Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 04 21

Sirgaliai sugrįžo į arenas ir stadionus, bet ar teisinga, kad visiems riba vienoda?

Po beveik šešių mėnesių pertraukos sporto sirgaliai vėl gali gyvai stebėti mylimų komandų rungtynes. Vyriausybės nustatyta riba – 150 žiūrovų, nepriklausomai, ar tai nedidelė Pasvalio arena, ar „Žalgirio“ rūmai Nemuno saloje, ar atviras LFF stadionas. Pavasariu Lietuvos sporte pakvipo, bet ar nederėtų ieškoti lanktesnio sprendimo?

„Pavasariu pakvipo, pakalnutėmis. Kaip aš sakau, jei pakalnučių nepauostei, pavasaris neatėjo. Lengvas džiaugsmas. Buvo vienas epizodas, kai sirgalius iš tribūnų rėkė, kad aš pats kaltas. Net tokį komentarą yra gera išgirsti. Salėje atsirado gyvybė, ne vien tik kartoniniai muliažai. Smagu, kad žmonės grįžo ir palaiko savo komandą. Įprastai tokių dalykų nepastebiu, bet šiandien pamačiau. Šiandien buvo pavasaris, tikrai“, – po pralaimėjimo Kaune kalbėjo Žydrūnas Urbonas.

Nors vyriausiasis Utenos „Juventus“ strategas dar dvikovos pradžioje ilgam neteko pagrindinio savo smuikininko Vaido Kariniausko, bet gero ūpo specialistas vis tiek neprarado.

Tai buvo pirmoji diena po beveik šešių mėnesių pertraukos, kai į arenas ir stadionus Lietuvoje sugrįžo sirgaliai.

15 tūkstančių žiūrovų talpinančioje „Žalgirio“ arenoje antradienį susirinko vos 150 žiūrovų, bet tai buvo malonus vėjo gūsis nuo koronaviruso užledėjusiose tribūnose. Visi greitai vėl prisiminė, kodėl yra žaidžiamas krepšinis.

Prie tuščių tribūnų LKL klubai žaidė nuo lapkričio 4-osios dienos, kai dėl sparčiai plitusio koronaviruso Vyriausybė nusprendė užverti masinių renginių duris.

Tuščios tribūnos tapo įprastu dalyku tiek sporto renginių dalyviams, tiek rungtynes per TV stebintiems sirgaliams.

„Puikus jausmas, žinoma. Tai nėra pilna arena, bet daug daugiau, nei kad būdavo anksčiau. Puiku turėti sirgalius, kurie šitaip mus palaiko. Aš dėl to labai laimingas. Tik 150, bet tai yra geriau nei nieko”, – po pergalės 97:79 kalbėjo „Žalgirio“ vairininkas Martinas Schilleris.

Lietuvos čempionai jau turi patirties valdant daug didesnius sirgalių srautus COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kai sezono starte rungtynes Eurolygoje prieš Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Valencia“ stebėjo po 5 tūkst. sirgalių.

„Temperatūros patikra, privalomas kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, paviršių dezinfekavimas, dezinfekcinio skysčio stotelės, – 15min saugumo priemones vardino „Žalgirio“ atstovas spaudai Almantas Kiveris. – Sirgalių leidžiama tik 150, jei jų būtų daugiau, būtų atskiri praėjimai ir atskiri sektoriai. Dabar eilių nėra, žmonės eina plačiu intervalu. Be to, kiekvienas žiūrovas turi konkrečią savo vietą.“

Ribotą kiekį vietų „Žalgiris“ dalinti pradėjo nuo garbės klubo narių, ištikimiausių aistruolių ir praėjusio sezono abonementų savininkų. Visi jie galėjo įsigyti keturių pakopų bilietų, kurių kaina svyruoja tarp 17 ir 35 eurų.

Pirmadienį startavo vieša prekyba, kurioje bilietų į rungtynes su „Juventus“ nebuvo likę, tuo metu su Alytaus „Dzūkija“ – apie 20. Bet ir juos staigiai išpirko.

Niekada eksperimentuoti nevengianti „Žalgirio“ administracija žiūrovus susodino tarp kartoninių sirgalių siluetų.

„Žiūrėsime, kaip tai atrodo ir kaip tai patinka žmonėms. Gal pakeisime, o gal paliksime“, – dar prieš rungtynes kalbėjo A.Kiveris.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Sirgaliai grįžta į Žalgirio areną
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Sirgaliai grįžta į Žalgirio areną

Kaip rašė „BasketNews.lt“ žurnalistas Gustavas Klikna, vienintele LKL komanda, nusprendusi nesusigrąžinti sirgalių į tribūnas, yra Alytaus „Dzūkija“.

Nors klubo vadovas Antanas Sakavickas tai argumentavo saugumu rungtynių dalyviams, bet savų argumentų turėjo turėti ir išlaidos, atsirandančios su sirgaliais – apsaugos, bilietų tikrinimo ar salės tvarkytojų samdymas.

Kiek kitaip mąsto Kėdainių „Nevėžio“ vadovas Virginijus Bulotas, kurio atstovaujamos komandos rungtynes antradienį stebėjo saujelė žiūrovų, vos 120.

„Mūsų jaunai komandai žiūrovai yra labai svarbūs. Mes žaidžiame dėl jų. Mums reikia emocijos, reikia sirgalių. Nežiūrime, apsimoka ar ne, sirgaliai yra laukiami“, – 15min teigė V.Bulotas.

Bilietų „Nevėžio“ klubas nepardavinėjo, juos paskyręs greičiausiai užsiregistravusiems sezoninių abonementų turėtojams.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Sirgaliai
Arno Strumilos / 15min nuotr./Sirgaliai

Gyvai sporto rungtynes po ilgos pertraukos stebėti galėjo ir futbolo sirgaliai, kurių 150 galėjo pamatyti lygiosiomis 2:2 pasibaigusį A lygos mačą sostinėje tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Telšių „Džiugo“ komandų.

„Didžiulė atgaiva mūsų žaidėjams, kurie jautėsi ne vieni. Mes visada jautėme sirgalių palaikymą, nors jie ir negalėdavo būti stadione. Jie stovėdavo ir už tvoros. Visada yra kitaip, kai jauti jų alsavimą, kadangi jie mato, kas vyksta rungtynėse. Smagu ir sirgaliams, kurie sugrįžo ir pamatė komandą, tiek ir žaidėjams, kurie jautė užnugarį“, – su 15min mintimis dalijosi futbolo klubo Vilniaus „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė, kuri be žiūrovų tikėjosi žaisti iki pat rugsėjo.

Prioritetą legendinis Vilniaus futbolo klubas skyrė ištikimiausiai sirgalių grupei „Pietų IV“. Kiek fanų norėjo ateiti, tiek jų ir gavo bilietus, o likusius atidavė į prekybą. Vieneto kaina – 7 eurai.

Vyriausybės leidimas sugrįžtai mažai saujelei sirgalių džiugina, bet ar nederėtų į situaciją žiūrėti lanksčiau?

Nesvarbu, ar tai būtų 15 tūkstančių talpinanti „Žalgirio“ arena, ar atviras LFF stadionas, ar vos pusantro tūkstančio žiūrovų priimti galinti Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ arena. Visiems galioja vienodas ribotuvas.

„Visada galima padaryti geriau. Džiaugiamės kad ir 150 žiūrovų. Tai svarbu visoms sporto šakoms ir jų atstovams. Manau, kad laikui bėgant šis skaičius pradės koreliuoti su turimais plotais, paskiepytais ar prasirgusiais žmonėmis. Durys plačiau veikiausiai atsidarys, kai atsiras skiepo ar imuniteto pasas. Reikia būdo, kad žmogui būtų saugu ateiti ir žiūrėti sportą, – sakė V.Venslovaitienė. – Aš žiūrėčiau procentaliai, kaip kad buvo ir pernai. Ši sistema buvo išdiskutuota ir išdirbta, remiantis objektyviomis aplinkybėmis – vietų skaičius, stadiono dydis. Arenų ir stadionų lyginti negalime. Viena yra uždengta, kita po atviru dangumi. Ką mes matome gatvėse, tarkime, prie Balto tilto? Manau, kad ten nevaldoma sankaupa žmonių yra gerokai didesnė, negu 5 tūkstančių stadione turėti 300 ar 500 sirgalių. Nėra stogo, absoliuti ventiliacija ir vitamino D vonios. Aš suprantu baimes, suprantu, kodėl taip yra daroma. Reikia laiko diskusijai, o Vyriausybė dabar turi svarbesnių darbų.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Sirgaliai grįžta į Žalgirio areną
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Sirgaliai grįžta į Žalgirio areną

Kaip bebūtų, nors skaičius nėra didelis, visi sporto klubai Lietuvoje džiaugėsi dėl sugrįžtančių aistruolių, kurių ateityje tikisi išvysti dar daugiau.

„Žinoma, kad geriau žaisti su žiūrovais, nors jų skaičius ir yra mažas. Atrodo nelogiška, kad pagal arenos dydį nėra taikomas procentalus leidimas žiūrovų. Skaičius fiksuotas, o tai neatrodo logiška. Bet ką, turime laikytis nurodymų. 150 yra geriau nei 0. Atsiranda papildomų išlaidų, nieko praktiškai neuždirbi, bet į minusą neini. Mes visada deklaravome, kad krepšinis žaidžiamas dėl žiūrovų, gyvas palaikymas „Žalgiriui“ yra tikrai svarbus. Džiaugiamės, nors ir mažas kiekis, bet sirgaliai sugrįžo“, – sakė A.Kiveris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?