Šį straipsnį žurnalo „Draugas“ priedui „Lithuanian Heritage“ (2015 gegužės-birželio numeris) parengė profesorius Alfredas Erichas Sennas.
Krepšinis Lietuvoje yra vadinamas antrąja religija. Nuo to laiko, kai 1936 metais krepšinis buvo pristatytas olimpinėse žaidynėse, trys lietuviai buvo kapitonai rinktinių, kurios užsikabino olimpinio aukso medalius – 1936 metais Pranas Lubinas su JAV rinktine, 1972 metais Modestas Paulauskas ir 1988 metais Valdemaras Chomičius su SSRS rinktinėmis.
1935 metais lietuviai 10:123 pralaimėjo Latvijos rinktinei, kuri tais pačiais metais tapo Europos čempione.
Lietuvos rinktinė dar laukia olimpinio aukso po savo šalies vėliava. Tačiau dar sovietų režimo karaliavimo metais lietuviai meilę krepšiniui praminė „aukso karštlige“, kuria sirgo Kauno „Žalgirio“ sirgaliai stebėdami Kauno klubo kovas Sovietų Sąjungos čempionate su Maskvos CSKA krepšininkais.
„Aukso karštligė“ sugrįžo 2003 metais, kai Lietuvos rinktinė trečią kartą istorijoje tapo Europos čempionato nugalėtoja. Šiandien Lietuvos krepšininkai nėra naujokai JAV koledžuose ar stipriausioje pasaulio lygoje NBA.
Krepšinis į Lietuvą atkeliavo kartu su nepriklausomybe. Garsusis pilotas Steponas Darius yra laikomas krepšinio pradininku Lietuvoje, nes 1920 metais pristatė šį žaidimą mūsų šalyje. Tuomet krepšinis buvo siejamas su Jaunųjų krikščionių asociacija (YMCA) ir protestantų jaunimo grupėmis, todėl pirmuoju gyvavimo Lietuvoje dešimtmečiu daug dėmesio nesulaukė.
1935 metais lietuviai 10:123 pralaimėjo Latvijos rinktinei, kuri tais pačiais metais tapo Europos čempione. Tuomet atrodė, kad Lietuvoje šiam žaidimui vystytis nepavyks.
Tačiau vėliau tais pačiais metais „aukso karštligės“ bakterija lietuviams buvo atvežta Amerikos lietuvių. Lietuvos vyriausybė suorganizavo pirmą pasaulio lietuvių kongresą, kurį papuošė krepšinio turnyras. Tiesa, organizatoriai susidūrė su sunkumais, nes tuomet Lietuvoje vyravo autoritarinis Antano Smetonos režimas, o prezidentas buvo renginio globėjas. JAV delegacija buvo įsileista nenoriai, nes buvo baiminasi, kad šie turi politinių motyvų, nors krepšininkai tiesiog norėjo aplankyti protėvių žemę.
Krepšininkai, atvykę iš JAV, buvo iš Čikagos regiono. Ketvirtajame dešimtmetyje sportas, kaip ir populiarioji muzika, buvo būdas jauniems lietuviams pritapti svečioje šalyje. Tuomet imigrantų šeimose vyravo nerimas, kad jaunimas tiek daug laiko praleidžia žaisdami krepšinį – užsiima visiškai nenaudinga veikla, kuri neturi nieko bendro su gimtinės tradicijomis.
Tačiau su Čikagos kilmės lietuvio verslininko Jacko Jačio pagalba jie galėjo įrodyti, kad jie prisideda prie Lietuvos tradicijų kūrimo. J.Jatis buvo sporto entuziastas, kuris dirbo Čikagos mero Richardo J.Daley komandoje. Verslininkas padėjo krepšinio komandai nuvykti į Kauną ir sudalyvauti krepšinio turnyre. Komandos lyderiai buvo Edas „Moose“ Krause ir Edwardas Walteris Kriaučiūnas.
Svečiai iš JAV buvo neabejotini turnyro lyderiai. Jie 40:9 sutriuškino jungtinę lietuvių ir latvių rinktinę ir 36:5 nugalėjo Kauno „Visų žvaigždžių“ komandą. Lietuvos sporto funkcionieriai norėjo pakviesti Amerikos lietuvius sustiprinti nacionalinę šalies rinktinę, tačiau šiai idėjai nepritarė tuometinis premjeras Juozas Tūbelis, kuris tikino, kad lietuviams reikia auginti savus krepšininkus.
Keli Čikagos lietuviai – žymiausias iš jų Connie Savickas – liko Lietuvoje, kad padėtų entuziastams plėtoti krepšinį, tačiau progresas buvo lėtas. Tiesa, jau 1936 metų sausį lietuviai latviams pralošė tik 10:31, tačiau rinktinė nedebiutavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Tuomet Latvija pirmajame olimpiniame krepšinio turnyre liko 18-a.
Tačiau Prano Lubino triumfas su JAV rinktine davė teigiamą impulsą. Amerikos lietuvis buvo žymi krepšinio figūra pietų Kalifornijoje. Tiesa, jo oficialios pareigos buvo operatoriaus padėjėjas kino studijoje. Jo AAU komanda (mėgėjų atletų sąjunga) gavo teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kai tapo JAV čempionais 1936 metais. Kai Lietuvos sporto funkcionieriai Berlyne jam pasiūlė apsilankyti Lietuvoje, jis atsakė, kad jis jau turi vizas sau, savo žmonai ir žmonos seseriai.
Jeigu per C.Savicko vizitą Lietuvos krepšinininkai gana gerai baigė mokyklą, tai su P.Lubino viešnage jie baigė aukštąją krepšinio mokyklą.
Jo darbas Lietuvoje iškart sulaukė didelės sėkmės. P.Lubino viešnagė Lietuvoje užsitęsė, kai jo svainė susilaužė koją. Lapkričio mėnesį Lietuvos rinktinė 35:27 nugalėjo Latvijos čempionato komandą. P.Lubino įtaką iliustravo vieno komentatoriaus žodžiai: „Jeigu per C.Savicko vizitą Lietuvos krepšinininkai gana gerai baigė mokyklą, tai su P.Lubino viešnage jie baigė aukštąją krepšinio mokyklą.“
„Aukso karštligės“ bacila pasklido 1937 metų gegužę, kai lietuviai tapo Europos čempionais. Lietuviai šiam čempionatui, kuris vyko Rygoje, ruošėsi labai atsakingai, tačiau viskas vyko lėtai.
