Vilnonės kojinės ir plyštantys batai
Modestas Paulaukas – vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų, praėjusio
amžiaus 7-8 dešimtmečiuose tapęs olimpinių, pasaulio ir Europos čempionų. Kauno „Žalgiryje“ krepšininkas praleido daugiau nei dešimt metų, čia debiutavęs vos 17-os. Praeityje buvęs krepšininkas, dabar krepšinio treneris, turi ką papasakoti tiek apie aprangą, tiek apie tuo metu vyravusias tradicijas.
Pasak M.Paulausko, apie tokią aprangą ir avalynę, kokią dabar turi „Žalgirio“ vyrai, jo laikais niekas nė negalėjo pasvajoti – audiniai, iš kurių buvo siuvama sportinė apranga, buvo iš vieno fabriko, kokybė prasta, tačiau krepšininkai šį apdarą turėdavo dėvėti metai iš metų – kitų drabužių tiesiog nebuvo. Gerai, jei dar žaisdavai pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje – galėdavai tikėtis, kad gausi bent naują sportinę aprangą. Dubleriams pasisekdavo kur kas mažiau – jie žaisdavo su jau nunešiotomis sportininkų „uniformomis“, kurios likdavo nuo pagrindinės komandos. Tokia buvo Sovietų Sąjungos realybė.
„Tas pačias aprangas vilkėdavome penkerius ar septynerius metams, o grąžinus jas į sandėlį vėliau su tais pačiais rūbais žaisdavo jaunieji ar komandos dubleriai“, – praeitį atsimena M.Paulauskas.
Jei sportuojate ar domitės sportu, tai žinote, kad dabar tenisui yra specialūs batai, kaip ir bėgimui, futbolui, krepšiniui ir kitoms sporto šakoms. M.Paulauskas atsidūsta ir sako, kad apie tai negalėjo net pagalvoti – pasirodo, iš televizoriaus ekranų visai Lietuvai žinomi krepšininkai bėgiodavo su batais, su kuriais gatvėmis ir kiemais bėgiodavo ir to meto vaikai.
„Apie sportbačius, su kuriais žaidžia dabartiniai sportininkai, negalėjom nė pagalvoti. Mes avėdavom paprastus Kauno „Inkaro“ batus, kurie visiškai nebuvo pritaikyti žaisti krepšinį, ypatingai sunkiasvoriams žaidėjams. Būdavo, jog ir po pirmos treniruotės ar rungtynių jie tiesiog suplyšdavo“, - prisiminimais dalinosi buvęs garsus krepšininkas.
Skirtingai nuo dabartinių žaidėjų, ant krepšininkų aprangos nesimatė ir jokios rėmėjo atributikos ar reklamos – tik žaidėjo skaičius ir klubo emblema. Tai natūralu – sovietiniame pasaulyje nebuvo nei privačių rėmėjų, nei privataus sektoriaus.
Paklaustas apie kitas aprangos detales, tokias kaip treningus ar kojines, M.Paulauskas tik numoja ranka. „Treningai, kuriuos krepšininkai vilkėdavo – vilnoniai ir skirti dešimčiai metų, kojinės – tokios, kokias numegzdavo mamos“, - sakė M.Paulauskas.
Nors prieš kelis dešimtmečius aprangos būdavo paprastesnės ir ne itin kokybiškos, tai nesutrukdė krepšininkams siekti įsimintų pergalių ir pademonstruoti įspūdingo žaidimo.
Trumpus šortus pakeitė ilgi
Tikriausiai dabar retas krepšininkas įsivaizduotų save su itin aptempta apranga ar megztomis kojinėm. Tobulėjant technologijom ir jas pritaikant drabužių kūrime dabartiniai sportininkai gali negalvoti apie plyštančius sportbačius ir nusidėvėjusias aprangas, o susikoncentruoti į žaidimą aikštelėje.
Krepšininkų apranga pasikeitė neatpažįstamai – iš trumpų ir prigludusių šortų bei marškinėlių į apsmukusias ir plačias. Taip pasiekiama, kad kūnas neperkaistų esant didelėms apkrovoms. Specialiai gaminami batai padeda atsiskleisti geriausias sportininkų aerodinamines savybes.
Šiuo metu Kauno „Žalgirio“ krepšininkams aprangą specialiai siuva viena iš pasaulinių sportinių drabužių lyderių „Adidas“. Pasak Ritos Šimelienės, laisvalaikio ir sportinių drabužių įmonės „Adidas“ pardavimų vadovės Lietuvoje, sportininkų aprangos priklauso nuo daugelių veiksnių: vyraujančių madų, medžiagos funkcionalumo, individualių žaidėjų poreikių, netgi bendro komandos pozicionavimo ar kultūros.
Siekiama, jog žaidėjui apranga būtų lyg antroji oda ir jis pamirštų ją dėvįs, galėtų susikoncentruoti tik į žaidimą.
„Siekiama, jog žaidėjui apranga būtų lyg antroji oda ir jis pamirštų ją dėvįs, galėtų susikoncentruoti tik į žaidimą. Kalbant apie apšilimo aprangą, siekiama ją sukurti ne tik funkcionalią, tačiau ir patrauklią akiai“, - pasakoja žalgiriečių apranga besirūpinančios bendrovės atstovė.
Į tokios aprangos kūrimą investuojama daug, nes kiekvieną kartą yra kuriami unikalūs modeliai. „O kadangi gaminami kiekiai nėra dideli, jų savikaina dar labiau išauga. Tačiau kitaip ir negali būti, kadangi pagrindinis bendrovės tikslas yra padėti atletams tapti geresniais, naujausių technologijų ir moderniausio dizaino pagalba“, - teigė R.Šimelienė.
Tai, ko plika akimi nepamatysi
Dizainerė Rita Kaupelienė atkreipia dėmesį, jog rūbus sportininkams kuriančios įmonės atsižvelgia ir į medžiagų apdirbimą – pralaidžias orui ar prakaitą sugeriančias. „Sporto aprangos kaita labiausiai priklauso nuo naujausių technologijų: audinių apdirbimo būdų, naujos gamybos technologijų, lazerių pritaikymo, klijuotinių siūlių”, - pasakojo ekspertė.
R.Šimelienė sutinka, jog anksčiau aprangų kokybę ir funkcionalumą diktuodavo galimybės, tačiau šiais laikais jos didesnės, todėl ir aprangos – gražesnės ir kokybiškesnės. Žalgiriečių aprangos yra kuriamos išskirtinai tik šiai komandai, dalyvaujant tiek „Žalgirio“ atstovams, tiek „Adidas“ darbuotojams.
Siekiama, jog rūbai atrodytų puikiai ir prabangiai, todėl prie žalgiriečių aprangų pluša didžiulė dizainerių komanda: derinamos smulkiausios detalės pradedant nuo testavimų laboratorijose, baigiant dizaino akcentais ant dizainerių stalų.
Pasak R.Šimelienės, spalvos taip pat yra reikšmingos. „Lietuvių identitetui visuomet buvo svarbi tautinė gama, ši tendencija išliko iki šių dienų“, - kodėl tokių spalvų žalgiriečių apranga, paaiškina ji. Dizainerė R.Kaupelienė pritaria, jog žalgiriečiai labiausiai atpažįstami dėl savo spalvų derinio, kuris tapo it atskiru prekės ženklu - balta-žalia ar žalia-balta. Tą ypač galima pamatyti varžybų metu, kuomet šių spalvų deriniu nusidažo ne tik aikštelė, tačiau ir visa arena – sirgaliai taip susitapatina su komanda.
Kauno “Žalgirio” klubas pabrėžia, kad fanų palaikymas - brangiausias „Žalgirio“ turtas. Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą palaiko „Utenos alus“.
