Lietuvos jaunimo rinktinės įžaidėjo tritaškis sulig finaline sirena buvo ne tik įspūdingas, bet ir labai svarbus.
Europos jaunimo (iki 18 metų) čempionato ketvirtfinalyje praėjusį antradienį po A.Veličkos tritaškio Lietuvos rinktinė 82:81 palaužė Rusiją, užsitikrino bilietą į kitų metų pasaulio čempionatą ir liko kovoje dėl medalių.
„Jau, kai pamačiau, kai kamuolys leidžiasi į krepšį, patikėjau, kad įkris“, – penktadienį grįžęs namo prisiminė A.Velička.
Sidabro medaliais po 68:75 Prancūzijai pralaimėto finalo pasipuošę lietuviai pratęsė nuostabias krepšinio tautos tradicijas ir sustiprino tikėjimą, kad Lietuvos krepšinyje nenustoja dygti talentai.
Vienas tokių 17-metis A.Velička, buvęs vienas iš Rimanto Grigo treniruojamos Lietuvos jaunimo rinktinės lyderių, nepaisant to, kad yra metais jaunesnis už bendraamžius Europos čempionate Turkijoje.
Praėjusią vasarą iš Kauno „Žalgirio“ dublerių komandos į „Barcelona“ klubą persikėlęs ir šį sezoną Barselonos B komandoje antrojoje pagal pajėgumą rungtyniaujantis 192 cm ūgio gynėjas yra dar viena viltis laukiantiems Šarūno Jasikevičiaus ir Manto Kalniečio įpėdinio įžaidėjo pozicijoje.
Grįžęs į Lietuvą iš Europos jaunimo čempionato, kuriame pelnė po 11 taškų ir atliko po 5,7 rezultatyvaus perdavimo, A.Velička atsakė į kelis klausimus.
– Arnai, kodėl nusprendėte tobulėti Ispanijoje, o ne Lietuvoje?
– Norėjau pabandyti išvažiuoti, įgyti naujos patirties. Buvo įdomu patirti naują krepšinio kultūrą. Manau, kad tai buvo geras sprendimas.
Norėjau pabandyti išvažiuoti, įgyti naujos patirties. Buvo įdomu patirti naują krepšinio kultūrą. Manau, kad tai buvo geras sprendimas.
– Kokie tie krepšinio mokyklų skirtumai?
– Per pirmą pusmetį Ispanijoje labiau stengiausi įsivažiuoti nauju ritmu. Per antrąjį pusmetį turėtų būti skiriama daugiau dėmesio asmeninei žaidėjų technikai, tad daugiau dirbsiu individualiai. Po sezono galėsiu daugiau papasakoti.
Dabar žaidžiu 2-ojoje Ispanijos lygoje ir kiekvieną dieną tobulėti, išmokti kažką naujo. Kai būsiu pasirengęs, „Barcelona“ treneriai pakvies.
– Lietuvoje dažnai kalbame, jog jaunimo amžiuje akcentuojamas komandinis krepšinis, todėl vėliau dažnai trūksta individualiai stiprių žaidėjų. Ar tai irgi buvo vienas motyvų, kodėl išvykote į Ispaniją?
– Tai buvo vienas motyvų, bet dabar Lietuvoje irgi daugiau dirbama asmeniškai su žaidėjais, daugiau apie tai kalbama.
– Kuris Lietuvos rinktinės įžaidėjas jums labiausiai patinka?
– Anksčiau patikdavo Šarūnas Jasikevičius. Dabar stebiu įvairius įžaidėjus ir stengiuosi iš jų perimti kažkokių naujų dalykų, kad galėčiau patobulėti ir pritaikyti aikštėje.
– Kurie NBA ar Eurolygos įžaidėjai kelia didžiausias simpatijas?
– Jamesas Hardenas savo puolimu. Jo judesių arsenalas yra labai platus. Tačiau stebiu ir daugiau įžaidėjų, kad galėčiau daugiau išmokti ir perimti.
– Europos čempionate į Rusijos komandos krepšį pataikytas tritaškis paskutinę sekundę nebuvo pirmasis toks pergalingas jūsų metimas per jūsų kol kas dar trumpą karjerą. Iš kur ateina drąsus jausmas imtis atsakomybės svarbiu metu?
– Nežinau, per daug apie tai negalvoju. Tiesiog pasitikiu savimi ir nebijau pramesti. Jei jau imiesi tokio metimo, reikia tikėtis savimi. Tada ir pasiseka.
– Kur sutiksite Kalėdas?
– Iki gruodžio 26 dienos būsiu namie Lietuvoje, o tada keliausiu į Barseloną, kur vyks Eurolygos jaunimo atrankos turnyras. Todėl turėsiu grįžti greitai.
