Prieš kelerius metus jis padėjo Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinei iškovoti sidabrą.
Iš savo kartos krepšininkų yra vienintelis, atstovavęs visose svarbiausiose jaunimo varžybose.
Su 15-16 metų bendraamžiais Tautvydas Paliukėnas laimėjo olimpinio jaunimo festivalio auksą.
2012 metais 193 cm ūgio gynėjas rinko po 10,5 taško Europos šešiolikmečių pirmenybėse, kur Lietuvos komandos lyderis buvo D.Sabonis.
Po dabar „Indiana Pacers“ gretose žibančio D.Sabonio pagal rezultatyvumą antras komandoje jis buvo ir per 2014 metų aštuoniolikmečių pirmenybes, kur rinko po 10,9 taško.
Didžiausia komandinė sėkmė atėjo 2016 metais Suomijoje, kai Lietuvos rinktinė neturėjo D.Sabonio, bet Kristupas Žemaitis, Laurynas Birutis, Martynas Echodas, Margiris Normantas, Regimantas Miniotas ir kiti, tarp jų ir po 5,6 taško rinkęs ir 3 rezultatyvius perdavimus atlikęs T.Paliukėnas iškovojo sidabrą Europos čempionate, kur ryškiausiai spindėjo suomis Lauri Markkanenas, dabar esantis vienas iš „Chicago Bulls“ lyderių.
Tačiau jaunimo varžybose iškovoti titulai negarantuoja ilgos karjeros krepšinio aikštėse. Nuo Šarūno Jasikevičiaus jaunystės bendražygio Mariaus Janulio, iš NCAA finalo pasukusio į IT verslą, iki žaidimą į darbą „Žalgirio“ trenerių štabe pernai iškeitusio 27 metų Tautvydo Sabonio, žaidusio Jono Valančiūno auksinės kartos komandose.
Kartais jie pasiryžta staigiam gyvenimo posūkiui. T.Paliukėnas vienas tokių.
„Krepšinis suteikia daug – komandinio darbo suvokimą, discipliną, bet ateina laikas, kai reikia priimti sprendimą, kurį kiti nebūtinai supranta. Tautvydas yra jaunas geras žmogus ir sąžiningai savo pareigas vykdęs žaidėjas. Bet dabar gerbiu jo sprendimą“, – sakė pats anksti iš krepšinio į kitas šio žaidimo erdves peršokęs Žygimantas Šeštokas, vadovaujantis NKL klubui Palangos „Kuršiai“ – ši komanda tapo paskutine T.Paliukėnui.
Suvokė, kad Eurolygos nebepasieks
Vilniuje gimęs T.Paliukėnas anksti atsidūrė tarp vyrų, nuo 18 metų kovojęs NKL komandose – iš pradžių Trakų, paskui Joniškio, Mažeikių, Molėtų.
2017-2018 m. sezoną jis įkėlė koją į LKL su Utenos „Juventus“, bet tą sezoną teko gultis ant operacinio stalo dėl nutrauktų čiurnos raiščių, o pasibaigus sezonui vėl sugrįžo į antrą pagal pajėgumą lygą, kur praėjusį sezoną rinko po 8,7 taško Palangos „Kuršiams“.
„Gal ne visiems tai atrodo teisinga, bet mano sprendimas nebuvo priimtas vakar. Dabar tik pasidalinta socialiniuose tinkluose, bet baigiau žaisti rugsėjį, o galvoti apie tai pradėjau dar anksčiau, – 15min pripažino T.Paliukėnas. – Viskas susidėjo taip, kad lūkesčiai neatitiko tikrovės. Per pusmetį buvau patyręs tris operacijas, tiesa, paskui dar žaidžiau, tad negalima sakyti, kad pasitraukiu dėl traumų.
Aš tiesiog pažiūrėjau į veidrodį. Supratau, kad nebus Eurolygos, o vaikytis krepšinio svajonės iki 35 metų ir paskui nieko neturėti bagaže neatrodė prasminga.
Dabar kitiems atrodo nelogiška, kad baigiau – visada yra ne viena nuomonė.“
Vietoj kamuolio – kompiuteris
T.Paliukėnas ir po praėjusio sezono Palangoje turėjo pasiūlymų žaisti NKL, kur žaidėjų atlyginimų vidurkis svyruoja apie 500-600 eurų per mėnesį.
Buvo pasiūlymų išvažiuoti ir į žemesnes lygas užsienyje, bet braidyti po tas pačias upes jam nesinorėjo, nebent būtų pasitaikęs patogus pasiūlymas iš sostinės ekipos, kur galima būtų derinti krepšinį ir kitą veiklą. Jis jau buvo nusprendęs ieškoti savęs kitoje srityje.
„Kai nelabai gražiai išsiskyrėme su Utenos klubu, žinojau, kad grįšiu į NKL, nes LKL nieko nepavyko nuveikti. Buvau nutaręs, kad jei nebepakilsiu aukščiau, jei nepavyks iš savęs išspausti daugiau, teks imtis kažko kito“, – sakė T.Paliukėnas.
Imtis kažko jis nutarė nuo praėjusio rudens.
Nors baigė Vilniaus universitetą, išsilavinimą sporto srityje T.Paliukėnas paliko nuošalyje, o dabar lanko programavimo studijas.
„Visada mėgau prie kompiuterio pasėdėti, o dabar nusprendžiau pažiūrėti į pomėgį produktyviau. Žmonių grupelėse kursai vyksta glaustai ir sparčiai, kol kas sekasi neprastai“, – sakė dabar jau buvęs krepšininkas.
Mokslai truks dar devynis mėnesius, bet T.Paliukėnas jau pradėjo kurti transporto sistemą ir yra patenkintas pirmaisiais praktiniais darbais.
Labiausiai vertina emocijas ir žmones
Traumos, kurios prasidėjo dar atstovaujant Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinei, paliko randų prisimenant neilgą karjerą, bet per ją būta ir gražių dalykų. Ir tai nėra vien apdovanojimai.
„Labai džiaugiuosi patirtomis emocijomis. Nesvarbu, ar laimi Europos jaunimo pirmenybėse, ar Lietuvoje kokias rungtynes, smagūs įspūdžiai lieka ilgam.
O dar labiau už patirtas emocijas vertinu sutiktus žmones“, – pabrėžė T.Paliukėnas.
D.Sabonis buvo tas, kurį T.Paliukėnas net nemirktelėjęs įvardino geriausiu krepšininku, su kuriuo teko žaisti. Su juo ryšys nutrūko, bet vilnietis krepšinio aikštėse sutiko kitų vyrukų, kurie tapo gerais pažįstamais, o kai kurie ir draugais.
Bičiuliai tikriausiai liks ilgam, bet ar netrūks krepšinio aikštėje patirtų emocijų?
„Galbūt trūks, – susimąstė T.Paliukėnas. – Bet turiu du brolius: vienas žaidžia (Martynas Paliukėnas rungtyniauja Lenkijoje), o kitas dar artėja prie rimto krepšinio. Tikiuosi, kad emocijos dar sugrįš per man artimus žmones, nes vienas kitą labai palaikome. Bent dalelę tų emocijų dar tikiuosi patirti.“
