Panašu, kad LKF vadovai pernelyg nesileido į pokalbius su pagrindiniais kandidatais, o iškart nusitaikė į D.Adomaitį.
Kitaip sunku paaiškinti, kodėl LKF net nesikreipė dėl darbo į šiuo metu, ko gero, sėkmingiausiai dirbantį Lietuvos trenerį Rimą Kurtinaitį.
„Manęs tai nežeidžia“, – teigė Kantu klubą Italijoje treniruojantis specialistas.
Kalbama, kad R.Kurtinaitis neturi užtarimo Lietuvos krepšinio federacijoje.
„Kartais išgeriam alaus (su Saboniu). Kartais jo neišgeriam. Va tokie ir mano santykiai su federacija, – šyptelėjo R.Kurtinaitis. – Aš tik norėčiau paklausti jūsų: o kas ta federacija yra? Špokas federacija?“
R.Kurtinaitis galėjo patekti į juodąjį M.Špoko sąrašą dėl savo pareiškimų. Specialistas turi kategorišką nuomonę bet kokiu klausimu ir visiškai nesidrovi jos reikšti.
Tikrai nepykite, Adomaitį labai gerbiu kaip jauną specialistą, bet jam, su tokiu CV, patikėti treniruoti Lietuvą... Aš jo nematau. Ne todėl, kad pretenduoju į tą vietą. Nors, kaip suprantu, dabar nebepretenduoju...
„Kažkada esu pasakęs, kad krepšinio federacijai turėtų vadovauti krepšinio specialistai – negalėtų būti žmonės iš lengvosios atletikos. Aš manau, galbūt ne visai teisinga, kad kitos sporto šakos atstovas, kaip ponas Špokas, dirba generaliniu sekretoriumi. Tai tokių dalykų aš visada pasakau ir visada atsakau už savo žodžius. Bet niekada nenorėjau nieko įžeisti ir tik norėjau, kad krepšiniui būtų geriau, – tikino R.Kurtinaitis. – Gal šitie žodžiai mažesnius žmones pagal savo pasiekimus ir žeidžia, bet aš visada žmonėms galėdavau pasakyti tiesiai. Nežinau, gal tai yra problema.“
Favoritu laikomą D.Adomaitį jis vertina kaip jauną ir perspektyvų trenerį, bet ir R.Kurtinaičiui kyla klausimų, ar Klaipėdos „Neptūno“ specialistas pribrendo tokiam iššūkiui.
O jei nutiktų kažkas blogo, R.Kurtinaitis norėtų sulaukti atsakomybės iš LKF atstovų, ne tik trenerio.
„Kartais treneriai nebūna kalti, kad juos išrinko. Bet net nežinau, koks buvo rinkimų principas, kas išrinko, kodėl rinko: ar valdyba renka, ar konferencija, ar trenerių taryba? Viskas labai keistai.
Jei treneriui nepasisektų, turėtų kas nors iš federacijos vadovų prisiimti atsakomybę, kodėl rinko šį trenerį.
Tikrai nepykite, Adomaitį labai gerbiu kaip jauną specialistą, bet jam, su jo CV, patikėti treniruoti Lietuvą... Aš jo nematau. Ne todėl, kad pretenduoju į tą vietą. Nors, kaip suprantu, dabar nebepretenduoju...
Man sunku kalbėti, nes nežinau, kas skyrė. Ar tai paskyrė trenerių taryba, kuri turėtų prisiimti atsakomybę? Ar vienas žmogus – federacijos prezidentas? Ar garbės prezidentas (V.Garastas, – aut. past.), kuris daugiausia tuos vandenis krutina? Ar generalinis sekretorius? Ar vadyba, kuri buvo nekompetentinga paskirti trenerį?“
Klausimų kol kas daugiau nei atsakymų. Skaitykite visą 24sek interviu su R.Kurtinaičiu.
– Esate vienintelis Lietuvos treneris, kuris jau daug metų dirba užsienyje, vadovavo Eurolygos komandai, laimėjo Europos taurę, dabar esat pakviestas darbuotis Italijoje. Ar jūsų nežeidžia, kad kai atsilaisvino Lietuvos rinktinės trenerio vieta, su jumis niekas net nesusisiekė?
– Manęs nežeidžia. Net nežinau. Neskambina ir neskambina. Aš ir pats nežinau, kaip priimčiau tai, jeigu man būtų bent jau pasiūlyta. Aš manau, kad federacija žino, ką daro. Nors manau, kad kiekvienam užsienyje dirbančiam Lietuvos treneriui turėtų būti suteiktas bent jau šansas atsakyti taip ar ne. Bet sakau – tikiu, kad federacija žino, ką daro.
– O jūs pats norėtumėte treniruoti Lietuvos rinktinę?
– Aš jau ne kartą sakiau, kad gal pagalvočiau. Jeigu man bent jau pasiūlytų. Bet dabar, kai net nesiūlo, tai nežinau, ką atsakyti.
Taip, aš Italijoje turiu didelių darbų. Mes norime sukurti Kantų klubą visiškai kitaip. Norime turėti piramidę. Mums reikia mažiausiai keturių komandų ir mūsų planai dideli. Bet jeigu man būtų pasiūlyta treniruoti rinktinę, turėčiau bent šiokį tokį šansą ką nors pasakyti.
Bet iki šiol niekas nieko nesiūlė. Išskyrus tik, va, kad matau sirgalių balsavimus. Tai jeigu būtų tokie rinkimai, faktiškai būčiau šalies prezidentas (juokiasi.).
– Gal jūsų santykiai su federacijos atstovais nėra geri? Gal tai yra priežastis, kodėl su jumis niekas net nediskutavo apie galimybę treniruoti rinktinę?
– Su federacija neturiu jokių santykių. Su Arvydu kartais susitinkame vasarą. Jis užimtas žmogus. Aš taip pat turiu daug veiklos. Kartais išgeriam alaus. Kartais jo neišgeriam. Va tokie ir mano santykiai su federacija. Aš tik norėčiau paklausti jūsų: o kas ta federacija yra? Špokas federacija?
– Galbūt jūsų santykiai su Mindaugu Špoku yra problema?
Norėčiau pažiūrėti, jei kas nors nepavyktų, kaip reaguos federacijos prezidentas, generalinis sekretorius. Ar jie turės drąsos pasakyti, kad taip, mes suklydome ir turime pasitraukti, nes mūsų pasirinkimas blogas?
– Tikrai atvirai pasakysiu – mano santykis yra toks. Vasaromis buvę krepšininkai darome tokią labdarą. Važinėjame po įvairias įstaigas. Tarkim, važiuojam į kalėjimus. Stengiamės padėti žmonėms integruotis į gyvenimą. Ir aš tuomet kreipiuosi į patį svarbiausią žmogų federacijoje M.Špoką, jis mums kažkokių marškinėlių, atributikos duoda, mes nuvežam į Alytaus ar Pravieniškių kalėjimą. Šias tradicijas puoselėjame dar nuo tada, kai buvau departamento direktoriumi.
Aišku, kažkada esu pasakęs, kad krepšinio federacijai turėtų vadovauti krepšinio specialistai – negalėtų būti žmonės iš lengvosios atletikos. Kaip kažkada buvo ponas Pušinaitis, labai geras mano draugas, bet jis negalėjo būti krepšinio federacijoje sekretoriumi. Aš manau, galbūt ne visai teisinga, kad kitos sporto šakos atstovas, kaip ponas Špokas, dirba generaliniu sekretoriumi, nors nėra krepšininkas. Tai tokių dalykų aš visada pasakau ir visada atsakau už savo žodžius. Bet niekada nenorėjau nieko įžeisti ir tik norėjau, kad krepšiniui būtų geriau.
Gal šitie žodžiai mažesnius žmones pagal savo pasiekimus ir žeidžia, bet aš visada žmonėms galėdavau pasakyti tiesiai. Nežinau, gal tai yra problema.
Bet aš galvoju, kad netgi jeigu žmogų nuteisia mirties bausme, jam suteikia paskutinį žodį. Dažniausiai tada jis pasako: „Aš nekaltas“. Bet dabar aš net to pasakyti negaliu.
– Kalbama, kad Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu bus paskirtas Dainius Adomaitis. Ką apie jį manote?
– Kartais treneriai nebūna kalti, kad juos išrinko. Galvoju, kad Adomaitis yra geras treneris. Nežinau, ar jis vertas, nes man labai sunku pasakyti, nes paliesti kaip ir mano asmeniniai interesai, ar ne? Ar jis geras, ar blogas, parodys laikas.
Bet net nežinau, koks buvo rinkimų principas, kas išrinko, kodėl rinko: ar valdyba renka, ar konferencija, ar trenerių taryba? Viskas labai keistai. Manau, turėtų būti atsakas į tuos rinkimus, jei tokiu būdu renkami treneriai. Jei treneriui nepasisektų, turėtų kas nors iš federacijos vadovų prisiimti atsakomybę, kodėl jie išrinko. Kai Kazlauskas atsistatydino po Europos čempionato Turkijoje 2001-aisiais, iš federacijos tada niekas neatsistatydino. Jei vyksta tokio tipo rinkimai, treneris nekaltas – kaltas tas, kas jį paskyrė.
Norėčiau pažiūrėti, jei kažkas nepavyktų, kaip reaguos federacijos prezidentas, generalinis sekretorius. Ar jie turės drąsos pasakyti, kad taip, mes suklydome ir turime pasitraukti, nes mūsų pasirinkimas blogas?
Kiekvienas, gyvenime padaręs žingsnį, turi prisiimti atsakomybę. Užkulisius seku ir žinau, kas visą tą vandenį užvirė. Tas žmogus turėtų save įvardinti.
Nemanau, kad treneris, kuris pasirašo sutartį ketveriems metams, po nesėkmės turi atsistatydinti. Ar treneris, kuris save gerbia, atsistatydina, kaip padarė Kazlauskas. Ar treneris dirba pagal sutartį toliau. Ar, jei tokiu būdu skiriami treneriai, atsistatydina tas, kas juos skyrė.
Man sunku kalbėti, nes nežinau, kas skyrė. Ar tai paskyrė trenerių taryba, kuri turėtų prisiimti atsakomybę? Ar vienas žmogus – federacijos prezidentas? Ar garbės prezidentas, kuris daugiausiai tuos vandenis krutina? Ar generalinis sekretorius? Ar vadyba, kuri buvo nekompetentinga paskirti trenerį?
Kiek seku, mes turime ir gražuolių konkursą, mes visi turime savo CV, ką gyvenime pasiekę, ar galime būti veidu to ar to. Tikrai nepykite, Adomaitį labai gerbiu kaip jauną specialistą, bet jam, su jo CV, patikėti treniruoti Lietuvą... Aš jo nematau. Ne todėl, kad pretenduoju į tą vietą. Kaip suprantu, dabar nebepretenduoju.
Neturiu priešų, bet turiu nedraugų. Bet ir savo draugams galiu pasakyti į akis, kas teisinga ir kas ne. Vertinu nepriklausomybę ir žodžio laisvę. Galiu pasakyti savo tiesą draugui ar nedraugui. O aš taip suprantu teisybę.
Jei yra kažkokių grupuočių, susitarimų, balsavimų, manau, esame netoli nužengę nuo to devintojo dešimtmečio ir esame tarybiniai, sukamės savo interesų rate. Tai neteisinga Lietuvos atžvilgiu.
