– Kodėl taip ilgai vyko jūsų ir klubo derybos?
– Čia paslaptis komercinė (juokiasi). Na, taip vyko, įvyko – žiūrėkime į priekį, o ne kalbėkime, kas vyko. Nevedu kalendoriaus, tikrai negaliu pasakyti, kada pradėjome kalbėtis.
– Komandą stebėjote iš šalies, žinote, ką reikia taisyti?
– Nereikia daryti skubotų veiksmų, reikia pažiūrėti kelias treniruotes ir rungtynes ir tada matysime. Komanda ant popieriaus nėra tokia bloga, kaip blogai žaidžia.
Dar negalėjau susipažinti šia komanda. Statistiniai duomenys neparodo tikrojo veido. Susipažinti dar yra laiko ir bandysime tai padaryti kuo greičiau.
– Tai, kad nebežaisite Europos taurėje, yra geriau?
– Palaikau tą nuomonę, kad norint pagerinti žaidimą reikia skirti daugiau dėmesio darbui. Žaidžiant Europos taurėje dirbti yra neįmanoma, nes reikia daug keliauti, po kelionių ir rungtynių reikalingas poilsis, išpuola kelios dienos, kai negali visa jėga dirbti. Šiame etape šiai komandai tai nėra pats blogiausias variantas.
– Esate vadinamas kietos rankos šalininku. Tai reiškia, kad dabar viskas bus griežtai sudėliota į lentynėles?
– Vadinti galima visaip, tačiau komandoje turi būti tvarka, disciplina, pasiaukojimas, pagarba vienas kitam ir sirgaliams. Šie dalykai privalės būti.
– Kodėl po kelių metų nusprendėte grįžti į trenerio darbą?
– Pamačiau, kaip Steve'as Kerras praėjusiais metais tapo NBA čempionu niekada netreniravęs. Galvoju, gal ir man pasiseks.
– Žinant „Lietuvos ryto“ trenerių pasikeitimų istoriją, nesinorėjo kontrakto ilgesniam laikui nei iki sezono pabaigos?
– Matote, jei man reikėtų pinigų daugiau iš krepšinio, jei būčiau neturėjęs darbo, gal ir reikėtų kitokios sutarties. Darbą aš turėjau, turėjau, ką veikti. Ne visada esi geras, jei nori daug uždirbti. Turi būti noras, iššūkiai, šiai dienai iššūkis yra nemažas – atgaivinti komandą. Dėl to aš esu čia.
Nereikia žiūrėti toliau į priekį, nes tavo kontraktą garantuoja tik rezultatai – taip yra kiekviename klube.
– Kalbant apie atgaivinimą, kiek tai yra taktinės, kiek psichologinės problemos?
– Yra keli faktoriai, tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Taktiniai nueina į antraeilį planą. Yra didžiulis atsakomybės klausimas žaidėjams. Kelia daug klausimų ir fizinė būklė.
– Jums tapus treneriu galima tikėtis pasikeitimų sudėtyje?
– Tikėtis visada galima. Keisim, keisim – pradėsime nuo merginų šokių grupės. Aprengsime, negalima taip šokti, nes blaško žaidėjus (šypsosi).
– Kodėl pasirinkote būtent šį asistentą – Lenkijoje dirbusį makedoną Nikolą Vasilevą?
– Pasirinkau žmogų, kuris žino, kaip aš noriu dirbti, kokius uždavinius keliu. Jis tai gali daryti jau dabar ir tai pradės greičiau įsivažiuoti, dirbti gerai treniruočių procese.
– Artūras Gudaitis į „Lietuvos rytą“ atėjo rengti žaidimui NBA. Galbūt kalbėta apie kokias nors jam papildomas treniruotes?
– Na, jam visų pirma reikia pradėti normaliai treniruotis su komanda, tada kalbėti apie kažkokius papildomus dalykus. Artūras labai mažai žaidė, vis kažkokios problemos, reikia tikėtis, kad jos pagaliau pasibaigė ir jis gali pradėti rodyti žaidimą, kurio visi tikimės.
– Su VTB Jungtine lyga išsiskyrėte geruoju?
– VTB vadai karo nepaskelbė, nes gautume viską oficialiai (juokiasi). Iš tikrųjų, viskas gerai – gera man patirtis vadyboje. Nors Lenkijoje pats organizuodavau komplektaciją, turėjau kitų darbų, bet patirtis man buvo tikrai gera.
