Didžiausias skandalas purto Lietuvos krepšinį nuo tada, kai 2016 metais diskvalifikacijų dėl galimai nesąžiningo žaidimo ir veiksmų sulaukė Dovydas Redikas ir Rolandas Alijevas.
Prieš tai dar buvo Kėdainių „Nevėžį“ ir jo buvusį dalininką Marių Janišių kaustę įtarimai.
Dabar įtarimų debesis apsupo buvusį Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ gynėją Vaidą Kariniauską.
„Lietkabelis“ suspendavo 25 metų įžaidėją, kai buvo gauti signalai, jog sporto lažybų bendrovėse buvo pastatytos sumos, kad jis neįmes daugiau nei 8,5 taško per Panevėžio klubo rungtynes praėjusį trečiadienį Prancūzijoje su Dižono JDA klubu.
Iki šiol po 10,4 taško rinkęs V.Kariniauskas Dižone įmetė 2 taškus, pataikęs vieną metimą iš šešių.
Krepšininkas ir „Lietkabelio“ klubas nenori komentuoti įtarimų, kol nėra žinių iš Lošimų priežiūros tarnybos. Ji pirmadienį pradėjo rinkti informaciją, atsispyrusi nuo „Top Sport“ ir „Betsafe“ bendrovių informacijos.
Apie šį atvejį ir sportą kartais perveriančius nesąžiningus žaidimus 24sek kalbėjosi su „Top Sport“ vadovu, buvusiu Kauno „Žalgirio“ krepšininku Gintaru Staniuliu.
– Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo aiškintis dėl galimai nesąžiningo žaidimo Čempionų lygos rungtynėse. Kokios sumos buvo statomos jūsų bendrovėje šiuo atveju?
– Šie statymai buvo didesni nei įprastai.
Tai buvo įtartini ir pasikartojantys statymai. Jie kėlė rimtą pagrindą įtarimams.
Mes surinkome visą medžiagą ir perdavėme ją Lošimų priežiūros tarnybai, kuri turėtų detaliau išnagrinėti ir toliau kreiptis į teisėsaugą. Tai toks atvejis, kai tarnyba turbūt sušauks spaudos konferenciją ir informuos visuomenę, nes šis atvejis yra beprecedentis.
Tačiau aš nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir jau dabar paviešinti įtariamus žmones ar sumas. Reikėtų sulaukti tarnybos reakcijos.
– Ar galėtumėte plačiau pateikti paveikslą, kaip vyksta nesąžiningai žaidimai – apskritai yra populiaru statyti už asmeninius krepšininkų rezultatus?
– Jei tai būna, pavyzdžiui, LKL rungtynės, bendrovės įprastai nesiūlo lažintis dėl asmeninių rezultatų. Tačiau, kai Lietuvos klubai žaidžia Eurolygoje, Europos taurės ar Čempionų lygos rungtynėse, yra tokia pasiūla. Tokios rungtynės būna labai reikšmingos ir net minties nekyla, kad žaidėjas galėtų veikti prieš savo komandą. Ir šiuo atveju „Lietkabelis“ pergalės atveju turėjo realių šansų kovoti dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas. Lažybų bendrovės pagal varžybų svarbą ir nustato, ar įtraukti į pasiūlą žaidėjų asmeninius rezultatus, dažniausiai tai būna pelnyti taškai.
– Ar įprasta tokiais atvejais statyti didelę sumą, pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų?
– Šiuo atveju norėčiau patikslinti, kad suma buvo didesnė nei 2 tūkst. eurų. Suma tikrai neįprasta ir išsiskirianti.
Pavyzdžiui, sausio mėnesį tokiais atvejais sumos laviravo nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Šįkart statomos sumos buvo didesnės ir jos buvo pasikartojančios. Be to, jos ėjo iš susijusių asmenų.
– Turite įrodymų, kad tai galėjo būti su krepšininku susiję asmenys?
– Taip, turime.
– Kokie tai įrodymai?
– Kol kas nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Manau, kad šie dalykai bus paviešinti.
Šis atvejis yra beprecedentis.
– Tačiau šiaip tokie statymai galimi tik Lietuvos rinkoje? Kitose Europos šalyse ar Azijoje statymų už lietuvių krepšininkų asmeninius rezultatus tiesiog nėra?
– Dažniausiai taip, nes pas mus lietuvių žaidimas ir sulaukia didžiausio susidomėjimo.
Tai gali būti Lietkabelio“ ar Vilniaus „Ryto“ bei jų tiesioginių varžovų konkrečią dieną rodikliai.
– Ar tais atvejais, kai pastebite, jog galimai statymai nebuvo sąžiningi, išmokate laimėtą sumą?
– Šiuo atveju mes informavome atitinkamą instituciją ir pateikėme turimą medžiagą, pasidalindami įtarimais.
Pagal reglamentą, yra tam tikras laikas, kai dar galima sustabdyti statymus, o galiausiai tik po Lošimų priežiūros tarnybos vertinimo padarome taip, kaip nurodo įstatymas – išmokame arba ne.
– Jei kalbėtume ne apie V.Kariniausko atvejį, ar bendrovės renka informaciją apie įtartinus žaidėjus?
– Taip. Turbūt yra plačiai nuskambėję atvejai, kurie ilgai buvo vieša paslaptis. Yra tokių, kurių į pasiūlą neįtraukiame.
Šis atvejis keistas tuo, kad tai – rimtos tarptautinės rungtynės. Ne šiaip kokios nereikšmingos.
Man pačiam sunku patikėti. Vaidas Kariniauskas tikrai gerai žaidė prieš tai rungtynėse su Vilniaus „Rytu“ ir buvo naudingas komandai. Jo amžius ir perspektyvos yra tokios, kad kitais metais jis galėtų tikėtis geresnės sutarties. Tad ši situacija lyg perkūnas iš giedro dangaus.
– Pastarasis viešai nuskambėjęs surežisuotų veiksmų skandalas Lietuvos krepšinyje buvo 2016 metais, kai LKL paskelbė, kad lygos žaidėjo deklaracijas pažeidė D.Redikas ir R.Alijevas. Ar paskui pasitaikė įtartinų atvejų?
– Nebuvo. Mes siekiame sąžiningo žaidimo, jeigu pastebime nestandartinius ar pasikartojančius statymus informuojame.
Jūsų minėtas atvejis nebuvo lietuviškoje rinkoje. Kiek girdėjau tuo atveju, kažkas susipyko ir kažko nepasidalino, bet aplink tuos žaidėjus nebuvo statymų Lietuvos bendrovėse.
Tais atvejais buvo kalbama apie Azijos rinką arba nelegalias bendroves.
Nežinau, kaip baigsis šis tyrimas, bet pagal turimą informaciją situacija yra įdomi ir keista. Jei būtų renkami kvailiausi nusikaltimai, šis atvejis būtų tarp pretendentų.
– Turite galvoje, kad patyrę nesąžiningi veikėjai tuo užsiima toliau nuo Lietuvos, ne taip atvirai?
– Negali įlįsti į tokių žmonių psichologiją. Pats esu žaidęs krepšinį ir net minties negalėčiau turėti, kad komandoje galėtų būti žaidėjas, kuriuo abejotum.
Tie, kas matė rungtynių epizodus, gali patys įvertinti. Aš pats teisti nenorėčiau.
Jei būtų renkami kvailiausi nusikaltimai, šis atvejis būtų tarp pretendentų.
– Esate seniai šiame versle ir gerai išmanote krepšinį. Ar pastaraisiais metais padėtis keičiasi lyginant su tais laikais, kai prieš dešimtmetį net Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjai statydavo už savo rodiklius?
– Kaip ir kalbėjome – nuo 2016 metų įtartinų atvejų nepasitaikė.
Anksčiau būdavo tokių atvejų, bet labai keista, kad žaidėjas pasirenka statymą, jog neįmes tiek ir tiek taškų. Be abejonių, tai yra nepateisinama, bet jei žaidėjas yra sąžiningas prieš komandą gal geriau bandytų įmesti daugiau taškų?
Tačiau visi kažkodėl pasirinkdavo geriau nepelnyti konkrečios taškų sumos.
– Būtų labiau įtikinama, jei bandytų įmesti daugiau nei tam tikrą taškų sumą, ar ne?
– Tai teoriniai pasvarstymai. Visi žinome, kad sportininkai visiškai negali lažintis.
Tačiau tarp jaunimo kartais būdavo ir tokių atvejų, kai meta į krepšį, nenori pataikyti, bet netyčia pataiko – tada meta baudas ir turi nepataikyti. Arba pataiko į lentos kampą. Tokių paradoksų būdavo.
