Dainius Adomaitis gūžčiojo pečiais, kai šeimininkai kaip pro stovinčius stulpelius antrojo kėlinio pradžioje rideno vieną dvitaškį po kito ir karpė skirtumą iki dviejų taškų.
Didžiąją rungtynių dalį Lietuvos krepšininkai buvo priekyje ir kiekvienu judesiu – ar tai būtų tvirta užtvara, ar tai eilinis Roko Giedraičio šuolis dvitaškio link greitoje atakoje, ar juo labiau griozdiškas Jono Valančiūno dėjimas, vertė žiūrovus aikčioti.
Ką čia kalbėti – korėjiečiai aikčiojo net po „pavojingų progų“ ar vieno kito įmantresnio judesio, kad ir bandymo perimti kamuolį (?!).
Tačiau vaizdas aikštėje D.Adomaičio nežavėjo taip, kaip Pietų Korėjos sirgalių.
„1-2-3-4! Viską keičiam!“ – rėkė treneris saviškiams piktai, net apsisukdamas iš vietos.
Prieš ilgąją pertrauką išeidamas į rūbinę D.Adomaitis dar papriekaištavo teisėjui, kad šis nefiksuoja pražangų. Nedidelė lietuvių persvara ir ne itin kokybiškas mūsiškių žaidimas neleido strategui atsipalaiduoti.
Prabėgus vos kelioms trečiojo kėlinio minutėms, D.Adomaitis nebeištvėrė. Arbitrai sušvilpė pražangą prieš Renaldą Seibutį, tačiau, trenerio nuomone, tą turėjo padaryti bent du kartus prasiveržimo metu.
Išsikvietęs ant kilimėlio vieną teisėją, D.Adomaitis piktai mosavo pirštu ir antrajam. Korėjiečiai suglumę stebėjo, kaip lietuvis leido keiksmų tiradą ir taip aršiai gynė savo žaidėjus: „Du kartus buvo ta bauda!“
Teisėjai skyrė atvykėliui techninę pražangą, kuri nenuramino D.Adomaičio – kai kitoje atakoje korėjiečiai pakišo koją Mantui Kalniečiui, treneris vėl purtė galvą ir priekaištavo arbitrui.
Kai buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės po šeimininkų tritaškio greitoje atakoje, D.Adomaitis mojo abiem rankomis, žvelgdamas į arbitrų pusę. Mokyti arbitrų nuo suolo pašoko net rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.
Po pertraukos truputį gerėjo ir teisėjų, ir lietuvių žaidimas. Susitvarkę komunikaciją gynyboje, Lietuvos krepšininkai smarkiai atitrūko ir jau nebepaliko Pietų Korėjos sirgaliams jokių vilčių.
Atsilaikę kovos menų dvikovoje, lietuviai savo tritaškiais ir patirtimi pranoko egzotiškus priešininkus 86:57.
– Ar lietuvių žaidimo kokybės skirtumas su korėjiečiais buvo toks didelis, koks rezultatas?
– Ne, pirmoje pusėje tikrai netenkino. Tai kažkiek normalu dėl visos kelionės ir situacijos. Koncentracija ir kantrybė – neturėjome tų dviejų dalykų. Prisidėjus momentams, kai pametėme komunikaciją, jie nubaudė mus lengvais taškais. Todėl ta pirma pusė buvo tokia negraži.
Kai tik sutvarkėme komunikaciją gynyboje, koncentracija buvo žymiai geresnė, viskas stojo į savo vietas.
– Ar smarkiai teko koreguoti žaidimo planą, kai autobusu važiuojant į rungtynes sunegalavo ir nežaidė Domantas Sabonis?
– Tai nukirto tą žaidimo pusę, kurią norėjome žaisti su juo. Reikėjo prisilaikyti.
– Ar dėl apsinuodijimo Grigoniui ir Saboniui neteks praleisti daugiau rungtynių?
– Manau, šį vakarą gal turėsime kažkokius atsakymus. Daktaras važiavo daryti tyrimus į ligoninę. Gal tada bus aiškiau – ar tai bakterija, ar infekcija.
– Ar Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui užteks laiko susižaisti iki čempionato, kai taip planus jaukė ar tai švilpukai, ar tai visokios netikėtos traumos?
– Mes turime ir treniruotes. Rungtynėse ir treniruotėse matome tą žaidimo dalį, kuri yra veiksminga. Kartais net ir neforsuojame to per daug, ieškodami kitų savo žaidimo galimybių.
Faktas, kad norėtųsi, jog jie per paskutines rungtynes žaistų daugiau.
– Kai apsinuodijo du žaidėjai, gal dabar visi būriu eisite aiškintis į viešbučio restoraną?
– Čia sunku pasakyti. Atrodo, viešbutis geras, maistas – irgi. Turėjome susirinkimą su komanda ir kalbėjome, kad negalime gerti vandens niekur kitur, tik viešbutyje. Daktarai irgi papasakojo, kas ir kaip. Maistas viešbutyje geras, tiesiog kažkas kažkam turbūt netiko.
– Rodėte daug emocijų dėl teisėjų darbo. Kas jų darbe jus taip išprovokavo?
– Paprasčiausiai trečio kėlinio pradžioje buvo akivaizdžios pražangos prieš JV, o trečias momentas – gresiantis trauma, ketvirtas – nesportinis elgesys. Aš turiu saugoti žaidėjus.
Po mano reakcijos gavome tokį atsakymą, kokio ir norėjome.
– Treneri, minėjote apie komandos komunikaciją gynyboje. Ar ji progresuoja taip sparčiai, kaip norėtumėte?
– Čia labiau buvo šių rungtynių problema. Bet čia viskas koncentracijoje, kaip aš ateinu į rungtynes ir jokio skirtumo, koks yra varžovas.
– Kokį įspūdį paliko korėjiečiai?
– Jie labai pavojingi. Patys matėte – jie žaidžia atkarpomis. Padarai klaidą puolime, priimi blogą sprendimą, ir jie iškart baudžia greitu žaidimu. Prie tritaškio linijos pavyko neblogai susitvarkyti, nes jie gali išmesti 30–40 tritaškių. Tą padarėme gerai. Gal iki pertraukos buvo situacijų, bet po to susitvarkėme.
– Daug žaidimo vyko per baudos aikštelę. Ar esate patenkintas, kaip rinktinei pavyko išnaudoti centimetrų pranašumą po krepšiu?
– Tikrai ne kiekvieną kartą. Turėjome tikslą užatakuoti jų lyderį. Kas iš pradžių gerai pavyko – išprovokavome dvi greitas Guna Ra pražangas. Bet po to taip nebepavyko padaryti. Faktas, kad jis turėjo gauti 10 pražangų (juokiasi.). Bet turėjome eliminuoti jį iš žaidimo. Ir keletas JV metimų buvo per lengvi varžovų gynybai. Gal tai jo metimai, bet reikia versti gynybą žaisti ties pražangos riba.
