Ryškiausi Andriaus Giedraičio profesionalaus krepšininko karjeroje metai buvo 2000-ieji, kuomet Vilniaus „Lietuvos ryto“ rezultatyviausiam žaidėjui su kompanija pavyko pirmą kartą istorijoje nuo LKL sosto nuversti Kauno „Žalgirį“, o po keturių mėnesių Sidnėjuje jis trofėjų lentyną papildė ir olimpinių žaidynių bronzos medaliu.
Šios atkarpos A.Giedraičio sūnūs nepamena – Karoliui tuomet buvo dveji metai, tuo metu Dovydas pasaulį išvydo skambių tėčio pasiekimų įkarštyje.
Nors geriausios tėčio versijos krepšinio aikštelėje užfiksuoti nespėjo, tačiau kelias šioje sporto šakoje sūnums buvo lyg išrašytas žvaigždėse.
Praėjo dvidešimt metų, dabar Karolis ir Dovydas patys kremta profesionalių krepšininkų duoną, o artėjančiame sezone jie pirmą kartą kartu užsivilks vienodus marškinėlius Panevėžyje „Lietkabelyje“.
„Meilę krepšiniui pas juos atsirado natūraliai. Gal širdies gilumoje tikėjausi, kad Karolis ir Dovydas žais krepšinį. Kiek galėjau, manau, tiek jiems padėjau. Dabar viskas priklauso nuo jų pačių ir nuo jų įdėto darbo“, – 15min sakė legendinis Vilniaus „Ryto“ krepšininkas Andrius Giedraitis.
Tėtis visada būdavo šalia, kai atžaloms reikėdavo krepšinio patarimo ar pagalbos aikštelėje, prieš išleidžiant juos į profesionalų sportą.
„Diskusijų ir patarimų būdavo ir anksčiau, ir dabar yra. Vaikystėje jie, kaip ir visi jų metų vaikai, eidavo į bendras treniruotes. Jei matydavau, kad jiems kažko trūksta, tai prieš pamokas rytais salėje pasportuodavome. Taip darydavome dukart per savaitę“, – pasakojo A.Giedraitis.
Stebėdamas atžalas ant parketo, jis pastebi ir savojo žaidimo atspindžius. Andrius garsėdavo puikiu metimu, lėtu, bet užtikrintu prasiveržimu, pjaustant varžovų gynybą dideliais žingsniais ir staigiais stabtelėjimais baudos aikštelėje.
„Rytais ties tuo klausimu dirbdavome, – šyptelėjęs sakė A.Giedraitis. – Ir prasiveržimas, ir pakybojimas, ir kiti technikos dalykai. Negaliu sakyti, kad jie visiškai panašūs į mane, bet stebėdamas juos pastebiu atpažįstamų dalykų, kuriuos esu daręs ir pats.“
Vilniaus krepšinio mokykloje nuo mažumės kamuolį gainioti pradėję broliai Giedraičiai pasirinko skirtingas karjeros trajektorijas – 17-metis Dovydas išvyko į Madrido „Estudiantes“ sistemą, kurioje praleido pastaruosius ketverius metus, tuo metu Karolis pabandė užsikabinti už Vilniaus „Ryto“ pirmosios komandos.
„Iš dalies jie ir panašūs, ir skirtingi, – apie sūnų žaidimą kalbėjo A.Giedraitis. – Abu nebijo imtis iniciatyvos, kai komandai yra sunku. Tai tikrai gera abiejų savybė. Abu mėgsta žaisti komandinį krepšinį, tačiau Dovydas yra ispaniškos, kuriai pamatą davė treneris Tomas Keršis, o Karolis – tradicinės lietuviškos krepšinio mokyklos atstovas. Už aikštelės ribų – visiškai skirtingos asmenybės.“
Jei Karoliui tikslo įsitvirtinti pirmoje „Ryto“ komandoje įgyvendinti nepavyko, tai jaunėlis A.Giedraičio sūnus Dovydas į Lietuvą sugrįžo nuomos sąlygomis. „Estudiantes“ iškrito į antrąją Ispanijos lygą, o su kitomis ACB ekipomis dėl po traumos atsigavusio žaidėjo laikino priglaudimo susitarti nepavyko.
Galiausiai abu nutūpė serbo trenerio Nenado Čanako vadovaujamame „Lietkabelyje“, kuris kitą sezoną varžysis Europos taurėje.
Karolis (23 meai, 194 cm) ir Dovydas (21 metai, 193 cm) rungtyniauja toje pačioje atakuojančio gynėjo pozicijoje, tad išvysime netradicinę brolių konkurenciją dėl minučių aikštelėje ir vaidmens ekipoje.
„Broliai tai broliai, bet konkurencija tarp jų bus. Jie žais vienoje komandoje, tai man, kaip tėčiui, bus įdomu stebėti. Konkurencija visada yra naudinga, tik kai konkuruoja broliai, gali būti kažkiek keista“, – sakė A.Giedraitis.
Tėtis pasidalijo žvilgsniu į sūnus, apibrėždamas abiejų žaidimo stilistiką.
„Karolis yra „combo“ stiliaus gynėjas. Daugiau antras, nei pirmas numeris. Jis gali susikurti metimą, gali sužaisti „du prieš du“, gali kažkiek pavadovauti komandai ir atlikti perdavimą, – dėstė Andrius Giedraitis. – Dovydas yra geras „pagauni ir meti“ stiliaus žaidėjas. Gerai metai išėjęs iš po užtvaros, gali susikurti metimą sau ir komandos draugui. Jis mėgsta gintis, gali per visą aikštę spausti žaidėją su kamuoliu. Dovydas labiau yra antras išreikštas numeris.“
Artėjantį sezoną A.Giedraitis galės stebėti sūnų žaidimą Europos taurėje, kurioje „Lietkabelio“ laukia bent 18 rungtynių. „Cido“ arenoje svečiuosis ir tokios komandos, kaip Belgrado „Partizan“ ir Krasnodaro „Lokomotiv“, besitaikančios į Eurolygą.
„Aš ramus, – apie sūnų žaidimą antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre sakė A.Giedraitis. – Kaip seksis? Pirmi metai tokiame lygyje, tai bus įdomu stebėti. Bet komandą komplektuoja treneriai ir klubo vadovybė, tai jie vertina, mato ir su kažkuo kitu lygina. Tai daugiau jų sprendimai.“
Kaip bebūtų, Panevėžio ekipos sirgalių gretos tikrai išsiplėtė.
„Manau, kad mano mėgstamiausia komanda kitam sezonui yra aiški. Stengsiuosi nepraleisti rungtynių, jei tik bus įmanoma dėl COVID-19 pandėmijos. Jei sirgaliai bus įleidžiami į areną, tikrai atvažiuosiu“, – sakė A.Giedraitis.
Kokį patarimą sūnums duotų tėtis prieš artėjantį sezoną, paklausė 15min. Andrius Giedraitis nedaugžodžiavo, palinkėdamas svarbiausio dalyko.
„Svarbiausia, kad jie abu išvengtų traumų. Tai svarbiausia visiems krepšininkams ir sportininkams, jog būtų sveiki“, – teigė dviejų „Lietkabelio“ krepšininkų tėtis.
