„Trūksta perimetro žaidėjų“, – vis kartojo Jonas Kazlauskas, kai buvusio Lietuvos rinktinės trenerio klausdavo apie didžiausią spragą nacionalinėje komandoje.
Šią vasarą M.Grigonis turi savų kontrargumentų.
Kauno „Žalgirio“ snaiperis tampa vis svarbesniu ginklu Lietuvos rinktinėje, trečiadienio vakarą pakilusioje iš Lietuvos, pakeliui į pasaulio pirmenybes.
Per šešerias kontrolines rungtynes M.Grigonis rezultatyvumu nusileidžia tik Jonui Valančiūnui (13,7 taško).
198 cm ūgio žalgirietis renka po 13 taškų ir tai daro Robino Hudo taiklumu – 57,6 proc. visų metimų, o pataikęs 53,3 proc. tritaškių jis yra taikliausias komandos snaiperis.
Be to, M.Grigonis taškais prabyla prieš rimtus varžovus: 17 ir 18 taškų pelnyta per mačus su Serbija, 19 per akistatą su Rusija.
M.Grigonis drąsiai atrodė ir per pirmąją savo vasarą Lietuvos rinktinėje, kai kontrolinėse rungtynėse blokavo Pau Gasolį ir žaidė stabiliai. Tačiau prieš olimpines žaidynes lūžęs smilius nepridėjo taiklumo svarbiausiame turnyre Rio de Žaneire – tada kaunietis pelnė po 2,5 taško, per šešerias rungtynes pataikęs tik 1 tritaškį iš 16.
2017 metų Europos pirmenybės irgi jam buvo pakibusios ant plauko dėl čiurnos traumos, po kurios gynėjas sunkiau įsibėgėjo ir pelnė po 4,2 taško, pataikęs 27 proc. tritaškių.
„Jei ir šią vasarą būtų kas nors atsitikę, nežinau – suprasčiau tai kaip ženklą, kad kūnas nebeatlaiko visų metų, – šyptelėjo M.Grigonis. – Tačiau, atrodo, šiemet esu neblogai pasiruošęs. Geriau jaučiuosi.“
Kauno „Žalgiryje“ antrojoje praėjusio sezono dalyje ypač stipriai atsiskleidęs atakuojantis gynėjas dabar drąsiai traukia vyrų rinktinę, kaip tai darydavo prieš 5–7 metus per jaunimo čempionatus.
Įžūlus aikštėje ir kuklus už jos ribų M.Grigonis antradienį atsisveikino su artimaisiais, tarp jų su sūnumi Emiliu, gimusiu jam ir žmonai Salomėjai praėjusį balandį Kaune.
„Tikrai labai pasiilgsiu, juk per tą laiką jis stipriai pasikeis, – kelionės į Aziją dieną sakė M.Grigonis. – Reikės kažkaip „Skype“ ar kitais būdais palaikyti ryšį per tą mėnesį, kai nebūsiu.“
Nepaisant namie likusių artimųjų, M.Grigonis nusiteikęs ilgai pabūti Azijoje, kur po trijų kontrolinių rungtynių Pietų Korėjoje Lietuvos rinktinei rugsėjo 1 dieną prasidės pasaulio čempionatas Kinijoje.
Ar Lietuvos rinktinė užsilaikys ten beveik mėnesį, kaip ketina M.Grigonis, tikriausiai priklausys ir nuo jo paties žaidimo.
Bet kuriuo atveju, šią vasarą jis nusiteikęs padaryti daugiau nei anksčiau.
Apie išaugusį vaidmenį Lietuvos rinktinėje, žaidimą su Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu, lemiamo metimo troškimą ir mintis apie NBA su M.Grigoniu kalbėjomės likus pusdieniui iki rinktinės skrydžio į Seulą.
– Mariau, kas labiausiai pasikeitė jūsų žaidime, jei neskaičiuotume per dvejus metus įgytos patirties?
– Kasmet kažką pridedu. Sunku įvardinti konkrečiai, bet dirbant su kiekvienu treneriu vis kažką išmokstu, pritaikau prie savo žaidimo.
– Kažkuriuos žaidimo elementus dar šlifuojate papildomai?
– Daugiausiai taip vadinamą foot work (pėdų darbas) – kaip greičiau pradėti žingsnį priėmus kamuolį, kaip po driblingo sudėlioti kojas, kad jos nesipainiotų, kad atsispirčiau stipriąja koja.
Taip pat driblingas, metimai. Žiūri ir galvoji, kad veikia, o tada bandau pritaikyti.
– Kai aikštėje žaidžiate drauge su Jonu Valančiūnu ir Domantu Saboniu, jums atsiveria daugiau erdvės?
– Arba mažiau (juokiasi). Iš tiesų su jais žaisti du prieš du yra labai smagu.
Pats per treniruotes gindamasis jaučiu, kaip sunku išlįsti iš po jų užtvarų – kai tokie dideli kūnai pastato tvirtą užtvarą, puolantysis gynėjas realiai tampa laisvas. Taip – žymiai lengviau.
Tačiau būna, kad du tokie dideli žmonės prašo kamuolio, o pats nerandi būdo, kaip jį pristatyti ar pats prisibrauti prie krepšio.
Galiausiai, aišku, turėti du NBA žaidėjus yra labai didelė prabanga.
– Ar po sėkmingo kontrolinių rungtynių etapo pats jaučiatės kaip vienas rinktinės lyderių?
– Ne, niekada taip apie save nepasakyčiau. Pora rungtynių nieko nereiškia – kai ateis čempionatas, bus kita kalba.
Žinote, vienos kitos rungtynės viską keičia. Visi žaidėjai jaučia, ką jie gali padaryti žaidimo plane, o visa kita jau yra žurnalistų darbas – kartais mėgstate kažką greitai iškelti, o kartais sumaišyti su žemėmis. Manau, kad svarbiausia nesureikšminti ir nuleidus galvą dirbti toliau.
– Ir tarp krepšinio trenerių pasigirsta balsų, kad per lemiamą rinktinės ataką patikėtų kamuolį M.Grigoniui. Pats to norėtumėte?
– Kažin, ar man duotų kamuolį? (juokiasi)
Viską lems trenerio ir komandos pasitikėjimas, konkreti situacija.
– Kuriam pats duotumėte kamuolį per lemiamą ataką?
– Norėčiau ir pats pasiimti (šypsosi). Tačiau jei ne pats, tada tai būtų Kalnas (Mantas Kalnietis). Vis tik man atrodo, kad paskutines atakas turėtų baiginėti mažas žaidėjas, kuris žaistų pikenrolą ir turėtų galimybę rinktis atakos tęsinį. Kalnas vis dėlto turi daugiausiai patirties.
– Jums ir pačiam yra tekę atlikti metimų paskutinėmis rungtynių sekundėmis, kai dar atstovavote Lietuvos jaunimo rinktinei, ar ne?
– Taip, aš visada nuo moksleivių lygos nebijodavau likti su kamuoliu paskutinėmis sekundėmis. Tada tarp savo kartos žaidėjų buvau vienas geriausių, tad normalu, kad kamuolys atitekdavo man.
Natūralu, slėptis tokiais atvejais tikrai nesinori, juk visi žaidžia dėl tokių metimų, visi mėgsta žiūrėti svarbiausius rungtynių vaizdo momentus, kai kažkas pataiko pergalingus metimus. Ir taip pat svajoja pataikyti.
– Tik nebūtinai pataiko.
– Taip, tie patys Michaelas Jordanas, Kobe Bryantas ar LeBronas Jamesas yra kiek prametę. Tačiau yra ir daug pataikę.
Žinoma, aukštesnis pataikymo procentas būtų gerai, bet jei nepavyktų, iš to irgi negalima būtų daryt katastrofos.
– Po jūsų sėkmingų kontrolinių rungtynių buvęs NBA žaidėjas Donatas Motiejūnas tarė, kad galėtumėte po poros metų patekti į NBA. Ką apie tai manote?
– Negirdėjau, reikės paklausti, ką jis turėjo galvoje (juokiasi).
Iš tiesų nežiūriu į tokias kalbas rimtai. Aš niekaip neįsivaizduoju, kaip galėčiau įsipaišyti į kurią nors NBA komandą.
– Ši diena paskutinė prieš iškeliaujant į Aziją, kur po trijų kontrolinių rungtynių Pietų Korėjoje perskrisite į Kiniją. Kaip prabėgo paskutinė diena namie?
– Žaidėjai iš Vilniaus gal dar spėjo kažką susitvarkyti ar pabūti su šeima, o aš su saviškiais atsisveikinau antradienį Kaune. Tiesiog planuoju sėdėti ir laukti lėktuvo.
