Bent šimtas Lietuvos rinktinės sirgalių autobusais keliavo palaikyti Lietuvos rinktinės į paskutiniąsias pirmojo pasaulio čempionato atrankos etapo rungtynes.
Žaliai geltona sirgalių jūra bangavo už krepšio „Ergo“ tribūnose Gdanske, bet „Tuskecsarnok“ arenoje aistruoliai tapo komandos užnugariu tiesiogine to žodžio prasme – nudažė tribūną už lietuvių atsarginių suolo ir šeimininkavo Budapešte.
Ne nuo pirmos iki paskutinės minutės, o dar nuo tos akimirkos, kai daryti apšilimo pasirodydavo pirmieji rinktinės nariai. Iki to momento, kol į rūbinę išeidavo paskutinis mūsų visų komandos žaidėjas.
Todėl nieko nuostabaus, kad, vos tik arenos sirena skelbė užtikrintą Lietuvos pergalę prieš Vengriją 73:50, žaidėjai nė nedvejodami patraukė prie savo aistruolių ir kartu džiaugėsi tobulu rezultatu grupės varžybose – 6:0.
J.Valančiūnas Budapešte pelnė 15 taškų, atkovojo 5 kamuolius, išrašė 2 blokus, surinko 16 naudingumo balų ir su priekine linija nusvėrė dar vienas svarstykles lietuvių naudai.
Ir kai 24sek paklausė Jono apie rinktinės aukštaūgių dominavimą Gdanske ir Budapešte, netrukus centrą iš vėžių išmušė garsai už nugaros.
„Buvo planas, kad... – staiga sirgaliai pradėjo skanduoti „Jonas! Jonas! Jonas Valančiūnas!“ – Paverčiam, paverčiam, paverčiam į vidų... (šyptelėjo išgirdęs nesustabdomą skanduotę) Padarėm ką norėjom. Bet ne vien tik per aukštus žaidėme. Ir, ir, ir... – Jonas ėmė gaudyti sirgalių skanduotėse pamestas mintis, – Laisvų metimų buvo tikrai nemažai.“
Po minčių kratinio netrukus J.Valančiūnas plačiai išsišiepė: „Labai trukdo susikaupti už manęs tie kažkokie, nežinau, žali žmogeliukai.“
Atsisukęs jis mojavo ranka keliems linksmiems vyrukams, kurie neskubėjo skirstytis iš Budapešto „Spyglio“ arenos.
Beje, po interviu jis dar pradžiugino vietinį berniuką. Vengras atvyko į rungtynes su užrašu ant kartono gabalo: „Valančiūnai, duok man savo marškinėlius“.
Po interviu pašaukęs krepšininką jaunuolis atkreipė J.Valančiūno dėmesį. „Toronto Raptors“ aprangą vilkėjusiam vaikinukui jis atidavė savo apšilimo aprangą.
– Ką pasakysite šį interviu skaitysiantiems sirgaliams, kurie sekė paskui rinktinę į Gdanską, Budapeštą ir taip palaikė komandą, kad treneris net sudvejojo, ar tik ne namie žaidžiate? – 24sek paklausė J.Valančiūno.
– Manau, mes dėl jų ir žaidžiam (linktelėjo galva į aistruolius.)
Sirgalių, kurie likę Lietuvoje. Sirgalių, kurie atvažiavę čia. Na... Eina pagaugai, ne?
Girdi „Lietuva“ ir va tokius dalykus dar... („Vilkas!“ – sušuko aistruolis.)
Dėl to ir dažai... Dažai... Tiksliau žaidi! Matot, mačiau sirgalius išsidažiusius... (juokiasi)
– Kokie buvo pergalės prieš Vengriją akcentai?
– Darėme klaidų, nebuvo rungtynės idealios. Bet žaidėme, kovėmės iš visų jėgų ir padarėme, ką norėjome padaryti.
– Rinktinė šiame lange demonstravo puikią gynybą – lenkai įmetė 61, vengrai – 50 taškų. Kas ją tokią lėmė?
– Judame rotacijoje, padedame vienas kitam, nepaliekame laisvų žaidėjų. Nors ir padarome klaidą pirmoje atakos fazėje, po to randame, kaip užkaišyti skyles.
– Ar žaisite per kitą FIBA langą rudenį?
– Dabar sėsime su „Toronto Raptors“ ir žiūrėsime, kada prasidės pasiruošimas sezonui. Kaip tik atvažiavęs treneris. Derinamės, kada vyks treniruočių stovykla. Jei laikas leis, tai būtinai.
– Jau aiškūs kito etapo varžovai – Kroatija, Italija, Nyderlandai. Ar yra skirtumas, su kuo kovoti?
– Ar tokiai rinktinei, ar ne tokiai, su visais reikia žaisti ir laimėti. Kuo daugiau laimėsime, tuo daugiau šansų patekti į planetos pirmenybes. Negalime atsipalaiduoti. Reikia susitelkti į kitą langą.
– Jonai, tai turbūt buvo trumpiausia savaitė rinktinėje jūsų karjeroje. Nekeista?
– Taip, atrodo tik iš atostogų ir vėl į atostogas (juokiasi). Dar galėtų būti kokios dvi varžybėlės...
– Metėte pirmąjį tritaškį savo karjeroje.
– Pasiryžau, bet neįmečiau, negerai... (juokiasi) Nežinau, gal per kitą langą įkris.
