Ne vienam Lietuvos rinktinės sirgaliui kaupėsi ašaros akyse, kai prieš rungtynes visi kilo iš savo vietų ir iškėlę mačo dalyviams išdalintas Ukrainos vėliavas į viršų sulaikė kvapą pagerbdami Rusijos užpultos ir į išgyvenimo karą pasiųstos valstybės herojus.
Nebuvo sausakimša Vilniaus arena, bet likus valandai ir daugiau iki rungtynių šimtai automobilių grūdosi aplinkinėse sostinės gatvėse – visi jie skubėjo perduoti ukrainiečiams taip reikalingus rūbus ir kitus daiktus į greta arenos esantį pagalbos Ukrainai centrą.
Už krepšio įsikūrę Lietuvos krepšinio sirgaliai rungtynių metu vis išskleisdavo milžinišką keliolikos metrų pločio Ukrainos dvispalvę, kurią šį kartą naudojo dažniau nei taip pat paruoštas Lietuvos trispalvę ir Vytį.
Akivaizdu, kad Lietuva ir savo antrosios religijos fone neužmiršo, kas vyksta už kelių tūkstančių kilometrų.
Į tai pamažu ima reaguoti ir Lietuvos krepšinio atstovai.
Maskvos CSKA šiandien paskelbė, kad Marius Grigonis palieka klubą.
Mindaugui Kuzminskui artimas žmogus dar vakar pranešė, kad lietuvis nebežais Sankt Peterburgo „Zenit“ klube, o šiandien jis dalinosi nuotrauka iš Lietuvos pasienio.
Dabar savo sprendimą pranešė ir Permės „Parma“ beveik trejus metus treniravęs Kazys Maksvytis – jis palieka Rusijos klubą.
„Praėjusią naktį jau miegojau lengviau, buvau padaręs sprendimą. Susiklosčius tokiai situacijai, negalėjau pasielgti kitaip. Aš nevažiuoju į Permę, klubo vadovus apie tai informavau. Lieku Lietuvoje, visos kitos sąlygos paaiškės vėliau. Dėl to nukentėsiu kažkiek finansiškai, bet manau, čia ne tame prasmė yra. Miegojau gerai, ramiai, priėmiau sprendimą, kuris yra mano širdyje“, – atskleidė K.Maksvytis.
Praėjusią naktį jau miegojau lengviau, buvau padaręs sprendimą.
Tiesa, jis kol kas negalėjo pasakyti, ar paskui jį seks ir „Parma“ rungtyniaujantys tautiečiai – Eigirdas Žukauskas ir Adas Juškevičius.
„Teko bendrauti, mes turime susikūrę grupę „Rusijos lietuviai“, visų, kurie ten žaidžia. Priėjome išvadą, kad tai kiekvieno individualus reikalas. Dauguma iš jų nusprendė grįžti, manau, čia reikėtų jų klausti. Kažkiek bendravau, bet labiau buvau susikoncentravęs į rungtynes“, – sakė K.Maksvytis.
Treneris pripažino, kad pastaroji savaitė, kai teko spręsti ne tik rinktinės, bet ir klubo reikalus, buvo viena sudėtingesnių jo karjeroje.
„Galima sakyti, morališkai tai tikrai. Kiekvieną treniruotę nežinome, kas bus teigiamas, kas neigiamas. Vykstant treniruotei ateina daktaras, išsiveda du žaidėjus. Tarolis buvo pažadėjęs atvažiuoti, būtų atvažiavęs, bet nespėjome sutvarkyti biurokratinių problemų, testavimų ir panašiai. Man labai sunki savaitė, tiek man, tiek trenerių štabui, bet mes su tuo susitvarkėme. Labai padėjo tas susižaidęs branduolys, jie buvo kaip garvežys, bet malonu, kad atsirado ir kiti žaidėjai, pridėję energijos. Sunki savaitė, ypač morališkai, bet mes su tuo susitvarkėme“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris.
Susitvarkė K.Maksvytis su komanda šioje sudėtingoje situacijoje tobulai.
Prieš tris dienas Tuzloje išnešę sveiką kailį tik 1 taško skirtumu (78:77), sekmadienio vakarą lietuviai nurūko antroje rungtynių pusėje ir praleidę tik 24 taškus per paskutines 20 minučių įtikinamai laimėjo 77:56.
„Sunkios rungtynės, daug pokyčių tiek prieš langą, tiek jo metu. Džiaugiuosi, kad komanda išliko stipri ir kad iškovojome dvi svarbias pergales“, – apie pergalę prieš bosnius sakė K.Maksvytis.
Treneris kol kas seka prieš ketverius metus FIBA languose Lietuvos rinktinę treniravusio Dainiaus Adomaičio pėdomis – jis taip pat nesuklupo per pirmus keturis mačus. K.Maksvytis teigia, kad darbu nacionalinėje komandoje jis mėgaujasi.
„Kol kas mėgaujuosi darbu rinktinėje, darbu su savo kolegomis. Dalinamės informacija, pasikeičiame, pasiginčijame. Dėkoju žaidėjams, tam branduoliui, kuris atvažiuoja į rinktinę. Net bijau kažką praleisti. Tomas, Arnas, Birutis, Normantas, Mindė, visi žaidėjai. Net jeigu praleidau kažką. Naujokai labai gerai įsijungė – Radzevičius. Deividas Gailius galėjo ir nevažiuoti vietoj savo laisvo laiko, bet vis tiek atvažiavo, nors ne jaunuolis. Arnas Velička galėjo įsižeisti dėl to, kad išmetėme pirmame lange, ir nepasirodyti. Bet atvažiavo ir šiandien vienu metu, kai trūko energijos, jis turėjo daugiau energijos už senbuvius“, – džiaugėsi specialistas.
– Kaip paveikė komandą bosnių blaškymasis prieš rungtynes – iš pradžių pranešė, kad neatvyks, o galiausiai atvyko?
– Pradėjome šiek tiek pykti ant jų, galvojome, kad jie žaidžia, vienu metu manėme 90 proc., kad jie neatvažiuos. Po to, kai išsigando, jau atvažiuos, bet slapukavo su sudėtimi. Gale tai priėmėme kaip kažkokius žaidimus ir sakėme žaidėjams, kad tie žaidimai mus gal netgi užvedė.
– Kaip pavyko sustabdyti Džananą Musą?
Jis turi kelias savybes, kurias daro blogiau. Tai, pirmiausia, reikia saugoti jo stipriąją ranką kairiąją, nors jis dešiniarankis, labai neblogai su tuo susitvarkėme. Stengėmės jį varginti gynyboje. Pirmose rungtynėse pirma pusė prieš Musą buvo bloga, bet po to šeši kėliniai prieš Musą buvo labai geri.
– Užsitikrinote vietą kitame pasaulio čempionato atrankos etape. Kiek nukrenta našta žvelgiant į kitus langus?
– Įgyvendintas tik „planas A“. Norint eiti į kitą etapą, svarbu išeiti su kuo daugiau taškų, su „auksiniais taškais“. Dar nežinom, kaip kitos grupės komandos sužaidė. Ypač prieš Čekiją bus svarbios rungtynės, nors nežinome, ar Čekija, ar Bulgarija išeis į kitą etapą. Negalėsime būti užtikrinti. Treniruoju Lietuvos rinktinę, kiekvienose rungtynėse, ar žaidžiant su visais žaidėjais, ar trūkstant kelių žaidėjų dėl ligos, visi iš mūsų prašo pergalių ir mes tą darome.
