2017 09 18

Slovėnijos didvyriu tapęs Goranas Dragičius paliko didžiausią mįslę

Kaip simboliška. Goranas Dragičius tris kėlinius protu nesuvokiamais 35 taškais tempė Slovėnijos rinktinę į priekį. Bet lemiamu metu žodį tarė jo bendražygiai, po finalinio švilpuko nešioję ant rankų savo herojų. Gražesnių paskutinių karjeros rinktinėje rungtynių nesusapnuosi – istorinis pirmasis medalis, čempionų titulas Slovėnijai ir naudingiausio turnyro žaidėjo vardas. Tik Goranas dar palieka intrigą.
Goranas Dragičius
Goranas Dragičius / „Scanpix“ nuotr.

Goranas Dragičius nuaidėjus ilgosios pertraukos sirenai stabtelėjo ir atsirėmė į savo kelius. Jis sunkiai gaudė kvapą. Akimirką atsikvėpęs, 31-erių slovėnų Michaelas Jordanas persižegnojo ir keliavo į rūbinę. Tai, ko gero, buvo paskutinės Gorano karjeros rungtynės Slovėnijos rinktinėje, todėl „Drakonas“ kovojo iki paskutinio atodūsio.

Slovėnai ne veltui prilipdė jam tokią pavardę. Dar po dviejų kėlinių prie G.Dragičiaus pavardės degė 26 taškai – tai buvo velniškas pasirodymas, kaip pasakytų jo autorius.

Kai Luka gavo traumą ir aš užstrigau po pertraukos, Klemenas sužibėjo. Blažičius, Vidmaras, Randolphas... Tai ir yra krepšinio grožis. Tai komandinis sportas.

„Skandalingas pasirodymas“, – slovėno šou per ilgąją pertrauką apibūdino oficialus Ispanijos krepšinio lygos puslapis.

Tam, ką aikštėje išdarinėjo Goranas Dragičius, tiko visi epitetai.

Goranas Dragičius su Luka Dončičiumi serbų gynybą ir širdis draskančiais reidais pradėjo rungtynių lūžį antrojo kėlinio pradžioje.

„Tai buvo NBA rungtynių tempas“, – neslėpė serbų treneris Aleksandras Džordževičius, dėl gynėjų primesto greičio turėjęs kardinaliai keisti žaidimo planą.

Serbai bandė siųsti slovėną prie baudų metimo linijos, bet jis ten neprametė.

Tada jie akimirkai užsižiopsojo prie tritaškio linijos ir G.Dragičius plėšė tinklelį metimais iš toli.

Kai prišoko arčiau, Goranas gavo greičio pranašumą verždamasis krepšio link, kur arba prasikišdamas kamuolį pro nugarą apsuko varžovų galvas, arba įjungęs rankinį stabdį po krepšiu iškišdavo metimą.

Net 221 cm ūgio Bobano Marjanovičiaus rankų malūnas nesugaudė G.Dragičiaus pro durų rakto skylutę prakišto kamuolio.

„MVP! MVP!“ – skandavo tūkstančiai slovėnų kaskart, kai G.Dragičius stojo mesti baudų.

Po dviejų kėlinių jo sąskaitoje buvo 26 taškai. Po trijų – 35.

Kai Luka Dončičius krito ant parketo ir susiėmęs už blauzdos grįžo ant suolo tik padedamas dviejų komandos draugų, serbai užuodė kraują.

Dviženklis skirtumas greitai tirpo iki dviejų taškelių. Tada G.Dragičius padarė šį tą daugiau, nei įmetė dvitaškį su pražanga.

Vyriausias finalo žaidėjas per minutės pertraukėlę atsisėdo and LED reklamos ir skėlė kalbą. Prieš tai jis dar paprašė nenutilti Slovėnijos sirgalių, kuriuos jau užgožė džiaugsmingi varžovų aistruolių šūksniai „Srbija! Srbija!“

Ir nors grįžęs į aikštę ketvirtajame kėlinyje G.Dragičius buvo tuščias – negalėjo užbaigti mačo dėl sutraukusio mėšlungio, davęs toną savo bendražygiams po nervingo laukimo galiausiai lakstė po aikštę kaip pasiutęs.

Čempioniškas jausmas numalšino ir tą prakeiktą mėšlungį.

„Neįtikėtina. Žinoma, nori žaisti gerai finale, bet tai komandinis sportas. Be jų, be trenerių... Jie pastatė mane į gerą poziciją. Galėjau būti savimi. Velniškos rungtynės. Tai ne tik aš. Bet ir Luka, ir Klemenas. Visa komanda.

Kai Luka gavo traumą ir aš užstrigau po pertraukos, Klemenas sužibėjo. Blažičius, Vidmaras, Randolphas... Tai ir yra krepšinio grožis. Tai komandinis sportas.“

Šypsodamasis naudingiausias Europos čempionato žaidėjas paliko svarbiausią mįslę.

Ar tai tikrai buvo paskutinės jo karjeros rungtynės Slovėnijos rinktinėje, kaip kad pats 31-erių gynėjas skelbė prieš Europos čempionatą?

Dabar visų akys į slovėnų trenerį Igorį Kokoškovą.

„Jeigu jis lieka, aš irgi lieku“, – dar prieš finalą nukovęs Ispaniją pareiškė G.Dragičius.

Pats „Utah Jazz“ trenerių štabo narys dar negalėjo atsakyti į šį klausimą.

„Scanpix“ nuotr./Slovėnų triumfas
„Scanpix“ nuotr./Slovėnų triumfas

„Apie tai dar nekalbėjome. Reikia mėgautis akimirka. Labai svarbu, kas galės žaisti šioje rinktinėje. Ar bus Eurolygos žaidėjai, ar nebus. Nes nesvarbu, kas treniruos šitą komandą – ji pastatyta ne ant trenerio. Šis titulas yra žaidėjų nuopelnas. Aš tik buvau tas, kuris padarė tam tikrus sprendimus.

Dabar mano atsakymas – nežinau“, – išsisukinėjo dvigubą Serbijos ir JAV pasą turintis specialistas.

„Mes neatiduosime Igorio. Jis lieka Slovėnijoje“, – rimtai įsiterpė G.Dragičius.

Jo bendražygis Klemenas Prepeličius įjungė mikrofoną.

„Ir Goranas lieka“, – taikliai pastebėjo Stepheną Curry savo tritaškiais priminęs snaiperis.

G.Dragičius nusišypsojo, bet nieko nebesakė. Dabar jis su Slovėnija mėgausis istorine akimirka. O kaip bus toliau, jis dar pats, ko gero, nežino.

Dabar jo mintyse sukasi vienintelis dalykas – slovėnai grįžta namo kaip Europos čempionai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų