- Išgelbėtas sezonas
Jei kas neprisimena, G.Krapikas „Žalgirio“ vairą perėmė į pabaigą einant 2013-2014 metų sezonui. Tada jis tapo trečiuoju „Žalgirio“ treneriu per metus.
2013-ųjų rudenį komandai dar vadovavo graikas Ilias Zouras, labai greitai iš jo vairą perėmė Saulius Štombergas, bet po netikėto antausio LKF taurės pusfinalyje nuo „Prienų“ ir pralaimėjimo „Neptūnui“ LKL pirmenybėse, krito ir S.Štombergo galva.
G.Krapikas sutiko vadovauti „Žalgiriui“ tada, kai perpus mažiau rungtynių už kitas LKL komandas (išskyrus „Lietuvos rytą“) sužaidę žalgiriečiai trynėse neįtikėtinose žemumose – ketvirtoje turnyro lentelės vietoje.
Todėl pirmą kartą po 15 metų pertraukos „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ susitiko ne finale, o pusfinalyje.
Bet G.Krapikas tada kad ir per plauką arba, tiksliau, vieną „Lietuvos ryto“ gynėjo Zabiano Dowdello metimą lemiamose trečiose rungtynėse, su „Žalgiriu“ išsikrapštė iki finalo, kuriame jau buvo mažiau rūpesčių su Klaipėdos „Neptūnu“.
G.Krapikas su „Žalgiriu“ iškovojo LKL čempionų titulą ir apgynė klubo garbę.
- Kvietimas Šarui
Nors sezonas buvo beprotiškai sunkus, Šarūnas Jasikevičius jį atsimins ne tik dėl sunkumų. Sugrįžęs į Lietuvą savo karjerą jis vainikavo pirmuoju LKL čempionų žiedu.
Labai džiaugiuosi, kad pavyko įkalbinti Jasikevičių papildyti trenerių štabą. Daug kas sakė, kad Šaras bandys mane užgožti, tačiau mes suformavome puikų tandemą.
Triumfavęs LKL čempionate jis pakabino sportbačius ant vinies. „Auksinis berniukas“ pasitraukė iš aikštės. Bet toli nuo jos nenuklydo.
Dar vienam sezonui „Žalgiryje“ likęs G.Krapikas priėmė beprotiškai drąsų sprendimą – prie trenerių štabo pakvietė prisijungti Š.Jasikevičių.
Šaro paaukštinimas į vyr. trenerio pareigas buvo tarsi užprogramuotas. Vienintelis klausimas buvo: kada tai įvyks?
Aišku, jei 2015-ųjų vasarą Š.Jasikevičius būtų sutikęs išvažiuoti į Barseloną ir vietos klube dirbti administracijoje, ši teorija lyg ir būtų nepasitvirtinusi.
Bet tai įvyko: G.Krapikas paliko „Žalgirį“ po dvejų darbo metų, o klubo vairą perima Šaras. Kol kas laikinai. Bet tik kol kas.
Jeigu ne drąsus G.Krapiko žingsnis, labai perspektyviu treneriu laikomas Š.Jasikevičius dabar galbūt visai ne „Žalgiryje“ dėtų pirmuosius tvirtus žingsnius naujame gyvenimo kelyje.
- Atsidavimas
Nieko nėra amžino. Ypač trenerių darbe. Koks treneris dešimtmečius dirba vienoje komandoje? Be Greggo Popovičiaus, tokių reikėtų labai gerai paieškoti.
G.Krapikas darė klaidų. Bet o kas neklysta? Tas, kas nedirba.
O G.Krapikas dirbo daug. Jeigu tai būdavo ne laisvadienis, kai skubėdavo į pirtelę, G.Krapikas nuo ryto iki pat treniruotės pabaigos užsibūdavo „Žalgirio“ arenoje.
Joje į darbą 9 ryto atėję klubo administracijos darbuotojai ten jau rasdavo Gintarą geriantį kavą. Nors toks papildomas darbas visai neįėjo į jo pareigas.
„Žalgiris“ – mano gyvenimas“, – yra pasakęs G.Krapikas. Ir jokio melo šiuose žodžiuose.
Komandoje jis diegė žalgirietiškas vertybes, kurios buvo įskiepytos visiems naujiems šeimos nariams. Ta „Žalgirio“ rūbinėje tvyrojusi aura buvo ir G.Krapiko nuopelnas.
Jis niekada nebijojo pasikliauti krepšininkais, kartu su jų pagalba rūbinėje keldavo „Žalgirį“ sunkiu metu ir nenaudojo diktatoriškų metodų.
Prie jo „Žalgiryje“ visi buvo lygūs. Tik vienintelis reikalavimas – meilė „Žalgiriui“ ir pagarba klubui.
