Tačiau netrukus „Palais des Sports“ arenoje pasigirdo plojimai. J.Valančiūnas atsistojo. Pasičiupinėjęs koją, 25-erių „Toronto Raptors“ atstovas pats savo jėgomis nušlubavo iki atsargių suolo.
Vytenis Trumpickas prisistatė prie rinktinės lyderio. Arvydas Sabonis ir Mindaugas Špokas netoliese su nerimu nužvelgė į savo vietą sėdantį aukštaūgį.
Viskas gerai. V.Trumpickas pritūpė prie J.Valančiūno ir paprašė ledo.
Iš pradžių atrodė skausmingai, bet po to praėjo.
Jis jau vedėsi krepšininką į rūbinę, bet skaudančios kojos čiurnos batą nusiėmęs J.Valančiūnas dar tunelyje apsisprendė sugrįžti ant suolo.
Čia pat jis prisistatė D.Adomaičiui – pasiruošęs vėl žaisti.
Kineziterapeutas Paulius Jacikas vėliau dar pamasažavo 213 cm ūgio bokšto koją, bet viskas buvo gerai – lemiamomis minutėmis JV šūkavo jau ne iš skausmo, o iš pykčio ant teisėjų ir entuziazmo.
J.Valančiūnas, palengva pasišokinėdamas, tradiciškai blokavo metimus po švilpuko, taip sulaukdamas prancūzų palaikymo tribūnose.
„Viskas gerai. Truputį nikstelėjau čiurną. Užkrito ant čiurnos. Bet nieko rimto. Viskas tvarkoj“, – 24sek Orleane teigė J.Valančiūnas.
– Tai buvo momentinis skausmas?
– Tai buvo daugiau sutrenkimas nei išsisukimas. Iš pradžių atrodė skausmingai, bet po to praėjo. Buvo momentinis raumens sumušimas.
– Ar sugrįžęs į aikštę skausmą dar jautėte?
– Aišku, jaučiasi, bet tai nėra rimtas dalykas.
– Kodėl nusprendėte vėl žaisti? Būtų buvę logiška pasisaugoti ir baigti mačą ant suolo.
– Ėjau prasimankštinti kojos. Nenorėjau, kad sustingtų – ėjau pratampyti. Viskas gerai.
– Vijotės kroatus, bet nepavyko pagauti. Ko pritrūko?
– Tikėkimės, pataikysime, nes nepataikome. Tiek tritaškių, vidutinių, tiek baudų. Viskas gerai.
Aišku, padarėme smulkių klaidų ir gynyboje, ir puolime. Kažkur rotacijose ne ten pasikeitėme ginamaisiais. Bet iš dalies, viskas normaliai. Tik reikia pataikyti.
– Kaip Manto Kalniečio ir Jono Mačiulio prisijungimas pakeitė žaidimą?
– Tai pirmos mūsų rungtynės kartu. Susižaidimas... Aš irgi po tos pertraukos tik prisijungiau. Tai buvo įdomus šaltas dušas visiems.
– Kaip sekėsi susižaisti su Donatu Motiejūnu viename penkete?
– Taip, žaidėme kartu po trejų metų... Bet gerai. Viskas ateina. Po truputį.
– Jaudulys pakišo koją metant baudas po švilpuko?
Nežinau. Šiandien pramečiau, ryt gal įmesiu. Gal jaudulys pakišo.
Chebra sakė gerai, nes nereiks pratęsimo žaisti (juokiasi).
