Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 10 04

Ūgtelėjusį „Žalgirio“ biudžetą pristatęs P.Motiejūnas: „Tai, kas buvo pernai – netenkina“

Starto stipriausiame Europos krepšinio klubų turnyre – Eurolygoje – laukiantis Kauno „Žalgiris“ pravėrė komandos piniginę.
Paulius Motiejūnas
Paulius Motiejūnas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Finansinius planus antradienį „Žalgirio“ arenoje žurnalistams pristatęs klubo direktorius Paulius Motiejūnas teigė, kad biudžetas išaugo.

Artėjantį sezoną turtingiausias Lietuvos sporto klubas išleisti planuoja 11,3 mln. eurų (pernai išleido 10,5 mln.).

„Biudžetas nėra tiek didesnis, kad pokytis būtų ženklus“, – pripažino P.Motiejūnas.

Klubo nuotr./2022-2023 m. planuojamas Kauno „Žalgirio“ biudžetas
Klubo nuotr./2022-2023 m. planuojamas Kauno „Žalgirio“ biudžetas

Juolab kad krepšininkų ir trenerių algoms skirta dalis beveik nesikeis – 7,2 mln. eurų (praėjusiame sezone buvo 7,1 mln. eurų).

„Išsikėlėme ambicingą tikslą, bet manome, kad jis realus – iš bilietų (pardavimo) surinkti 4 mln. eurų. Visos kitos išlaidos – skrydžiai, apgyvendinimas, kaip ir visos kainos – kyla“, – aiškino „Žalgirio“ direktorius.

VIDEO: Kauno „Žalgirio“ spaudos konferencija (2022 m. spalio 4 d.)

Praėjusiame sezone „Žalgiris“ buvo suplanavęs 10 mln. eurų biudžetą, bet du milijonus iš šios sumos – pasiskolinęs.

Galiausiai išleista 10,5 mln. eurų, tad klubo biudžete susidarė papildomas pusės milijono eurų deficitas.

Jis bus dar didesnis, nes kauniečiams teks mokėti kompensaciją ir treneriui Martinui Schilleriui dėl sezono pradžioje nutrauktos sutartis.

„Teisminis procesas su juo tęsiasi, taigi ta suma čia dar nėra įtraukta“, – teigė P.Motiejūnas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martinas Schilleris
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Martinas Schilleris

Net tris trenerius praėjusiame sezone pakeitęs Kauno klubas galiausiai užėmė tik trečią vietą Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), pirmą sykį istorijoje nepatekdamas į finalą, o Eurolygoje finišavo paskutinis.

Artėjančiame sezone „Žalgiris“ kelia tikslą laimėti viską Lietuvoje – LKL ir Karaliaus Mindaugo taurę, o Eurolygoje būti konkurencingas kiekvienose rungtynėse.

„Eurolygoje iškeltas tikslas laimėti kiekvienas rungtynes. Tai, kas buvo pernai – netenkina. Mūsų užimta paskutinė vieta tikrai ne ta, kurioje mes įpratę būti. Norime būti konkurencingi ir eisime kautis dėl pergalės kiekvienose rungtynėse“, – tęsė P.Motiejūnas.

zalgiris.lt nuotr./Kazys Maksvytis ir Ignas Brazdeikis
zalgiris.lt nuotr./Kazys Maksvytis ir Ignas Brazdeikis

– Pernai sakėte, kad jau pasiruošime matėte blogus ženklus. Ką regite dabar?

– Žiūrime optimistiškai. Lietuviškas pagrindas. Treneriai – lietuviai. Treniruotės vyksta puikiai. Tikime gera ateitimi.

Patys matote, kad (viskas) šiek tiek kitaip. Kita energija, jaunesni žaidėjai, užsivedimas kitas. Tikrai yra dar daug ką gludinti, bet su treneriais dirbame. Paulius (Jankūnas) irgi pasijungęs dirba. Žiūrime optimistiškiau.

– Vasaros pabaigoje minėjote, kad sezono eigoje turėsite galimybę stiprintis. Kokios pozicijos dabar laikotės?

– Pozicija tokia, kad visi turi šansą. Dabar kalbėti apie kažkokį pastiprinimą nenorime. Jeigu klijuosimės, jeigu viskas bus gerai, visi pateisins lūkesčius, tikrai neieškosime, kuo pakeisti.

– Eurolygoje pasikeitė valdžia, vairą perėmę Dejanas Bodiroga. Matyti, kad pasikeitė Eurolygos vadovų požiūris dėl galimo finalo ketverto Kaune. Daugiau pokyčių jau matyti?

– Turėjome vieną susitikimą. Bendradarbiavimas tikrai bus dažnesnis. Kaip visi žinote, turime susiskaldymą tarp klubų. Tas klausimas niekur nedingo. Mes turime patys susitarti ir vėl pradėti žiūrėti viena kryptimi bei padėti lygai augti. Manau, kad šie vadovai tikrai pajėgūs tą augimą, potencialą išnaudoti.

– Buvo pasirodžiusi informacija ir apie galimą Eurolygos klubą Dubajuje. Ar tai realu?

– Nenoriu komentuoti. Yra veiksmų, bet juos turėtų Eurolyga komentuoti, išsakyti poziciją. Ta informacija yra tiksli. Daugiau kol kas nežinome, gilinsimės. Valdybos nariams bus pateikta daugiau skaičių, platesnė vizija ir tada matysime, kokios (šio projekto) galimybės.

– Ar šį sezoną planuojate keliauti su užsakomaisiais skrydžiais?

– Dauguma suplanuota užsakomųjų. Bet į tuos miestus, į kuriuos yra tiesioginiai skrydžiai – Miuncheną, Atėnus, Stambulą – į juos skrisime reguliariais, kad sutaupytume, kiek galima, daugiau pinigų. Aišku, jei pasitaikys dviguba savaitė, tada nemaišysime, geriau skrisime užsakomuoju reisu.

– Artūras Milaknis po ilgų metų Kaune vasarą paliko klubą, bet viešo atsisveikinimo nebuvo. Ar yra toks planuojamas?

– Laukiame dar. Tikrai kažką darysime, bet dabar laukiame kitos Artūro stotelės. Ne kartą sakiau, kad jis yra žalgirietis. Tas atsisveikinimas gal bus tik kaip su krepšininku, bet norėtųsi jo žinias išnaudoti administracijoje.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Artūras Milaknis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Artūras Milaknis

– Kaip kitai klubo legendai, Pauliui Jankūnui, sekasi naujose pareigose?

– Manau, kad puikiai. Žingsnis po žingsnio. Tikrai priima visą informaciją, gilinasi, tobulėja ir mokosi. Viskas, ko iš jo kol kas reikia – kad būtų atviras naujovėms, atviras keistis ir mokytis naujos srities. Kol kas esame labai patenkinti.

– Grįžtant prie Kazio Maksvyčio, ar tai, kad „Žalgirio“ treneris šiuo metu yra ir Lietuvos rinktinės treneris, keičia klubo poziciją išleidžiant žaidėjus į FIBA rinktinių langus?

– Tikrai ne. Treneris, dirbdamas pas mus, rūpinasi komandos tikslais. Jeigu žaidėjų išleidimas kenks klubui, mes tikrai jų neišleisime.

Pasikartosiu – mes uždrausti negalime. Visi žino tas beletristikas. Tačiau situacija nesikeičia. Faktas, kad mes rūpinsimės žaidėjų sveikata. Mums reikia rodyti rezultatus kaip klubui, o ne sakyti, kad mes kažką išleidome ir nepykite, jei kažkas nepavyks.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kazys Maksvytis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kazys Maksvytis

– FIBA atrankos langus perkėlė į pirmadienį į penktadienį. Ar tai sutapimas, ar derybos vyksta?

– Kiek žinau, nauja Eurolygos valdžia derybų nepradėjo. Faktas, kad kiekvienas pasikeitimas yra naujos galimybės. Kalbėti reikia su visais ir, manau, kad tas kalbėjimas bus.

Tačiau pasikartosiu – mes, kaip Eurolygos klubai, rūpinamės savo produktu, savo lyga ir žaidėjų sveikata. Yra sukurta ir ELPA (Eurolygos žaidėjų sąjunga, – past.), kad tuo rūpintųsi.

Mano galva, tie FIBA pokyčiai nelabai ką keičia. Vis tiek keliausi iš lėktuvo į rungtynes. Tuomet grįžti – ir vėl rungtynės. Tuomet matome traumas ir visi kraipome galvas, kaip čia tą klausimą išspręsti. Iš esmės reikia spręsti, o ne tokiais kosmetiniais remontais.

– Eurolygos premijavimas nesikeičia?

– Taip, kol kas likome prie to paties. Dauguma – 80 proc. yra televizinės teisės, o 20 proc. – premijos. (Biudžete) planuojame, kad mažiau tikrai nebus (1,5 mln. eurų, – past.). Jeigu žaisime super, bet reikia nueiti daug toliau, kad ta suma padidėtų.

– Eurolygoje nebeliko Rusijos klubų, juos pakeitė trys naujokai. Lyga sustiprėjo ar liko panašaus pajėgumo?

– Matėte „Maccabi“ biudžetą (išaugo 40 proc., – past.). Klubų pajėgumai tikrai labai išaugę. Įvardinčiau kelias to priežastis. Pirmiausia, dėl COVID-19 neatskrido daug naujų žaidėjų iš už Atlanto, kurie jau būtų apšilę kojas Europoje. Visi Europoje nori žaidėjų su patirtimi, tai pasiūla – gerokai sumažėjo, o tai tikrai pakėlė žaidėjų kainas.

Klubai tikrai mielai atvėrė pinigines ir investavo. Matėte, kokius minusus skaičiuoja „Barcelona“, Madrido „Real“, jų biudžetus – tai niekur neveda. Mūsų galva, mes turime tikrai galvoti, kaip tas išlaidas sumažinti. Plius, prisijungė „Monaco“, ASVEL ir prasidėjo toks sniego gniūžtės efektas. Patys sau šauname į kojas, keldami kainas. Kažkada tai turi sustoti.

Lyga tikrai sustiprėjusi. Žiūrint pagal pavardes, dauguma klubų tikrai suformavo žiauriai stiprias sudėtis. Patekti į tą aštuntuką darosi vis sunkiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos