2012-aisiais M.Jurgilas grįžo į Lietuvą. Tik jau ne kaip sportininkas. Ostino mieste (Teksaso valstijoje) jis paskutinį kartą dalyvavo lengvosios atletikos varžybose ir visam laikui nusimovė startukus.
„Visada su nostalgija prisimenu dvikovas su R. Sakalausku. Jos buvo labai gražios, abu skatino tobulėti. Tačiau labiausiai gaila, kad abiem nepavyko dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Dabar mūsų bendravimas jau kitoks, abu dirbame, esame užsiėmę, tačiau, kai susitinkame, rodos, ir nebuvome išsiskyrę“, – sako M.Jurgilas. Po ilgokos pertraukos jis Palangoje stebėjo Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą ir sirgo už buvusį savo treniruočių draugą R.Sakalauską.
Treniravo čempiono vaikus
M.Jurgilas Palangoje turėjo ir darbo. Tomis dienoms pajūryje atostogavo legendinis Rusijos krepšininkas, Seulo olimpinis čempionas, o vėliau Rusijos moterų rinktinės vyriausiasis treneris 50 metų Valerijus Tichonenka su žmona ir trimis sūnumis – 17, 14 ir 12 metų. Jie visi mokosi Malagoje (Ispanijoje) ir žaidžia krepšinį.
Krepšinio legenda paprašė Martyno, kad jis Palangoje padirbėtų su jo atžalomis: stiprintų fiziškai, kartu lavintų ir krepšinio įgūdžius. Jau šeštą valandą ryto lietuvis su vaikais dirbdavo salėje. Beje, kai V.Tichonenka 1988 m. Seule tapo olimpiniu čempionu, tų metų rugsėjo 5-ąją gimė M.Jurgilas.
Netoli karo linijos
Dabar M. Jurgilas – fizinio rengimo treneris. Šia profesija buvusį lengvaatletį sudomino jo treneris A. Stanislovaitis. Kai Martynas išvyko į Kanzaso valstijos universitetą, dar aktyviai sportavo ir rengėsi Londono olimpinėms žaidynėms. Jis turėjo puikią galimybę padirbėti su universiteto krepšinio vyrų ir moterų komandomis, žaidžiančiomis pirmajame JAV studentų pirmenybių divizione.
„Nuo to viskas ir prasidėjo: pirmaisiais metais po studijų dirbau Prancūzijoje, antraisiais ir trečiaisiais – Ukrainoje su treneriu Valdemaru Chomičiumi. Šiemet per Ukrainos čempionatą su Dniepropetrovsko „Dnipro“ laimėjome sidabro medalius. Tai buvo nemaža sensacija, nes paskutinę sekundę vienu tašku nugalėjome Kijevo „Budivelnik“, subūrusį daug šalies rinktinės žaidėjų“, – prisiminė M.Jurgilas.
Vyras pripažįsta, kad šiek tiek rizikavo savo gyvybe dirbdamas 250 km nuo Donecko, kur siautėja Rusijos palaikomi separatistai: „Kovos su separatistais pradžioje, kai nebuvo finansavimo, motinos pačios savo vaikams turėjo pirkti šautuvus, neperšaunamas liemenes. Iš mūsų komandos į kariuomenę taip pat norėjo paimti porą žaidėjų. Tačiau klubo vadovams pavyko susitarti.
Klubas atlieka didelį darbą ir investuoja nemažus pinigus remdamas kariuomenę, perka optinius taikiklius, aprangą. Ukrainos superlygos varžybos vyksta Odesos pusėje. Pakelėse matėme tankų, ginkluotų žmonių. Kai prasilenki su tokiais įvykiais, apima savotiškas jausmas. Nepaisant sunkumų, mums per porą mėnesių pastatė puikią naują sporto salę.“
Dalyvavo NBA stovykloje
Trečius metus iš eilės Martynas vyksta į Ameriką ir vieną mėnesį stažuojasi. Šiemet jam teko dirbti kandidatų į NBA naujokų biržą stovykloje JAV ir talentų stovykloje Italijoje „Adidas Eurocamp“.
„Tai dvi elitinės treniruočių stovyklos, kuriose šiemet teko dalyvauti. Prieš metus buvau Ukrainos vyrų rinktinės treniruočių stovykloje. Ten, be ukrainiečių trenerių, dalyvavo ir septyni NBA krepšinio treneriai. Būti pakviestam dirbti su NBA treneriais – didelis įvertinimas, nemažai padėjo mano klubas“, – pasakojo Martynas.
Sertifikatas, atvėręs duris į pasaulį
Praėjusiais metais M. Jurgilui pavyko gauti Tarptautinės atletinio rengimo trenerių asociacijos sertifikatą, leidžiantį jam dirbti visame pasaulyje. Pasak Martyno, be šio sertifikato jis negalėtų belstis į jokio Amerikos universiteto ar koledžo duris, jau nekalbant apie NBA.
„Tai jų sistema, ją sudaro nemažai įvairių mokslų. Vedamas tų tikslų ir vykau į Ameriką, laikiau egzaminus, domėjausi praktiniais dalykais. Ispanijoje reikėjo išlaikyti dar vieną papildomą egzaminą. Ten vyko pasaulinė geriausių mokslininkų konferencija. Egzaminą išlaikiau sėkmingai. Dabar turiu papildomą trenerio, galinčio dirbti fizinio rengimo treneriu Amerikoje, sertifikatą. Tai turbūt labiausiai pripažįstamas sertifikatas pasaulyje“, – teigia Martynas.
Investuoja į save
Praėjusiais metais „Dnipro“ krepšinio klubo vadovai, matydami didelį lietuvio norą tobulėti ir siekti žinių, išleido trenerį devynioms dienoms tobulintis į Ameriką.
„Nemanau, kad tai galėčiau leisti kitame klube. Žinoma, skraidau už savo pinigus, labai daug investuoju į save. Kiek uždirbu, kone visus pinigus skiriu tobulėjimui. Iki 30 metų dar tikrai mokysiuosi. Tobulintis skrendu ir į Londoną, dalyvauju įvairiose konferencijose, užmezgu daug naudingų pažinčių ir jų vis daugėja.
Didžiausia mano svajonė – dirbti treneriu NBA. Tačiau kuo aukščiau lipu, tuo tas kalnas darosi statesnis.
Galbūt kitais metais grįšiu dirbti ir gyventi į Ameriką, yra įvairių pasiūlymų. Šiemet turiu galimybių dirbti Las Vegase – viena įmonė ten individualiai rengia NBA žaidėjus. Atvažiuoja krepšininkai, susimoka ir dirba. Galbūt į Las Vegasą gegužės mėnesį vyksiu stažuotis. Šiame mieste labai sunku išgyventi, milžiniškos kainos. Ten padirbus, galima keliauti toliau. Didžiausia mano svajonė – dirbti treneriu NBA. Tačiau kuo aukščiau lipu, tuo tas kalnas darosi statesnis“, – atvirai mintimis dalijasi Martynas.
Kaip teigia praėjusiais metais įkurtos Nacionalinės atletinio rengimo trenerių asociacijos prezidentas A. Stanislovaitis, tai ne sparnuota Martyno svajonė.
„Jis yra talentingas fizinio rengimo treneris, labai sparčiai auga kaip specialistas ir turi didelių galimybių dar labiau tobulėti“, – tvirtina A. Stanislovaitis.
