Adas Juškevičius netyčia pateko į Lietuvos rinktinės dvyliktuką dėl Luko Lekavičiaus traumos, bet buvo vienas naudingiausių komandos žaidėjų. Pagal rezultatyvumą (vid. 7,2 tšk.) gynėjas rikiavosi 4–5-as komandoje, o pagal efektyvumą buvo ketvirtas (vid. 7,7 naud. bal.).
Du Lietuvos krepšininkai Europos čempionatą baigė puikiai. Jonas Valančiūnas su 23,5 naudingumo balo vidurkiu užfiksavo antrą rezultatą visame turnyre. Jis taip pat tapo geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojusiu krepšininku (vid. 12 atk. kam.). O Mantas Kalnietis su 7,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu įsitaisė pirmoje čempionato vietoje.
Jonas Valančiūnas buvo naudingiausias (vid. 23,5), rezultatyviausias (vid. 15,8 tšk.), daugiausia kamuolių atkovojęs (12), daugiausia metimų blokuodavęs (vid. 1) ir daugiausia kamuolių perimdavęs (0,8) žaidėjas Lietuvos rinktinėje. Beje, jam būnant aikštėje, Lietuvos rinktinė įmesdavo vid. 8,2 taško daugiau nei varžovai – tai geriausias rezultatas visoje komandoje.
Edgaras Ulanovas tapo antru geriausią įtaką Lietuvos rinktinės žaidimui turėjusiu krepšininku. Jam būnant aikštėje, lietuviai iš viso įmetė 47 taškais daugiau nei varžovai. Palyginimui, geriausią rodiklį turėjusio Jono Valančiūno sąskaitoje +49.
2015-ųjų Europos čempionate tritaškius metęs 53,8 proc. tikslumu (14/26), šiemet Jonas Mačiulis realizavo tik 19 proc. tolimų bandymų (4/21). Vyriausio rinktinės nario taikiklis buvo visiškai nusimušęs. Su 31 proc. taiklumu (13/42 met.) J.Mačiulis komandoje lenkė tik Artūrą Milaknį (28 proc.).
Trys centro pozicijoje žaidę rinktinės bokštai Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas ir Artūras Gudaitis dvitaškius metė identišku 60 procentų taiklumu.
Vienu rinktinės lyderių turėjęs būti Donatas Motiejūnas pagal gautas minutes buvo devintas komandoje (vid. 14,7), pagal taškus – šeštas (vid. 6,3), naudingumo balus – devintas (vid. 4,7). Įdomu, kad ir pagal atkovotus kamuolius jis buvo aštuntas (vid. 1,8) – atkovojo tik vienu daugiau nei Adas Juškevičius (7).
Mindaugas Kuzminskas buvo agresyviausiai krepšį atakavęs Lietuvos rinktinės žaidėjas. Jis iš viso atliko 71 metimą – 18 daugiau nei antras Jonas Valančiūnas, metė 49,3 proc. tikslumu (35/71) ir buvo antras pagal rezultatyvumą (15,3), puse taško nusileidęs J.Valančiūnui (15,8).
Jonas Valančiūnas yra daugiausia dvigubų dublių (4) atlikęs žaidėjas visame Europos čempionate.
Pirmą kartą nuo 2013-ųjų M.Kalnietis nebuvo daugiausia minučių sužaidęs Lietuvos rinktinės narys (160, vid. 26,7 min.). Trimis minutėmis daugiau rungtyniavo J.Valančiūnas (163, vid. 27,2 min.). 2013, 2015 ir 2016 metais rinktinėje M.Kalnietis žaisdavo vid. 32,9 minutės.
Pagal taiklumą Lietuvos rinktinės centras buvo ketvirtas visame Europos čempionate (60,4 proc.).
Visa Lietuvos komanda pagal dvitaškių pataikymą buvo antra Senojo žemyno pirmenybėse (58,2 proc.).
Trys Lietuvos rinktinės atakuojantys gynėjai – Artūras Milaknis, Martynas Gecevičius ir Marius Grigonis – per visą čempionatą išmetė tik 10 dvitaškių. Dvitaškius pataikė vienintelis M.Grigonis – 4 iš 5. Tritaškius ši trijulė metė bendru 36,36 proc. tikslumu. O prie baudų metimo linijos visi stojo tik 6 kartus.
Lietuvos rinktinė buvo antra geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojusi komanda Europos čempionate (vid. 40,3 atk. kam.), į priekį užleidusi tik Ispaniją.
Artūras Milaknis ir Eimantas Bendžius tapo 11–12 rinktinės žaidėjais. E.Bendžius iš viso težaidė 15 minučių, o A.Milaknis – 29. Jie komandai iš viso pelnė 12 taškų.
Lietuva su Kroatija pasidalijo paskutines vietas Europos čempionate pagal perimtus kamuolius (vid. 4,8).
Lietuvos rinktinė užėmė 9-ąją vietą Europos čempionate – žemiausią nuo 2009-ųjų.
