2020 metų pabaiga Saulės miesto komandai buvo nuspalvinta juoda spalva.
Tuzinas buvusių „Šiaulių“ žaidėjų viešai sukritikavo ilgametį ekipos trenerį Antaną Sireiką, komanda LKL sezoną pradėjo septyniais pralaimėjimais iš eilės ir buvo lentelės dugne, o miesto meras viešai kvietėsi ant kilimėlio klubui vadovaujančius asmenis.
Bet antroje sezono dalyje komanda atgimė, o tai sutapo su D.Slaninos atvykimu.
Gruodį buvusiam krepšininkui tapus „Šiaulių“ direktoriumi, Saulės miesto ekipa ėmė kilti turnyrine lentele aukštyn ir sezono pabaigoje net rimtai pretendavo į penktąją LKL vietą, galiausiai pasitenkindama septintąja pozicija.
Dar arčiau Saulės šiauliečiai pakilo šiame sezone.
Prieš sezoną daugelio reitinguose Antano Sireikos treniruojama komanda balansavo ant atkrintamųjų ribos ir jau vienose pirmųjų sezono rungtynių dėl sunkios traumos ilgam prarado emocinį komandos lyderį Arminą Urbutį, tačiau per 16 mačų „Šiauliai-7bet“ laimėjo jau 10 sykių ir užtikrintai žengia pirmajame ketverte, vos viena pergale atsilikdami nuo trečioje pozicijoje esančio Panevėžio „Lietkabelio“.
Šiauliečiai šį sezoną pirmauja LKL pirmenybėse pagal atkovotus ir perimtus kamuolius, yra antri pagal blokus ir ketvirti pagal rezultatyvumą, o „Šiaulių“ arenos tribūnos užsipildo solidžiai – vidutiniškai 1461 sirgalių sutraukiantys „Šiauliai-7bet“ pagal lankomumą nusileidžia tik Kauno „Žalgiriui“ (vid. 2351).
Suprasti akimirksniu: LKL lyderiai
- Kauno „Žalgiris“ 16 pergalių ir 1 pralaimėjimas;
- Vilniaus „Rytas“ 15 ir 1;
- Panevėžio „Lietkabelis“ 11 ir 5;
- „Šiauliai-7bet“ 10 ir 6;
- Utenos „Uniclub Casino Juventus“ 8 ir 7.
Šiauliuose žaidžia ir vieni geriausių LKL krepšininkų pagal statistines eilutes – efektyviu vasaros pirkinių tapęs amerikietis Jonathanas Elmore'as yra trečias pagal rezultatyvumą (vid. 17,3 taško), antras pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 6,1) ir ketvirtas pagal naudingumą (vid. 18,1 balo), Giedrius Staniulis rikiuojasi ketvirtas pagal rezultatyvumą (vid. 14 taškų), antras pagal atkovotus kamuolius (vid. 8,1) ir trečias pagal naudingumą (vid. 18,8 balo), o Donatas Sabeckis patenka tarp geriausių kamuolio skirstytojų lygoje (vid. 4,9 rez. perd., 5 vieta).
Jeigu nesudegs antrajame rate, Saulės miesto žaidėjai pretenduoja pirmą kartą nuo 2011–2012 m. reguliarųjį LKL sezoną užbaigti pirmajame ketverte, o gal ir iškovoti pirmuosius medalius nuo 2010-ųjų, kai devintąjį ir pastarąjį kartą laimėjo LKL bronzą.
Suprasti akimirksniu: „Šiaulių“ rezultatai per pastarąjį penkmetį
- 2016–2017 m. sezonas: 10 vieta reguliariajame, į atkrintamąsias nepateko;
- 2017–2018 m. sezonas: 5 vieta reguliariajame, iškrito ketvirtfinalyje;
- 2018–2019 m. sezonas: 10 vieta reguliariajame, į atkrintamąsias nepateko;
- 2019–2020 m. sezonas: buvo 8 vietoje, kai sezonas nutrauktas dėl COVID-19;
- 2020–2021 m. sezonas: 7 vieta reguliariajame, iškrito ketvirtfinalyje.
Tačiau skambiausią pasirodymą šį sezoną šiauliečiai surengė ne LKL, o KMT varžybose. Pirmajame etape dar strigę ir per šešerias rungtynes pasiekę tik dvi pergales, tačiau šiaip ne taip išsikapstę į ketvirtfinalį, jame A.Sireikos vyrai pateikė kol kas didžiausią šio sezono Lietuvos krepšinio staigmeną.
Kovoje dėl vietos finalo ketverte „Šiauliai-7bet“ du kartus (86:83 namuose ir 92:86 išvykoje) įveikė ambicijų neslėpusį Utenos „Uniclub Casino Juventus“ ir pirmą kartą klubo istorijoje pateko tarp keturių geriausių KMT komandų.
Taurės turnyrų ketvertuose šiauliečiai yra buvę tik tada, kai dar būdavo rengiami Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyrai. 2008, 2009, 2010 ir 2015 m. „Šiauliai“ laimėjo LKF taurės bronzos apdovanojimus, bet nuo 2016 m. rengiamuose KMT finalo ketvertuose iki šiol nefigūravo.
Tai pasikeis po mėnesio Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje, kai šiauliečiai mes iššūkį Kauno „Žalgiriui“ KMT pusfinalyje.
15min kalbėjosi su D.Slanina apie sėkmingos pirmosios sezono pusės priežastis, pasitikėjimo kreditą A.Sireikai, šio sezono „Šiaulių-7bet“ komandos lyderius ir galimybę įkąsti „Žalgiriui“ kovoje dėl vietos KMT finale.
– Kai pernai prisijungėte prie komandos ji buvo dešimta LKL, bet užbaigė sezoną septinta ir nedaug trūko iki penktos vietos. Kas pasikeitė antroje sezono pusėje ir ką jūs pats galbūt pakeitėte komandoje?
– Šiek tiek bandėme suefektyvinti tarpusavio susiklausymą. Išsigryninti, kaip turėtų kalbėtis sportinis skyrius su administracija ir atvirkščiai. Tai buvo tam tikrų detalių pakeitimas, įsiklausymas, diskusijos. Buvo susivokimas, kaip ką reikia daryti. Rezultatas yra bendras, nėra kažkieno vieno. Niekada nebūna vienintelio recepto, lemiančio rezultatus.
– Šį sezoną komanda atrodo dar geriau. Esate tarp keturių geriausių LKL komandų, patekote į KMT finalo ketvertą. Ar galima sakyti, kad praėjusiame sezone buvo padėtas pagrindas, o šį sezoną toliau judate ant tų pačių bėgių ir skinate vaisius, užaugintus praėjusiais metais?
– Krepšinis yra labai dinamiškas. Vienais metais bus vienaip, kitais – kitaip. Darbas buvo nenutrūkstamas, džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti tą taką ir susiklausymą. Vasaros darbai, kaip rodo dabartiniai rezultatai, buvo išlaikyto bendradarbiavimo tarp skyrių, kaip jūs sakote, vaisius. Rezultatai, kaip deklaruoja treneriai ir asistentai, didžiąja dalimi priklauso nuo žaidėjų rinkos, nuo pataikymo renkantis žaidėjus. Bet manau, kad labai svarbu suprasti, kas atitinka trenerio filosofiją ir pataikyti su žaidėjais, kurie ją atitiktų. O po to, aišku, jau vidinės analizės, techniniai dalykai ir visa kita.
– Į KMT ketvertą „Šiauliai“ pirmą kartą klubo istorijoje. Kiek tai suteikė džiaugsmo jums pačiam, miestui, klubui? Kiek klubui duoda toks patekimas į ketvertą?
– Aišku, labai smagu. Bet tai nėra momentinis dalykas, kad atėjom ir pasisekė. Visas augimas, tiek žaidybine prasme, tiek bendravimo prasme, jį vainikavo finalo ketvertas. Džiaugiamės ir mes, ir miestas džiaugiasi, nors esame mažas klubelis, bet mums labai smagu. Bet, aišku, apetitas kyla bevalgant. Toliau viskas bus „50-50“, matysime, kaip viskas klostysis. Kad tik nepakištų kojos visos tos covidinės situacijos, nes visas įdirbis, planavimai, ciklų dėliojimai yra labai svarbūs ir jie taps niekiniais, jei įsivelsime į visą tą covidinę nesąmonę. Po dviejų mėnesių pažiūrėsime, kokia bus situacija.
– Šiuo metu komandoje yra trys COVID-19 atvejai, o kaip dėl kitų ekipos narių?
– Taip, šiuo metu turime tris atvejus, o dabar laukiame atsakymų dėl visų kitų. Kiti nieko nejaučia, bet visa komanda vis tiek testuosis ir matysime, kokia bus situacija. Ką padarysi, toks laikmetis, reikia jį išgyventi.
– Pernai, kai tapote „Šiaulių“ direktoriumi, buvo daug kalbų apie Antaną Sireiką ir jo ateitį komandoje. Vis dėlto jis liko klube ir dabar pakėlė komandą į LKL ir KMT ketvertus. Kas lėmė, kad išlaikėte pasitikėjimą treneriu sunkiausiu metu ir kiek džiugu už trenerį dabar?
– Praėjusiais metais matėme, kokia trajektorija komanda judėjo antroje sezono pusėje. Atsirado kilimas, atsirado pergalės. Treneris įrodė, kad verta pasitikėti, nors čia nebuvo mano vieno – tai buvo ir kiekvieno iš klubo dalininkų nuomonė. Antanas pristatė savo viziją, kaip jis įsivaizduoja, ir buvo priimtas pasitikėjimo sprendimas, pasirašyta sutartis.
Treneris pristatė visai kitokias idėjas, kaip norėtų formuoti komandą. Tai buvo vienas dalykų, ką mes vasarą nusprendėme daryti kitaip, kokie turėtų būti mūsų strateginiai klubo formavimo elementai. Visas tas įsiklausymas, suvokimas ir davė tai, kad jis liko komandoje.
Turime pripažinti, kad Lietuvos krepšinio rinkoje trenerių, kurie galėtų savo žinių bagažu prilygti Antanui, nebuvo daug. Mes turime džiaugtis ir didžiuojamės, kad treneris daro puikų darbą šiais metais.
O įvesti į komandą užsienio rinkos trenerį irgi stipriai nesvarstėme. Buvo pamąstymų, bet manau, kad priėmėme „bankinį“ sprendimą. Kaip palūkanos – nedidelės, bet saugios. Toks ir buvo sprendimas.
– Minėjote, kad pakeitėte klubo formavimo strategiją. Kas buvo pakeista?
– Anksčiau klubo komplektacijoje aš nebuvau ir negaliu pasakyti, kaip buvo, tačiau praėjusią vasarą buvo iškeltos tam tikros klubo problematinės vietos. Nenoriu į jas labai gilintis, bet iškėlėme tas vietas ir pasiraitoję rankoves bandėme tai išspręsti kitaip. Vasaros darbai vyko taip, kaip aš juos įsivaizduoju, nes turėjau patirties formuojant komandą Italijoje. Tą darbą pratęsiau ir tai davė tam tikrų vaisių.
Žinoma, turime labai aiškiai suprasti ir finansinę pusę. Turime padėkoti už pasitikėjimą, gal net rizikingą, mūsų miesto savivaldybei ir didiesiems mūsų rėmėjams bei partneriams. Labai sunkiu pandeminiu laikotarpiu jie visą laiką išliko petys petin. Finansinis stabilumas yra labai geras dalykas.
Buvo pamąstymų, bet manau, kad priėmėme „bankinį“ sprendimą. Kaip palūkanos – nedidelės, bet saugios.
– „BasketNews“ portalas neseniai, remdamasis žurnalistų ir krepšininkų nuomone, sudarė geriausių Lietuvos trenerių dešimtuką, bet Antanas Sireika jame neatsidūrė. Kaip tai vertinate ir kelintoje vietoje pats matytumėte „Šiaulių“ trenerį?
– Mačiau, nors ir prabėgomis pasižiūrėjau. Nežinau, pagal kokius kriterijus buvo vertinama. Reiktų įsigilinti, labai sudėtinga būtų vertinti. Bet sakėte, kad dešimtukas?
– Taip.
– Tai čia galėčiau vienu žodžiu pasakyti: tai yra nesąmonė. Bet aš tikrai nesivelsiu į vertinimus ir visa kita.
Tai čia galėčiau vienu žodžiu pasakyti: tai yra nesąmonė.
– Kalbant apie jus patį, dirbote Italijoje trenerio asistentu, bet dabar jau daugiau nei metus vadovaujate komandai. Ar galima sakyti, kad atradote savo nišą ir į treniravimą nebegrįšite?
– Aš ir dabar dar treniruoju jaunimą. Turbūt nėra didesnio džiaugsmo gyvenime, kaip savo patirtį perduoti jauniems žaidėjams. Kaip jūs sakote, suradau nišą, ką aš galiu teikti ir padaryti. Vedamas viso šito aš matau ir galiu analizuoti, kas vyksta vyrų krepšinio aikštelėje. Man labai aiškiai matosi detalės, trūkumai ir visa kita. Labai džiaugiuosi, kad galiu informaciją apie tuos trūkumus perduoti ir jaunimui. Tai yra uždaras ratas, kuris veda į priekį. Treniruodamas jaunimą, tu matai detales, tu gali prisiminti. Tą paskui perduodi į vyrų krepšinį, diskutuoji su vyrais, su treneriu, ir tai tave „atšviežina“, nenubukina. Džiaugiuosi ta niša, kad ją galiu realizuoti Šiauliuose, savo gimtajame mieste.
– O ateityje, jei reiktų pasirinkti, kuris darbas jums būtų arčiau širdies – treniravimas ar vadovavimas komandai?
– Manau, kad būtų vaikinų treniravimas.
– Praėjusiam sezone dar dirbote su Mindaugu Žukausku, bet birželį jis pasitraukė iš klubo. Kiek tai buvo netikėta jums pačiam ir kiek tai apsunkino jūsų darbą?
– Aišku, labai gaila, kad jis priėmė tokį sprendimą. Tai buvo jo asmeninis sprendimas. Mes turime suprasti, kokio stoto Mindaugas yra žmogus savo patirtimi, žiniomis. Jis labai tiko sporto direktoriaus pareigoms. Geba bendrauti su agentais, formuoti komandą, turi užsienio kalbų bagažą, patirties net neminėsiu.
Žinoma, kad jam palikus komandą padidėjo krūvis. Tas komandos formavimas persikėlė ant mano pečių, bet tai nebuvo kažkas netikėta ar man nežinoma. Aš buvau tose rogėse ir kitose šalyse. Tai toks ir vienintelis sunkumas, kad dienoje yra tik 24 valandos.
– Mindaugas Žukauskas pasitraukdamas kalbėjo apie politikų kišimąsi į klubą. Ar turėjo pagrindo tokios jo kalbos ir kokia yra situacija dabar?
– Oi, nežinau, čia yra asmeniniai reikalai, aš tikrai nesiimsiu komentuoti. Čia ne mano rogės, reikėtų su juo pačiu pakalbėti, kaip pasikeitė situacija. Galiu kalbėti tik klubo vardu, kad iš tikrųjų gaila, nes trūksta to vieno žmogaus, kuris duotų didelę pagalbą. Bet dar kartą sakau, kad tai buvo jo asmeninis sprendimas, yra kaip yra.
– Ar pastebite padidėjusį susidomėjimą komanda jai demonstruojant gerus rezultatus? Kalbant ir apie rėmėjus, ir apie sirgalius.
– Taip, turime kalbėti ir iš vyrų, ir iš moterų komandų perspektyvos, ir matome, kad susidomėjimas tikrai yra. Labai džiaugiamės ir moterų komandos įdirbiu, matosi ir viešojoje erdvėje, ir rungtynėse, ir turnyrinėje lentelėje (Šiaulių komanda Moterų lygoje šiuo metu užima trečiąją vietą – aut. past.). Atėjo labai stiprus rėmėjas į Šiaulių moterų komandą. Vyrų komanda suteikia moterų komandai stuburą, visas gyvybines funkcijos, kurios yra reikalingos formuojant komandą. Labai dėkui „Vilmers“, kuris yra titulinis moterų komandos rėmėjas, tikimės ir tolimesnio bendradarbiavimo. O susidomėjimas vyrų komanda yra dėl sportinio rezultato. Visi džiaugiasi, vėl „Šiauliai“ skina pergales, visi sako: „Jie vėl ten, kur visą laiką būdavo“. Tas darbas yra nenutrūkstamas ir didžiąja dalimi priklausys nuo rezultatų ir rėmėjų.
– Šį sezoną dalyvaujate Šiaurės Europos krepšinio lygoje (ENBL). Kaip buvo priimtas toks sprendimas ir kokia nauda jums iš tokio turnyro?
– Aspektai buvo trys. Pirmiausia, sportinis. Buvo probleminė vieta, kaip įgyti geresnę formą. Žinojome, kad susižaidimo klausimas yra atviras, probleminis. Antanas pats visą laiką sakydavo, kad viščiukai skaičiuojami pavasarį, o mums norėjosi juos skaičiuoti anksčiau. Buvo priimtas sprendimas techninius, taktinius klausimus spręsti per Šiaurės lygą.
Antra, mes turime gražaus jaunimo. Labai sudėtinga juos įdėti į LKL, nežinojome, kaip atsiskleis [Paulius] Danusevičius, Danielius [Baslykas], Ernestas Jonkus, tai buvo priimtas sprendimas, kad tai galėtų būti vienas jaunimo ugdymo elementų. Mes, „Šiauliai“, negalime sau leisti turėti NKL jaunimo komandos, nors turime labai gerai funkcionuojančią krepšinio akademiją „Saulė“. Ten yra daug gražaus jaunimo, bet suprantame, kad neturime NKL komandos grandies, kuri reikalauja papildomų kaštų, tai būtų savotiškas klubas klube.
O trečia, norėjosi grąžinti žiūrovus po covidinio laikotarpio. Buvo salės užsidariusios, ne paslaptis, kad norėjosi suprekiauti daugiau bilietų. Be to, norėjosi suprasti, kas yra „Šiauliai“ Europoje – ar mes galime tą daryti, ar atitinkame tuos ritmus: atsistatymus, poilsį, keliones. Čia buvo toks žingsnis susivokti, ar tai mums, ar ne.
– O kalbant apie ateitį, ar planuojate likti toje lygoje? Ar yra ENBL plėtros planų, galbūt kitą sezoną tikimasi joje išvysti ir daugiau Lietuvos komandų?
– Sunku pasakyti. Sezono viduryje aš neatsakysiu į šį klausimą. Priklausys nuo formavimo, nuo rezultato, kur užkopsime šiais metais. Ir, aišku, finansiniai dalykai – pasižiūrėsime, ar tai ekonomiškai yra atsiperkantis dalykas, turime žiūrėti balansą. Įvertinsime ir iš sportinės pusės, ar tai prisidėjo prie tobulėjimo, o galbūt bent jau degimo palaikymo. Rungtynės antradienį įrodė, kad, nepaisant dabartinės situacijos, komandoje virsmas vyksta.
Susidėliosime pliusus ir minusus bei pažiūrėsime, ar ten verta dalyvauti.
Norėjosi suprasti, kas yra „Šiauliai“ Europoje.
– Pereinant prie žaidėjų, Jonathanas Elmore'as yra vienas rezultatyviausių LKL čempionate. Prieš tai jis žaidė mažai žinomuose Italijos, Graikijos, Vengrijos klubuose. Kaip pavyko atrasti šį žaidėją ir ar jus pačius nustebino toks įspūdingas jo žaidimas šį sezoną?
– Jei atvirai, Elmore'as nebuvo mūsų „opcija A“. Bet nesakysiu, kuri opcija jis buvo. Kai „opcija A“ pasakė „ne“, mes perėjome prie kito pasirinkimo. Mes žinojome Antano filosofiją ir, nedaugžodžiaujant, atitiko kirvis kotą. Matėme tam tikras charakteristikas, kurios didžiąja dalimi atitinka trenerio taktinius sumanymus, matymo kampus aikštelėje.
Suprasti akimirksniu: J.Elmore'o statistika LKL pirmenybėse
- 17,3 taško, 3,4 atkovoto kamuolio, 6,1 rezultatyvaus perdavimo, 2,1 perimto kamuolio ir 18,1 naudingumo balo per rungtynes.
Jis turėjo karčią patirtį Italijoje, žinau visą tą jo istoriją. Manau, kad jis priėmė labai teisingą sprendimą. O dabar svarbiausia, kad jis išvengtų traumų, o kaip bus kitais metais turbūt jau žinome – bus kaip su Elvaru [Fridrikssonu] (Šiauliuose žaidęs islandas po sezono išvyko į Belgiją – aut. past.). Bandysime išlaikyti, bet patys suprantate, apie kokias rinkas mes kalbame.
– O kalbant apie šį sezoną, ar neatsirado pasiūlymų už Elmore'ą po jo sėkmingos sezono pradžios, ypač po jo įspūdingo pasirodymo prieš „Žalgirį“?
– Patikėkite manimi, aš kiekvieną savaitę „atsimušinėju“.
– Bet neketinate paleisti šio žaidėjo?
– Žinote, kaip yra. Jei išvyks į „Barcelona“ ar Eurolygos komandą, mes tik džiaugsimės. Taip, reikia žiūrėti savo ir savo komandos tikslų, bet... Aišku, norėtųsi, kad jis liktų iki sezono pabaigos, gal net taptų naudingiausiu sezono žaidėju.
– Apskritai „Šiauliai“ jau ne vienerius metus vis ištraukia gerus legionierius – anksčiau buvo Fridrikssonas, Andy Van Vlietas, Kevinas Hardy, Nickas Zeisloftas. Pats komandoje esate tik metus, bet gal galite paaiškinti, kaip „Šiauliai“ vis suranda tokius perliukus, kai kitoms LKL komandoms to nepavyksta padaryti?
– Aš paliksiu sau šį atsakymą. Apie kitus perliukus reikėtų klausti Mindaugo Žukausko, čia yra jo didelis indėlis, taip pat ir Antano Sireikos, ir asistentų gebėjimas matyti. Čia nėra vieno recepto. Labai sudėtinga atsakyti, kas, kaip, kur, ką. Susideda daug komponentų.
– „Šiauliai“ daug metų pasižymėdavo kaip nedaug legionierių turinti komanda. Šiemet irgi verčiatės su sąlyginai nedideliu skaičiumi legionierių – turite tik tris. Kiek svarbus tas lietuviškumo veiksnys jums pačiam ir ar turite nusistatęs legionierių skaičiaus ribas komandoje?
– Labai neskirstome, legionierius ar ne legionierius. Norėtųsi turėti labai stiprius lietuvius, kurie būtų ant rinktinės slenksčio, nes esame komanda, kuri tampa tramplinu. Tiek administracine, tiek sportine prasme mes tą rodome. Yra tam tikros pozicijos, kuriose geriau lietuviai, ir tam tikros pozicijos, kuriose reikia legionierių. Kai kurios charakteristikos yra išryškintos mūsų ir kitų šalių krepšinio mokyklose.
Aišku, man pačiam teko žaisti Mursijoje, žaidžiau su daug legionierių, ir man tie metai buvo ganėtinai kartūs. Nieko neįžeidžiant ir neužgaunant, tikrai nesakau, kad legionierius yra blogas. Bet juos turi įsigyti laiku ir vietoje, jeigu jis tinka, tai tinka, jeigu netinka, tada gal geriau lietuvis.
– Dar kalbant apie žaidėjus, Donatas Sabeckis grįžo į Šiaulius po trejų metų pertraukos. Jis neįsitvirtino „Žalgiryje“, paklajojo po užsienį, pernai nerodė labai gero žaidimo Prienuose. Kodėl Šiauliuose jis vėl žydi ryškiausiomis spalvomis?
– Jis jau yra subrendęs profesionalus žaidėjas. Mes plius minus to ir tikėjomės iš jo. Natūralu, jis žaidė pas trenerį Antaną ir anksčiau, jis jau žino taktinį jo braižą, tad jam nesunku jį įgyvendinti, nors, žinoma, niekas nestovi vietoje, ir Antanas nestovi vietoje, ir Donatas matė ir šilto, ir šalto, bet jie pažįsta vienas kitą.
Suprasti akimirksniu: D.Sabeckio statistika LKL pirmenybėse
- 9,7 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 4,9 rezultatyvaus perdavimo, 1,7 perimto kamuolio, 12,2 naudingumo balo per rungtynes.
Kitas dalykas, natūralu, kad ieškojome jo, kaip komponento, tinkančio prie mūsų taktinio braižo. Jis turi gerus duomenis, tokio stoto įžaidėjų Lietuvoje nėra daug. Jis gana universalus žaidėjas, kuris gali žaisti keliose pozicijose. O dabar jis žaidžia tokį krepšinį, kokį jam leidžia žaisti Lietuvos lygis.
– Giedrius Staniulis jau ir pernai „Dzūkijoje“ žaidė naudingai, o šiemet dominuoja LKL. Kiek tai lemia kuriančių žaidėjų J.Elmore'o ir D.Sabeckio faktorius, o kiek ir pats Staniulis ūgtelėjo per pastaruosius metus?
– Juoko forma, bet kiek jis mus praėjusiais metais „dūrė“, tai norėjosi jį paimti (juokiasi). Mums planuojant komandą reikėjo būtent tokio žaidėjo. Rinkomės tarp Staniulio ir Durhamo (Juwano Durhamo, šį sezoną rungtyniaujančio Prienų „Labas GAS“ komandoje – aut. past.), bet susiklostė situacija taip, kaip susiklostė ir Giedrius atsidūrė pas mus. Džiaugiamės dėl to.
Bet ne paslaptis, kad vienas komponentų buvo Donato atsiradimas pas mus. Mes juos matėme bendrose schemose kartu. Ir Antanui patiko jo asmeninės, charakterio savybės, ir prieš sezoną kalbantis buvo gera aura. Jis atsidūrė tinkamu metu ir tinkamoje vietoje, o mūsų trenerio vienas kozirių yra išnaudoti didžiuosius, penktos pozicijos žaidėjus.
Suprasti akimirksniu: G.Staniulio statistika LKL pirmenybėse
- 14 taškų, 8,1 atkovoto kamuolio, 1,3 perimto kamuolio, 18,8 naudingumo balo per rungtynes.
Jam pavyko įsikomponuoti, jis greitai perprato Antano Sireikos filosofiją, o aš dėl to džiaugiuosi.
– Eimantas Stankevičius žaidžia geriausią karjeros sezoną, trečią sezoną iš eilės jo žaidimo kreivė kyla į viršų. Jam dar tik 23-eji, kokios jo lubos?
– Čia klausimas, vertas milijono (juokiasi). Mes jau praeitais metais ilgai diskutavome su Mindaugu Žukausku, dėliojome, galvojome, kaip bus su juo. Jis tikrai vaikis, kuris turi teigiamą galvą. Yra tam tikrų komponentų, kuriuos jis turi tvarkyti nedelsiant, jeigu nori tapti dar aukštesnės prabos žaidėju. Kaip jam pavyks, didžiąja dalimi priklausys nuo jo, bet kad jis turi dar potencialo augti, tai aš taip manau. Bet viskas priklauso nuo jo.
Suprasti akimirksniu: E.Stankevičiaus statistika LKL pirmenybėse
- 9,3 taško, 2,5 atkovoto kamuolio, 1,5 pataikyto tritaškio (37,1 proc. taiklumu), 7,5 naudingumo balo per rungtynes.
Visi žinome, kad jis geras metikas, o ar tiks kitoms Europos lygio komandoms, kol kas sunku pasakyti.
– Kokia yra Armino Urbučio situacija, kada tikimasi jo sulaukti aikštėje?
– Arminas jau sportuoja, jau atsistato. Jis jau yra, man atrodo, trečio reabilitacijos periodo pabaigoje. Optimistiniu variantu, mes planavome, kad jis turėtų vasario viduryje po truputį pradėti treniruotis su komanda ir KMT finalo ketverte būti su komanda kaip kapitonas. Gal ne tiek aikštelėje, kiek rūbinėje, psichologine, emocine prasme. O pesimistiniu variantu, jis galėtų būti su komanda trečiame LKL rate – treniruotis, dar nekalbant apie rungtynes, nes čia priklauso nuo daug scenarijų.
– Daug kas šį sezoną kalba apie tai, kad „Žalgiris“ yra įveikiamiausias per daugelį metų. Jūs irgi buvote arti pergalės prieš juos LKL. Gal paslapčia pasvajojate ir apie pergalę prieš „Žalgirį“ ir žiūrite į tai kaip į neeilinį šansą KMT pusfinalyje?
– Jeigu žiūrėtume paprastai, ant popieriaus viskas aišku, kas yra favoritas. Jeigu žiūrėsime iš sportinės pusės, tai visada yra „50-50“. Priklauso nuo to, kur žaidžiame ir kokios būsenos yra atvykęs „Žalgiris“. Sezono metu visada gali nugalėti „Žalgirį“. Susideda tam tikros aplinkybės – reikia žiūrėti, ar jie po dvigubos [Eurolygos] savaitės, ar apsirgę. Be [Joffrey] Lauvergne'o „Žalgiris“ yra labiau pažeidžiamas. Daug komponentų susideda. Priklauso nuo dienos, sėkmės faktorių.
Bet šiuo metu, bendrai žiūrint, „Žalgiriui“ reikia įdėti žymiai daugiau pastangų tam, kad pasiektų pergales. „Žalgirio“ žaidėjai tikrai yra individualiai stiprūs tiek charakteriu, tiek visomis savybėmis, bet „Žalgirio“ aura yra šiek tiek sumenkusi, nusilpusi. Kai anksčiau atvažiuodavo „Žalgiris“, ant aikštelės lipdavai su jauduliu, emocijomis. Dabar aš taip jaučiu, matau ir iš kitų komandų, kad atvažiuoja žalgiriukas, ir nebėra to tokio jausmo.
Man toks jausmas, kad to dabar „Žalgiriui“ ir trūksta, nes tai buvo vienas varomųjų cilindrų variklyje.
„Žalgirio“ aura yra šiek tiek sumenkusi, nusilpusi.
– Ir pabaigai, kokie yra komandos tikslai po tokio sėkmingo sezono starto? Gal jau atsiranda minčių ir apie LKL bronzos sugrąžinimą į Šiaulius?
– Tikslas yra būti ketverte, o kaip tą tikslą įgyvendinti, čia jau didžiausias rebusas ir klausimas. Į juos reikia atsakyti kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną. Ketverto tikslas buvo iškeltas ir dalininkų susirinkime.
