Stasys Dailydka dėl „Lietuvos geležinkelių“ paramos skirstymo skandalo dabar nėra pats mėgstamiausias žmogus Lietuvos krepšinio bendruomenėje. Kaip ir politikas Petras Gražulis. Parlamentarai praėjusią savaitę pritarė jo siūlymui drausti valstybės įmonėms teikti labdarą ir paramą. Trumpiau, Lietuvos krepšinio klubams šis įstatymas kainuos milijonus eurų, tad šie skambina pavojaus varpais.
„Įstatymo rengimą paskatino tai, kad viešojoje erdvėje vis pasirodo informacija, kad valstybės valdomos įmonės skiria labdarą ar kitas finansines lėšas įvairių privačių ir viešųjų įstaigų rėmimui. Pastebėtina, kad valstybinės įmonės priklauso valstybei, todėl piniginių lėšų skyrimas tam tikroms įstaigoms ne visada tenkina viešuosius interesus, – aiškinamajame rašte savo siūlymą gynė P.Gražulis. – Tai yra politinis labdaros skirstymas. Valstybės įmonės negali tuo užsiimti, tegul tai daro privačios bendrovės.“
Trims Lietuvos krepšinio lygos prizininkams naujas įstatymas būtų rimtas kirtis ir taip per vargus surenkamą klubo biudžetą.
P.Motiejūnas: „Jeigu iš klubo biudžeto, kuris yra 8,4 mln., atimsite 300 tūkst. eurų – atrodo ganėtinai nedaug. Bet tie 300 tūkst. eurų yra trijų sezonų jaunimo komandos biudžetas...“
Pavyzdžiui, Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui „Lietuvos geležinkeliai“ skirdavo 300 tūkst. eurų paramą. Kauno „Žalgiriui“ tokią pat dalį paramos atseikėjo ir „Lietuvos energija“.
Jeigu dar pridėtų „Kauno vandenų“ paramą ir galimas ruošiamo alkoholio reklamos draudimo įstatymo finansines pasekmes, „Žalgiris“ skaičiuotų maždaug milijono eurų nuostolį.
O ką šiuo metu klubui reikštų 300 tūkst. eurų kirtis patvirtinus draudimą valstybės įmonėms teikti paramą?
„Jeigu iš klubo biudžeto, kuris yra 8,4 mln., atimsite 300 tūkst. eurų – atrodo ganėtinai nedaug. Bet tie 300 tūkst. eurų yra trijų sezonų jaunimo komandos biudžetas...“ – pirmadienį viešą laišką žiniasklaidai išplatino „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Jis nesutinka, kad dėl pavienio blogo atvejo reikėtų pažaboti valstybinių įmonių paramą.
Pagrindinis įstatymo teikimo argumentas – valstybinių įmonių finansų paskirstymo skaidrumas. Įstatymą ginantys politikai siūlo alternatyvas – neva didesnę paramą galėtų teikti savivaldybės, paramos perdavimą būtų galima paskirstyti per Kūno kultūros ir sporto departamentą ar Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Kita išeitis – didesnė privačių įmonių parama.
Skamba gražiai, tačiau P.Motiejūno tokios idėjos neguodžia, nes privačių įmonių kabinetuose gauti paramą – tai ne iš po krepšio pataikyti.
„Pabandykite nueiti į neseniai išspausdintų dešimties daugiausia mokesčių sumokančių įmonių vadovų Lietuvoje kabinetus paprašyti paramos komandai. Dauguma yra užsienio kapitalo. Kaip galvojate, ar užsieniečiai turėtų skirti pinigus Lietuvos sportui tarptautinėse arenose? Ar jie sulaukia tokių pačių prašymų ir savo šalyse? Kuriuos paremti rinktumėtės jūs patys?“ – skundžiasi P.Motiejūnas.
Jis siūlo sukurti sistemą, vertinimo kriterijus ir pagal juos remti Lietuvos sportą.
„Lietuvos ryto“ biudžete – 60 proc. valstybės pinigų
Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas skelbė, kad šį sezoną klubo biudžetą sudaro 2 mln. eurų.
Iš jų daugiau nei 60 proc. – 1 mln. 230 tūkst. eurų – sudaro Vilniaus savivaldybės ir valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ parama.
M.Purlys: „Bandymai riboti valstybinių įmonių paramą labai pakenktų krepšinio klubams – tiek „Lietuvos rytui“, tiek Žalgiriui“
Vilniaus miestui vadovaujant Artūrui Zuokui ženkliai pakelta parama „Lietuvos ryto“ klubui liko mažai pakitusi ir mero kėdę perėmus Remigijui Šimašiui – 2016 metais sostinė yra numačiusi skirti krepšinio klubui 930 tūkst. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino 300 tūkst. eurų paramą dar iki skandalų, po kurių iš transporto įmonės generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė dešimtmetį bendrovei vadovavęs Stasys Dailydka.
„Bandymai riboti valstybinių įmonių paramą labai pakenktų krepšinio klubams – tiek „Lietuvos rytui“, tiek Žalgiriui“, – sakė „Lietuvos ryto“ klubo direktorius Martynas Purlys. – Savivaldybės ir valstybinių įmonių parama mums labai svarbi. Taip galime išlaikyti aukštesnio lygio krepšininkus ir būti labiau konkurencingi tarptautinėse varžybose.“
„Žiaurios pasekmės“
24sek žiniomis, „Neptūno“ biudžetas siekia mažiausiai 1,6 mln. eurų. Maždaug pusę „Neptūno“ biudžeto (apie 760 tūkst. eurų) sudaro Klaipėdos savivaldybės parama.
Kaip portalui 24sek sakė „Neptūno“ direktorius Osvaldas Kurauskas, valstybės įmonių ir alkoholio bendrovių parama Klaipėdos klubui sudaro apie 30 proc. biudžeto.
Nors O.Kurauskas neįvardino klubą remiančių valstybinių bendrovių – Klaipėdos uosto, „Klaipėdos energijos“, Klaipėdos universitetės ligoninės paramos, galima numanyti, jog pridėjus aludarių paramą, suma artima pusei milijonų eurų.
O.Kurauskas: „Tarptautiniame fronte ir taip mes, kaip ir „Žalgiris“, su tokiais biudžetais atrodome kaip spartiečiai prieš armijas.“
„Pasekmės gali būti žiaurios, – tvirtino O.Kurauskas, nuogąstaudamas, kad kaip tik pastaraisiais metais gerokai pakilo LKL čempionato lygis, o Lietuvos komandoms ir taip sunku pinigais varžytis su Europos galingaisiais. – Padarytas didžiulis įdirbis, o dabar viskas gali griūti kaip kortų namelis. Tarptautiniame fronte ir taip mes, kaip ir „Žalgiris“, su tokiais biudžetais atrodome kaip spartiečiai prieš armijas. „Neptūnas“ visada kovoja virš savo galimybių. Ta mūsų krepšinio mokykla, motyvacija ir atsidavimas vertinami Europoje. O Seimo sprendimai gali lemti čempionato susilpnėjimą, perėjimą prie jaunų žaidėjų. Kristų ir lygis, ir susidomėjimas krepšiniu“
Jis pridūrė, kad kentės ne vien krepšinis, bet ir sporto organizacijos, federacijos. Todėl O.Kurauskas siūlo ne draudimų imtis, o ieškoti kitų alternatyvų tikslui pasiekti. Nes Seimo sprendimai jau pasėjo įtampą rėmėjų gretose.
Jam atrodo neteisinga, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ istorijos dabar deginami visi valstybės įmonių paramos tiltai ir kitoms komandoms.
Žmonėms visada reikia duonos ir žaidimų. Ant duonos kažkaip dar, bet jei žaidimų neliks, tai čia... Labai šiai dienai liūdna.
„Suvokiu, kad geležinkeliuose kažkurios organizacijos galbūt gaudavo be jokių kriterijų ar dar kažkaip. Bet tai nereiškia, kad reikia taip viską kirsti ir viską Lietuvoje uždaryti. Patys politikai eina į arenas ir stebi rungtynes pirmose eilėse. O dabar, va, staiga pasikeičia ir keičia gyvenimus.
Žmonėms visada reikia duonos ir žaidimų. Ant duonos kažkaip dar, bet jei žaidimų neliks, tai čia... Labai šiai dienai liūdna. Keista būsena. Nereikalinga įtampa. Verslui tai labai dideli pasikeitimai. Mūsų ilgamečiai rėmėjai dabar visiškoje nežinomybėje. Ir mes patys negalime nieko planuotis į priekį. Griūva visas planavimas“, – atsiduso O.Kurauskas, kuris tikisi, kad Seimas dar išgirs Lietuvos krepšinio klubų signalus.
Bet jeigu Seimas nukirs klubams valstybės įmonių paramą, klaipėdietis svarsto galimybę bandyti pritraukti užsienio investuotojus. Tačiau lengva tikrai nebūtų.
Kokia sistema užsienyje?
24sek pasidomėjo, kokia praktika vyrauja stipriausiose Europos krepšinio lygose.
Beveik visose Rytų Europos ir Balkanų šalyse valstybės įmonės yra krepšinio komandų rėmėjų gretose.
Pavyzdžiui, Serbijoje abiejų stipriausių šalies komandų pavadinimuose puikuojasi valstybinės įmonės – Belgrado „Crvena Zvezda MTS“ (nacionalinė telekompanija) ar Belgrado „Partizan NIS“ (nacionalinė dujų kompanija).
Graikijoje ir Turkijoje didžiąją dalį komandų biudžeto sudaro privačių įmonių finansavimas, tačiau prisideda ir valstybinės įmonės.
Labai didelę biudžeto dalį sudaro Rusijos valstybinių įmonių parama krepšinio klubams. Anot kolegų iš Rusijos, šioje šalyje buvo svarstoma daryti pertvarką, tačiau akcentuojamas futbolas ir ledo ritulys, o krepšinyje tiltai nedeginami.
Tačiau Vakarų Europos valstybėse nėra vienodų krepšinio klubų rėmimo sistemos. Ispanijoje valstybinės įmonės neremia krepšinio klubų, bet miesto ar regionų valdžia leidžia komandoms nemokamai naudotis arenomis, taip pat skiria ir finansinę paramą.
Prancūzijoje ir Italijoje miestai bei kiti administraciniai vienetai skiria nevienodą paramą savo sporto klubams, tačiau jų pagrindiniai rėmėjai yra privačios įmonės.
