Tris pralaimėjimus čempionato starte patyrę lietuviai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, kai jų likimas nebepriklausė vien nuo jų pačių.
Į tokią situaciją mūsiškius pastatė bosniai, sekmadienį sensacingai nugalėję slovėnus ir sumaišę kortas mirtininkų B grupėje.
Dar viena bosnių pergalė prieš olimpinius vicečempionus prancūzus būtų galutinai eliminavusi Lietuvos rinktinę iš žemyno pirmenybių – tai būtų pirmas kartas mūsų šalies krepšinio istorijoje, kai kovas lietuviai baigia jau po pirmojo etapo.
Laimei, ilgai ramiai gyventi lietuviams neleidusi Prancūzija ketvirtajame kėlinyje nurūko nuo bosnių, iškovojo pergalę 81:68 ir išsaugojo Lietuvos rinktinės viltis sudalyvauti finalinėse kovose Berlyne.
Nors streso Lietuvos rinktinės nariams netrūko.
Prancūzų ir bosnių susitikimą jie pradėjo stebėti dar viešbutyje, o tą pratęsė ir atvykę į areną.
Pasijungę rungtynes per ekraną jie reagavo į kiekvieną sėkmingą ar nesėkmingą epizodą ir laukė, į kurią pusę pakryps jų likimą lemiančios rungtynės.
„Pradžioje žiūrėjome per mobilųjį telefoną, bet buvo pas mus tokia švieslentė, o ten anksčiau rezultatas užsidegdavo, tai buvo kažkaip nesmagu“, – po pačių laimėto mačo prieš Vengriją neramias minutes prisiminė Mindaugas Kuzminskas.
„Žiūrėjome šias rungtynes. Manau, kad visa Lietuva stebėjo. Rūbinėje buvo įjungtas rezultatas, bet išjungė, nes visi žiūrėjo – kaip ir kas, kad galėtume susikoncentruoti šiam mačui. Prancūzai mums padėjo. Dabar mes atlikome pusę darbo, o ryt turėsime padaryti kitą pusę“, – pasakojo ir Domantas Sabonis.
Rokas Jokubaitis dar vakar kalbėdamas su 15min teigė pasitikintis prancūzais ir tikintis, kad jie neleis sau pralaimėti prieš bosnius, bet šiandien įžaidėjas pripažino, kad streso netrūko ir jam.
„Atvykus į areną labiau koncentravomės ne į savo rungtynes, o žiūrėjome prancūzus. Buvo daug streso, tos rungtynės tikrai permainingos buvo, net pasimiršo pasirengimas savo rungtynėms. Bet kai pamatėme, kad +8, +10, tada vėl supratome, kad viskas mūsų rankose“, – lengviau atsiduso Rokas.
„Ir žiūrėjome, ir stengėmės nežiūrėti, nes patiems reikėjo atlikti savo darbą vis tiek iki galo. Kad ir kas būtų atsitikę, būtume darę darbą iki galo. Ačiū Dievui, kad šįkart ir mums šiek tiek sėkmė nusišypsojo“, – įspūdžius iš lemiamų rungtynių papasakojo ir Jonas Valančiūnas.
K.Maksvytis atskleidė ir juokais prancūzų pirmadienį ištartus žodžius, jog pasistengs laimėti tuo atveju, jei juos aktyviai palaikys lietuvių sirgaliai.
„Sunki emociškai diena. Emocijų daugiau išsunkė pirmasis, o ne antrasis mačas. Drėko delnai ir visas kūnas. Dar sunkesnis jausmas, kai nieko negali pakeisti, – po pergalės prieš Vengriją kalbėjo K.Maksvytis. – Prancūzai yra profesionalai, žaidė iki galo. Jie vakar viešbutyje juokavo, jei mūsų sirgaliai sirgs stipriai, tuomet pasistengs laimėti. Taip ir atsitiko. Jie žaidė iki galo ir parodė, kad yra gera komanda.“
Į vieną iš prancūzų dar prieš mačą kreipėsi ir M.Kuzminskas.
„Įtampos buvo iki pat tol, kol liko minutė ir buvo +10. Įtampos buvo daug. Pats nuo savęs vienam iš prancūzų komandos parašiau, sakiau „chebra, padėkit“, – juokėsi prisiminęs Lietuvos rinktinės puolėjas.
„Mėlynieji“ padėjo. Pergalė prieš bosnius leidžia lietuviams lengviau kvėpuoti, ypač kai jie patys atsidarė pergalių sąskaitą Europos čempionate Kelne.
„Ačiū prancūzams už suteiktą šansą, dabar viskas priklauso nuo mūsų“, – pabrėžė Kuzia.
Dėkojo lietuvių viltis išsaugojusiems prancūzams ir gerai jų trenerį Vincent'ą Collet pažįstantis ir pats prancūziškai be problemų susikalbantis K.Maksvytis.
„Šaunuoliai prancūzai. Jie sukovojo, o mums reikės kažkaip atsidėkoti“, – sakė strategas.
Tiesa, didžioji dalis rinktinės narių jau žvelgė į ateitį ir neskubėjo kalbėti apie dovanas ar padėkos žodžius prancūzams.
Nors šansus kovoti dėl medalių išsaugojo, lietuvių dar laukia žūtbūtinis mačas trečiadienį su ta pačia Bosnija ir Hercegovina. Tik pergalė atvertų kelią į atkrintamąsias varžybas Berlyne.
„Rytoj turime laimėti, o tuomet galėsime rašyti padėkos žinutes prancūzams“, – po pergalingų rungtynių prieš Vengriją sakė D.Sabonis.
„Reikia dar rytoj laimėti, tada galėsime prancūzams dėkoti. Prieš faktą dėkoti nereikia“, – jam pritarė ir kitas rinktinės bokštas J.Valančiūnas.
„Jeigu viskas gerai baigsis, bus galima galvoti kažką“, – su aukštaūgiais sutarė ir M.Kuzminskas.
Tik R.Jokubaitis mirktelėjo akimi žadėdamas prancūzams atsiskaityti su jais Vokietijos sostinėje.
„Koridoriuj, kai prasilenkėme su prancūzais, susižvalgėme, susijuokėme, kad realiai jie mums pagelbėjo. Kaip nors gal atsiskaitysime Berlyne“, – šyptelėjo Rokas.