„Vidus susijaukė“, – emocijas išvydus ant parketo žengiantį sūnų po rungtynių bandė nusakyti Ž.Urbonas.
Jis su „Šiauliais“ davė rimtą kovą „Rytui“, tris kėlinius neatsilikdamas dviženkliu skirtumu, bet paskutinėmis minutėmis vilniečiai galiausiai atitrūko.
Tai suteikė šansą jauniausiam rungtynių dalyviui.
Sėdėdamas šalia kito jauno „Ryto“ talento Ganto Križanausko, pagrindinės komandos naujokas, tik prieš kelias dienas prisijungęs prie jos treniruočių, beveik keturis kėlinius kantriai laukė savo galimybės.
Prieš kelias savaites su „Ryto“ jaunimo komanda FIBA Čempionų lygos jaunimo turnyre triumfavęs 16-metis I.Urbonas tik prieš kelias dienas buvo užregistruotas Vilniaus pagrindinėje komandoje, o šiandien jau kilo į aikštę.
Giedrius Žibėnas į jauniausią komandos narį atsisuko likus 2 minutėms ir 21 sekundei, kai skirtumas tarp ekipų pasiekė jau 16 taškų.
Ant parketo žengęs 16-metis gavo keletą patarimų iš naudingiausiai „Ryte“ žaidusio Justino Gorhamo, o „Jeep“ arena prapliupo emocijomis, sveikindama jaunąjį žaidėją.
Tik vienas žaidėjas per visą „Ryto“ istoriją yra debiutavęs pagrindinėje komandoje būdamas jaunesnis: tai Evaldas Kairys, sužaidęs pirmąsias savo rungtynes būdamas 16 metų, 1 mėnesio ir 6 dienų amžiaus.
I.Urbonas šiame sąraše dabar bus antras (16 m., 4 mėn., 27 d.), aplenkęs buvusius „Ryto“ talentus Deividą Sirvydį (16 m., 11 mėn., 53 d.) ir Mareką Blaževičių (17 m., 1 mėn., 22 d.).
Jaunasis debiutantas žaidė drąsiai, lipo ant varžovo kovoje dėl kamuolio, o paskutinėmis mačo akimirkomis laisvas gavo kamuolį aikštės kampe.
16-metis pakilo atakuoti, o „Jeep“ arena sulaikiusi kvapą laukė, kuo baigsis pirmas I.Urbono metimas „Ryto“ ekipoje.
Deja, kamuolys į krepšį neįkrito, tačiau tai nesugadino nei jo, nei „Šiaulių“ vyr. trenerio Žydrūno Urbono, iš arti išvydusio sūnaus debiutą, nuotaikos.
„Deividą Žukauską pagirsiu, o sūnui sakysiu: ką, tu negali nublokuot? – šypsojosi Ž.Urbonas, paminėdamas ir 19-metį „Šiaulių“ jaunuolį. – Ne, iš tikrųjų negaliu pykti ant sūnaus dėl to epizodo. Nepataikė, tai tegu eina treniruotis, tritaškius mėtyti, bet gerai, kad drąsiai metė. Čia yra svarbiausia, o visa kita ateina. Žinau, kad jis gali pataikyti.“
Saulės miesto ekipos strategas bandė nupasakoti, ką jautė ant parketo žengiant sūnui.
„Pagalvojau, kad gerą vyrą padariau. Buvo ir žmona atvažiavusi, tad vidus susijaukė. Esi vyras, treneris, bet turi aibę vaidmenų, o vienas iš jų – tėčio. Kai tavo sūnus išbėga... Aišku, labai smagu būtų, jeigu pats žaisčiau, bet nelabai jau 47-erių. Čia nebent Lukauskis gali sulaukti savo sūnaus, – juokėsi strategas. – Manau, kad esu pagerbtas, jog galiu matyti savo sūnų žaidžiantį ir dar tokioje komandoje. Kad ir prieš mane – tiek to, nepyksiu ir nebarsiu.“
Buvo ir žmona atvažiavusi, tad vidus susijaukė.
Jis pats net 16 metų žaidė LKL pirmenybėse, o debiutavo 1993 metais, likus trims dienoms iki 17-ojo gimtadienio. Net ir tokio jauno amžiaus Ž.Urbonas jau kėlė problemų varžovams – vilkėdamas Panevėžio „Lietkabelio“ marškinėlius pelnė 13 taškų ir atkovojo 6 kamuolius, tiesa, pataikė tik 1 iš 9 baudų metimų į „Drobės“ komandos krepšį.
Kada jis jautė didesnį jaudulį – per savo ar sūnaus debiutines rungtynes?
„Atsimenu savo debiutą, žaidėme išvykoje Kaune, kažkokioje gamyklos salėje. Išbėgau, pamenu, jog sukasi vaizdas, žiūrovai ratu lekia. Lyg ir metu, gaunu stogą. Toks buvo debiutas, – prisiminimais dalijosi Ž.Urbonas. – Parašiau jam žinutę, kad varyk be baimės, nestabdyk. Natūralu, kad kai ateini jaunas, tau duoda eiti į rungtynes, fanai skanduoja, palaiko – tu kažkur išsilieji, nelabai jauti savo kūno. Prisimenu savo debiutą, nors nebuvo tiek daug sirgalių, tai įsivaizduoju, kaip jis jautėsi. Nuostabios, bet sunkios akimirkos krepšinio prasme. Suvokti, kad esi vyrų krepšinyje, yra labai sudėtinga, tik po kiek laiko pradedi suvokti tam tikrus dalykus.“
Ž.Urbonas pripažino, kad sūnui pakilus mesti metimo likus 26 sek., jis linkėjo jam pataikyti, nors kamuolys ir skriejo link „Šiaulių“ krepšio.
„Būsiu sąžiningas – tuo metu norėjau, kad įmestų (šypsosi). Tiek to, jau viskas buvo aišku. Kai išmetė, buvo 30 sekundžių, nebeužkabinsime jau tų rungtynių, tai norėjau, kad įmestų. Bet viskam savas laikas gyvenime. Svarbiausia, kad metė“, – sakė treneris.
Savo ruožtu I.Urbonui šansą suteikęs Giedrius Žibėnas po mačo išskyrė auklėtinio drąsą.
„Pirmiausia, tai žaidėjas, kuris nieko nebijo. Čia didžiausias jo pliusas. Jis laukia didelių rungtynių. Matėme, kaip jis žaidė su „Žalgirio“ dubleriais. Jo kovingumas turbūt iš tėčio perimtas. Visa kita – žaidimo, situacijų skaitymas ateis su patirtimi, su kasdienėmis treniruotėmis tarp tokių žaidėjų. Jam viskas yra prieš akis. Svarbiausia, sveikatos jam ir viskas jam bus gerai“, – kalbėjo „Ryto“ strategas.
Jis teigė, kad per likusią sezono dalį norėtų jį dažniau išleisti ant parketo, bet tam reikia kitų žaidėjų pagalbos.
„Jį dar persekioja nuovargis tiek iš jaunimo turnyrų, tiek iš NKL atkrintamųjų. Bet tai drąsus vaikis, turi daug potencialo. Labai daug investuoja laiko į savo tobulėjimą, labai džiaugiamės, kad jį turime. Stengsimės jį integruoti, ypač tose rungtynėse, kurios liko iki atkrintamųjų. Stengsimės mes, kaip treneriai, norėčiau, kad stengtųsi ir komanda, jog žaistume dar geriau ir turėtume galimybių jį panaudoti aikštelėje, kad gautų kuo daugiau praktikos. Jaunam žaidėjui sportuoti tarp tokių žaidėjų duoda daug“, – sakė G.Žibėnas.