„Šiemet turime rekordiškai mažą biudžetą – 30 tūkst. Lt, kai viso festivalio sąmata – 200 tūkst. Lt, tačiau festivalį surengsime“, – sakė festivalio direktorė Milda Ričkutė. Jos tvirtinimu, dauguma dalyvių sutiko atvykti nemokamai, be apgyvendinimo ir maitinimo, todėl žiūrovai per 5 festivalio dienas išvys per 40 folkloro ansamblių, kurie dalyvaus 30-yje renginių. Nuo kito trečiadienio iki sekmadienio truksiančiame festivalyje bus galima išvysti atlikėjus iš Žaliojo Kyšulio, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Baltarusijos, tikimasi sulaukti ir Gruzijos kolektyvo.
Nors organizatoriai stengiasi išlaikyti tradicinę festivalio struktūrą, šiek tiek naujovių šiemet bus.
Pagrindinis akcentas – pučiamieji
Pagrindinis šių metų festivalio akcentas – pučiamieji instrumentai. „Pernai akcentavome styginius instrumentus, šiemet pasirinkome pučiamuosius – skudučius, birbynes, dūdmaišius ir kitus“, – sakė M.Ričkutė.
Ypač daug dėmesio šio festivalio metu bus skiriama vaikams. „Visą sekmadienį – nuo 11 iki 19 val. – Sereikiškių parke šurmuliuos vaikai su švente „Saulytė“. Vyks koncertas, kuriame dainuos ne tik vilniečiai, atėjusiųjų laukia vaikų kermošius, džiugins „Žaidimų kiemas“, – sakė Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Loreta Šarkaitė. Anot jos, šiemet vaikų festivaliui dėl finansavimo labai pasisekė. „Vieni rėmėjai vaikams netgi kepa rekordiško dydžio – 15 metrų ilgio – pyragą“, – džiaugėsi L.Šarkaitė.
Didelis šventės akcentas – atidarymo renginys, kuris bus skirtas šiuo metu JAV gyvenančiam lietuvių etnologui ir tautosakininkui Jonui Baliui, šiemet švęsiančiam 100 metų jubiliejų.
Finansavimo negavo
Prieš keletą savaičių VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įtraukė festivalį į savo renginių sąrašą, tačiau folklorininkai skundžiasi, kad jokio finansavimo jiems neskirta. „Šis festivalis galėjo būti renginių akcentas, nes geriausiai atskleidžia lietuvių tradicinį, autentišką folklorą“, – sakė vienas organizatorių.
Anot etnologės ir vienos iš festivalio organizatorių Gražinos Kadžytės, tai, kad į šalį pasikviečiama ir užsienio svečių – puiki proga pasilyginti, pažiūrėti, kokį folklorą turime. „Dauguma užsieniečių neturi autentiško folkloro, jaunimas tik perdainuoja senelius“, – sakė ji.
