Su Klaipėdos „Neptūnu“ treneris šiemet užsikabino LKL bronzos medalius. K.Maksvytis susimąstė skaičiuodamas, kuris tai buvo jo sezonas Lietuvos krepšinio lygoje. Atsakymas – aštuntas.
„Jau esu veteranas“, – šyptelėjo 41 metų strategas duodamas interviu 24sek.
Jau ne pirmus metus K.Maksvytis buvo tituluojamas labiausiai neįvertintu treneriu Lietuvoje.
Buvo spėliojama, kada jis išplauks į platesnius vandenis, nes „Neptūno“ ar „Lietkabelio“ trenerio kostiumas jau kurį laiką K.Maksvyčiui buvo per ankštas.
Dar prieš sezono pabaigą pasirodė informacija, kad specialistas kelsis į Permės „Parma“ komandą. „Neptūnas“ bandė išlaikyti klaipėdiečių mėgstamą trenerį, bet rusų pasiūlytos sąlygos buvo pora kartų solidesnės nei uostamiesčio klubo.
Milijoniniame mieste, kuris sovietų laikais turėjo Molotovo pavadinimą, K.Maksvytis bandys įrodyti vertę su komanda, finišavusia priešpaskutinėje vietoje praėjusiame VTB lygos sezone.
Kadaise Permė buvo Rusijos krepšinio centras, kai 2001 ir 2002 laimėjo šalies čempionatą. Naujieji K.Maksvyčio darbdaviai turi ambicijų grąžinti šlovingus laikus.
Ar K.Maksvyčiui už 2500 km nuo gimtųjų Darbėnų pavyks atsispirti nuo dar vieno karjeros tramplino, pamatysime jau kitą sezoną, o prieš naujus iššūkius – 24sek pokalbis su „iki“ sakančiu treneriu.
– Baigėsi jau aštuntas jūsų LKL sezonas. Koks tas kelias Lietuvoje buvo?
– Per tą laiką pasidariau jau senbuvis, nors kažkada atėjau kaip naujokas. Dirbti teko visus tuos metus, išskyrus pusmečio pertrauką. Lyga tikrai sustiprėjo, kiekvienai metais vis sunkiau, bet smagu varžytis ir tobulėti.
Per tą laiką pasidariau jau senbuvis, nors kažkada atėjau kaip naujokas
– Jaudulio prieš išvykstant į Rusiją nejaučiate?
– Lietuvoje buvau lietuvis, savas, neturėjau legionieriaus etiketės. Dabar viskas pasikeis, dabar bus į mane žiūrima kaip į legionierių. Bet bijai vilko – neik į mišką. Esu pribrendęs, įgavęs patirties, užsiauginau odą, o dirbsiu tą patį darbą.
– Ar anksčiau nebuvo minčių išvykti dirbti į užsienį?
– Minčių visada buvo, bet dabar sutapo momentai, sąlygos. Priimu tai kaip išėjimą į naują iššūkį. Mėgstu linkėti savo komandoms, kad pasiekimai nebūtų paskutiniai. Dabar bus kitas etapas, o į Lietuvą, manau, visada galėsiu grįžti, nesu su niekuo susipykęs.
– Kiek jau esate surinkęs informacijos apie Permę?
– Teko domėtis. Tai milijoninis miestas. Rusijos mastais didelis, bet ne didžiausias. Tai viena iš Rusijos krepšinio sostinių, kur labai stipriai gyvuoja krepšinis. Vadovų planai ambicingi – jie nori grąžinti seną gerą Permės „Ural Great“ komandą. Tada būdavo pilna salė žiūrovų.
Dabar planuojamas didesnis biudžetas nei buvo pernai.
Tai kažkas panašaus, ką pačioje pradžioje radau atėjęs į „Neptūną“ ar „Lietkabelį“. Visi tie faktoriai susidėjo ir pasirinkau šį klubą.
– Yra kalbų, kad išvyksite ne vienas.
– Vyksta derybos. Be abejonės, ir štabe noriu turėti lietuvių, ir vieną kitą krepšininką, bet konkrečiai negaliu pasakyti. Birželio viduryje vyksiu į Permę, vyks oficialus pristatymas ir tada galbūt bus daugiau aiškumo.
– O kaip dėl šeimos vykimo?
– Dar nesame priėmę sprendimo.
– Kokius tikslus brėžia Permės klubo vadovai?
– Tikslas – patekti į atkrintamąsias, kas yra visai įmanoma, jei susirinksime gerą kolektyvą.
– Ar „Neptūnas“ nebandė jūsų išlaikyti?
– Buvo bandymas išlaikyti, „Neptūnas“ pasiūlė geras sąlygas. Dar kartą norėčiau padėkoti klubui, nes buvo nesikišama į darbą, buvo suteiktos labai geros sąlygos, bet rusai pasiūlė daug geresnes sąlygas ir, prisidėjus kitiems faktoriams, nusprendžiau priimti šį sprendimą.
Rusai pasiūlė daug geresnes sąlygas ir, prisidėjus kitiems faktoriams, nusprendžiau priimti šį sprendimą
– Galbūt teko kalbėtis su kuo nors, kas turi patirties žaidžiant Rusijoje?
– Teko kalbėtis su Eigirdu Žukausku, kuris ten rungtyniauja. Jis labai patenkintas viskuo, ką jis ten turi, nes klubas įvykdė viską, ką žadėjo.
Šnekėjau ir su Kšištofu Lavrinovičiumi, su jo žmona, kuri yra iš Permės kilusi. Iš aplinkinių žmonių sužinojau, kad tai yra kylantis klubas, tikiuosi, kad kilsim visi kartu.
– Kokios yra pirminės kitų metų biudžeto gairės?
– Aš skaičių tiksliai negalėčiau įvardinti, bet klubo vadovai sakė, kad biudžetas didėja. Į „top“ komandas nebus taikomasi, bet bus taikoma šalia jų.
– Ar iššūkį Permėje galima vadinti tramplinu tolyn?
– Aš galvoju, kad tai tramplinas tolesnei karjerai.
Aš galvoju, kad tai tramplinas tolesnei karjerai
– Gal radot priežastis, kodėl taip susiklostė pusfinalio serija su „Rytu“?
– Neatradau, jei atvirai. Gal neapskaičiavom formos ciklų. Skirtumas sezono metu buvo banguotas – arba vieni triuškinamai laimėjo, arba kiti. Mes gal geriau užsibaigėme ketvirtą ratą, tad gal formos kilimas buvo per anksti, o „Rytas“ įėjo į formą, kai to reikėjo.
Be abejo, man buvo labai keistos kalbos, kad mus laikė favoritais. Žmonės pamiršo, kad „Rytas“ yra didesnio biudžeto komanda, o mes esame tie sezono išsišokėliai. Žinoma, turėjome ambicijas nugalėti, bet jie buvo stipresni.
