltų ir jei išvažiuotume su medaliu, nesvarbu, kokios spalvos. Tai būtų labai didelis pasiekimas ir visi labai džiaugtųsi.
