Žalgiriečiai buvo suplanavę baigti komandos komplektaciją artėjančiam sezonui, tačiau tokios galimybės pasikviesti rinktinės starto penketo žaidėją tiesiog negalėjo praleisti.
R.Seibutis dar turėjo metus galiojusią sutartį su Stambulo „Darussafaka“, bet prieš pat sezoną Turkijos klubo planai pasikeitė.
„Viskas atrodė ramu, bet laikui bėgant situacija pasikeitė ir yra kaip yra. Viskas įvyko labai vėlai. Prieš dvi savaites pradėjo aiškėti, kad gali tekti ieškotis naujos komandos. Tačiau šią akimirką esu labai laimingas“, – neslėpė R.Seibutis.
Praėjusį sezoną Turkijos čempionate R.Seibutis aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 22 minutes, pelnydavo 11,5 taško (52,3 proc. dvit., 38,2 proc. trit., 91,1 proc. baud.), atkovodavo 2,9 kamuolio ir atlikdavo 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Dar po sezono „Žalgirio“ atstovai skambino ir klausė, kokia mano situacija. Bet tą dieną turėjau garantuotą sutartį ir nelabai buvo ką kalbėti. Tačiau kai atsirado tokia galimybė, kad teko ieškotis naujo klubo, „Žalgiris“ buvo ta komanda, su kuria norėjau pasirašyti sutartį.
– Kodėl išsiskyrėte su „Darussafaka“ klubu? – 24sek.lt paklausė R.Seibučio.
– Tai įvyko abipusiu susitarimu. Situacija tokia, kad plačiau gilintis nelabai noriu. Tiesiog klubas norėjo kitų žaidėjų, galbūt faktoriumi tapo ir legionierių limitas Turkijoje, o visų priežasčių reikėtų klausti ne vien manęs. Bendru susitarimu radome kompromisą.
– Kaip atsirado „Žalgirio“ pasiūlymas?
– Dar po sezono „Žalgirio“ atstovai skambino ir klausė, kokia mano situacija. Bet tą dieną turėjau garantuotą sutartį ir nelabai buvo ką kalbėti. Tačiau kai atsirado tokia galimybė, kad teko ieškotis naujo klubo, „Žalgiris“ buvo ta komanda, su kuria norėjau pasirašyti sutartį. Esu laimingas žmogus, kad atsirado toks klubas, kuris manęs norėjo. Juolab kad noras buvo abipusis.
– Kodėl jūsų dėmesį patraukė „Žalgirio“ klubas?
– Ne paslaptis – Lietuvoje daug jaunų žmonių, kurie svajoja vieną dieną žaisti „Žalgiryje“. Tai buvo ir viena mano vaikystės svajonių. Labai džiaugiuosi, kad tos aplinkybės taip susiklostė. Reikia padėkoti „Žalgirio“ komandai, kad atsirado tokia galimybė ir klubas atrado man vietos. Tikiuosi, kad galėsiu padėti Kauno komandai.
– Turbūt pasirašyti sutartį iki Europos čempionato irgi buvo labai svarbu?
– Taip, juk daugelis komandų jau susikomplektavusios. O „Žalgiris“ man parodė dėmesį, kad ir abejoti net neturėjau galimybės ar noro. Esu laimingas. Apie kitus pasiūlymus net nebuvo kada galvoti.
– Ko tikitės kitą sezoną?
– „Žalgirio“ lūkesčiai ir tikslai yra visiems aiškūs – maksimalūs: laimėti kiek įmanoma daugiau. O mano tikslas – būti komandos dalimi, surasti savo vietą ir atiduoti visas jėgas siekiant pergalių.
– Trejus metus žaidėte Graikijoje, dvejus – Ispanijoje, du sezonus – Turkijoje. Ar grįžti į Lietuvą jums – labai reikšminga?
– Labai. Įsivaizduokite, namuose yra namuose. Ir man, ir mano šeimai, artimiesiems. Todėl, manau, tai yra gera naujiena ne tik man.
– Kokių nepatogumų kyla rungtyniaujant užsienyje?
– Kitas mentalitetas, praėjusį sezoną – ir kita religija, kultūra. Aišku, stengiesi pritapti, o sąlygos buvo sudarytos tokios, kad jaustumeisi gerai. Bet namai yra namai. Visur gerai, tačiau namuose – geriau. Turbūt ne man vienam taip (šypsosi.). Tos kelionės, šeimos buvimas toli nuo namų, apribotas judėjimas, kalbos barjeras. Viskas susideda.
– Rinktinėje – bent penki „Žalgirio“ žaidėjai. Ar jau spėjote persimesti keliais žodžiais apie naują karjeros posūkį su Mantu Kalniečiu, Robertu Javtoku, Pauliumi Jankūnu, Luku Lekavičiumi?
– Iš tikrųjų, labai jaučiu žalgiriečių palaikymą. Visi labai šiltai priėmė tas kalbas, žinias. Esu jiems dėkingas. Dėkoju ir visai „Žalgirio“ vadovybei už šiltą bendravimą ir norą mane matyti komandoje. Esu nuoširdus žmogus ir man tokie dalykai labai svarbūs.
