Pirmadienį nemaloniu skambučiu J.Kazlauską iš miego pažadinęs ir nustebinęs A.Milaknis kol kas tyli.
Kazanės UNIKS atstovas niekada nebuvo mėgėjas lįsti į viešumą, todėl jo sumūryta tylos siena nieko nestebina.
Kai pranešė apie A.Milaknio sprendimą, Lietuvos krepšinio federacija oficialiame pranešime taip pat citavo tik J.Kazlauską, o krepšininko pozicija nebuvo pateikta.
„Kelis kartus su juo kalbėjome, paaiškinome situaciją. Aiškinome, kad jis nėra turistas ir dar pretenduoja. Bet tai jo sprendimas. Jo motyvacijos aš nežinau“, – po pergalės prieš Ispaniją 87:83 pasakojo J.Kazlauskas.
Kokie galėjo būti A.Milaknio sprendimo motyvai? 24sek pažvelgė į sprendimą palikti rinktinės stovyklą iš A.Milaknio perspektyvos.
Situacija
Šeštadienį J.Kazlauskas paskelbė galutinį nacionalinės komandos dvyliktuką Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Į jį nepateko ir paskutinę akimirką už borto liko Vaidas Kariniauskas ir A.Milaknis.
Bet kadangi iki olimpinių žaidynių pradžios dar liko beveik trys savaitės, J.Kazlauskas apsidrausdamas panoro išsivežti A.Milaknį ir V.Kariniauską į draugiškus turnyrus Madride, Buenos Airėse ir San Paule, kadangi iki rugpjūčio 5-osios traumų ar ligų atveju treneris dar būtų galėjęs daryti dvyliktuko korekciją.
Taigi, A.Milaknis nebuvo įtrauktas į olimpinę sudėtį, bet 20 dienų su rinktine būtų leidęs laiką kaip rezervinis žaidėjas.
A.Milaknio motyvai:
- Psichologija
A.Milaknis nematė tikslo ir motyvacijos tris savaites leisti Lietuvos rinktinės stovyklose žinodamas, kad nežais olimpinėse žaidynėse. Rinktinė nėra profesionalus klubas, kuriame žaidėjams mokami atlyginimai, o trys savaitės yra didžiulis laiko tarpas, todėl A.Milaknis tiesiog nenorėjo tapti savanorišku treniruočių partneriu.
Psichologinis sukrėtimas būtų maždaug toks pat, jei darbdavys padėkotų jums už darbą ir atleistų, bet paprašytų savanoriškai padirbėti dar tris savaites su teorine galimybe vis dėlto likti darbe, jei netyčia per šį laikotarpį kažkas iš darbuotojų staiga susilaužytų koją ar susirgtų sunkia liga.
- Persisotinimas
A.Milaknis sezoną Rusijoje baigė tik birželio 8-ąją. Jau birželio 20-ąją jis atvyko į pirmąją Lietuvos rinktinės stovyklą Palangoje. Debiutinis sezonas užsienyje buvo permainingas ir sudėtingas. Dar bendraudamas su žiniasklaida jis minėjo, kad nesijaučia pasiilgęs krepšinio, nes atostogos buvo per trumpos.
Į rinktinę jis atvyko po labai sudėtingos antrosios sezono pusės, o kaip pamatėme per draugiškas rungtynes – „sėdęs“. O tokiomis sąlygomis naudinga atitrūkti nuo krepšinio.
- Traumos tikimybė
30-metis, nors ir žaidė rinktinėje tik vienerius metus, bet nebėra jaunuolis, kuriam kiekviena diena rinktinės stovykloje būtų neįkainojamas žinių šaltinis. O čia jau žaidžia ir krepšininko amžiaus korta.
Po ilgo sezono trauma vasarą galėjo sumaišyti Artūro artėjančio sezono pradžios planus. Rizikuoti dėl rinktinės pergalių verta. Bet ar verta dėl treniruočių partnerio vaidmens?
- Iš rinktinės neišgyvensi
A.Milakniui jau 30-imt ir po puikaus 2014–2015 metų sezono jis pasirašė gyvenimo sutartį su Kazanės UNIKS. Dvejų metų sutarties vertė – maždaug 700–800 tūkst. eurų. Pirmieji metai Rusijoje prabėgo sunkiai, todėl akivaizdu, kad A.Milaknis kitą sezoną turi padaryti pažangą, kad paliktų įspūdį ne tik UNIKS vadovams, bet ir kitiems Europos klubams. Antraip pelninga karjera užsienyje greitai baigsis.
Rinktinė yra Lietuvos pasididžiavimas, bet vien iš jo duonai neužsidirbsi. Krepšininkų gerovę ir ateitį kuria klubai ir jų atlyginimai. A.Milaknis per vasarą turi padirbėti, kad 2016–2017 metų sezonas būtų gerokai sėkmingesnis.
A.Milaknis iki sezono Kazanėje „Žalgiryje“ niekada nebuvo daugiausia uždirbantis krepšininkas. Kadangi žaidėjų karjera nėra tokia ilga, A.Milaknis turi galvoti apie ateitį, o ją jis susikurs tik gerai pailsėjęs, sveikas ir naudingai žaisdamas klube. „Sėdęs“, nepatobulėjęs ir krepšinio persisotinęs žaidėjas nereikalingas jokiai komandai.
A.Milaknio sprendimas palikti rinktinės stovyklą gali atrodyti kontroversiškas, bet jis yra paremtas pagrįstais motyvais.
