Pastaroji neseniai atšventė pirmąją sezono pergalę „Betsafe-LKL“, kuomet be traumuoto Giedriaus Staniulio pagalbos nukovė Klaipėdos „Neptūną“.
„Kai buvo likęs poros taškų skirtumas, pasąmonėje buvo visokių minčių, gerai, kad laimėjome“, – LKL.lt sakė treneris Virginijus Šeškus, prisiminęs kelis ankstesnius apmaudžius pralaimėjimus.
Strategas neslepia, kad pirmoji pergalė gerokai pakėlė ūpą komandai. Dabar mažeikiškiai sieks užsikabinti už geros emocijos ir įsirašyti antrą laimėjimą – prieš Kėdainių klubą.
Šių rungtynių sekmadienį pradžia – 19 valandą, jas stebėkite Go3 ir BTV kanaluose.
LKL.lt – pokalbis su Mažeikių komandos treneriu apie sezono sunkumus, Mihkelo Kirveso šou prieš buvusią ekipą, galimus papildymus ir žibantį Kay'ų Bruhnke.
– Pirmoji pergalė jau pasiekė Mažeikius, tad ar pagerėjo nuotaika komandoje?
– Tikrai nuotaika geresnė nei buvo. Tikrai buvo įtampa. Praeiti metai buvo sunkūs, po jų jau buvau pasiruošęs ilsėtis, bet vėl prisiėmiau atsakomybę. Norėjosi savo žaidėjų, bet komanda buvo sukomplektuota – yra sunku. Kartu dirbome su rėmėjais, labai norėjosi tų pergalių, o kai jų nėra – tampa dar sunkiau. Tą pirmą pergalę galėjome pasiimti ir anksčiau: gerai žaidėme prieš „vilkus“, prieš šiauliečius. Bet vis galą paleisdavome. Dabar irgi, kai buvo likęs poros taškų skirtumas, pasąmonėje buvo visokių minčių, gerai, kad laimėjome. Psichologiškai žaidėjams lengviau, faina, kad laimėjome, žiūrėsime, kaip toliau seksis.
– Ar mintyse turėjote daug keiksmų, kuomet iš rikiuotės dar iškrito vienas vedlių Giedrius Staniulis?
– Esmė, kad jau nebėra net tokių žodžių (Juokiasi). Mes pradėjome ir buvo Bruhnkės trauma, Sabeckio trauma, apskritai, net pasirengimas buvo sunkus, nes gal tik vieną mačą sužaidėme pilna sudėtimi. O šiaip, tai kažkas neatvyko, tai kažkas traumuotas, tai kažkas susirgo. Buvo labai sunku. Kai dabar Giedrius patyrė traumą, tiesiog mintyse pagalvojau: ojei, bet ką, nieko nepadarysi, reikia eiti toliau.
– Kuomet netekote Donato Sabeckio, buvote sutriuškinti Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ ekipos, tuo tarpu be G.Staniulio nukovėte klaipėdiečius. Galima sakyti, kad pirmoji netektis jums padarė daugiau žalos?
– Rungtynėse su „Neptūnu“ išėjęs Zdanavičius labai gerai pataikė iš toli, labai padėjo mums. Pavelkai buvo sunku jį sugaudyti. Aišku, didelių kai trūksta, problema, bet netekti įžaidžiančio mažo žmogaus – dar didesnis trūkumas.
– Minite, kad buvo rungtynių, kurias paleidote gale. Kaip manote, kodėl nepavykdavo išgyventi dramatiškesnių atomazgų? Trūko meistriškumo, pasitikėjimo ar kažko kito?
– Viskas susideda. Pavyzdžiui, žiūrėjau „Wolves Twinsbet“ rungtynes su Utena. „Vilkai“ gale metė kelis tritaškius ir visus prametė, kai tuo tarpu rungtynėse su mumis jie tokius pataikė. Buvo ir sėkmės. Kartais išsikeitus žaidėjai turi spręsti problemas individualiu meistriškumu, nes kai viską keitiesi, arba turi įmesti kamuolį dideliam prieš mažiuką, arba žaisti vienas prieš vieną. Daug taktikų neprigalvosi.
Mače su „Neptūnu“ gale sumetėme sunkius metimus, kurių nepataikydavome anksčiau. Kai pralaimi galus, aišku, pasitikėjimo irgi imi neturėti. Net ir šiame mače, kai paleidome skirtumą iki dviejų taškų, mačiau pas žaidėjus, jog kai kurių akyse yra: duokite man kamuolį, aš padarysiu. Nėra lengva.
Tik džiaugiuosi, kad kai sekė pralaimėjimai, blogio nebuvo rūbinėje. Nei tarp žaidėjų, nei trenerių. Įtampa buvo, ir aš kai kuriais žaidėjais irgi mažiau pasitikėjau, nemeluosiu, buvo taip, bet nebuvo, jog komanda išskystų. Kai pralaimėjome Utenai daugiau nei 40 taškų, visi jau nurašinėjo, kad komanda nebežaidžia, kūnai – apatiški. Bet mes atsistojome žaisti ir sužaidėme neblogas rungtynes su „Neptūnu“. Tai, kaip bebūtų, viena pirmaujančių „Betsafe-LKL“ komandų.
– Spaudos konferencijose vis nevengiate pasakyti, jog kai kurie „M Basket-Delamode“ žaidėjai netempia „Betsafe-LKL“ lygio. Ar už tai komanda nepyksta?
– Truputį pasijuokiame, bet gal man irgi nereikėtų to sakyti. Mes pasikalbame, tie žmonės žino, kad jiems yra duota galimybė, kol „Betsafe-LKL“ klubai buvo susikomplektavę, jie gavo šansą Mažeikiuose. Kai kurie žaidėjai draugiškose rungtynėse atrodė geriau nei sezone, minutės jų nėra tokios mažos – 12–15 ir pan., mes šnekamės, visada sakau jiems: yra daug gerų pavyzdžių. Tas pats Kreišmontas atėjo į Jonavą ir turėjo tam tikras užduotis išeiti į aikštę po kelias minutes, užspausti varžovą.
Kai laimi, visiems viskas gerai, o kai pralaimi, visko būna. Gal ir iš trenerio pusės pasakyta kažkas aštriau. Gal ir žaidėjai patys visko pagalvoja. Niekam nepavydėčiau tokioje situacijoje būti. Net nereikia toli eiti, Lietuvoje irgi pasitaiko prastesnių serijų, visi reaguoja ir nežiūri, ar ta komanda turi praradimų. Niekam neįdomu. Pralaimi ir tave drasko. Kaip ir pernai metų Jonavos istorija: niekas teisybės nežino, paprasčiausiai išėjo, kad atsidūrėme kvailoje situacijoje, kažkas žadėjo atvažiuoti – neatvyko, žiauriai sunku po to tai grėbti. Po to jūs, žurnalistai, nepaleidžiate to dalyko, matote, kad visiems įdomu (Šypsosi).
– Kad jau palyginote pats, kuri situacija jums buvo sunkesnė: prieš tai turėta Jonavoje ar dabar Mažeikiuose?
– O kada man buvo lengva? (Juokiasi) Visiems treneriams, kurie dirba su, vadinamomis, silpnesnėmis komandomis, visada yra sunku. Atėjęs čia turi įdėti daugiau darbo, kad suprastumei žaidėjus, nėra taip, kaip „Žalgiryje“, kur kažką paaiškini ir žaidėjai daro, nes turi meistriškumą. Čia kažką brūžiname po 1,5 mėnesio, kai kuriuos dalykus – užmirštame. Nėra lengva ir tam pačiam „Nevėžiui-Optibet“ su Petrausku. Žaidėjais vis tiek nesilyginame nei į „Žalgirį“, nei „Rytą“, nei „Wolves Twinsbet“.
– Į Mažeikius grįžo Chauncey Collinsas. Ar jums padeda tai, kad pasipildėte patyrusiu žaidėju, kuris neblogai žino ir lygą, ir jo nereikia mokyti nuo nulio?
– Mokyti tai reikia, vis tiek yra kitas treneris ir kitas braižas. Jis išvis labai emociškas žaidėjas, kuris mane apakino. Jis nusileido Rygoje pusę antros, tiesiai atvyko į rungtynes Kėdainiuose ir sakė: treneri, galiu padėti, duokite žaisti. Parodykite man nors vieną žaidėją, kuris grįžęs iškart sakytų, kad nori eiti žaisti. Wow. Nesvarbu, tu padėjai ar nepadėjai, bet tokiu epizodu iškart užsirekomenduoji prieš trenerį. Jis emocingas, norintis laimėti, viskas gerai su juo.
– Kaip manote, ar Kay‘us Bruhnke dėjo didelį žingsnį į priekį, kad greitai būtų išaugęs Mažeikių ekipos marškinėlius?
– Net neabejoju tuo. Vaikis ir derinių gauna, ir šnekame gražiai, ir pamokau jį, jis gerai skaito žaidimą, stengiasi, išgyvena, yra atletiškas ir gerai atakuoja. Prieš sezoną jis labiau norėjo žaisti „trečioje pozicijoje“, bet sakiau, kad nieko nepadarysime, teks būti „ketvirtu“, nes neturime nieko ten. 23 metai, manau, pridėjęs fiziškumo jis bus tikrai labai geras žaidėjas.
– Neseniai pasikvietėte olandą Jeroeną Van der Listą. Kiek patenkintas esate šiuo naujoku?
– Matote, jis atvyko, turėjo kelias treniruotes, viename mače pelnė 10 taškų, bet žiūrėsime. Jei pinigų būtų... Žiūrėsime, ką daryti. Dabar, matome, kaip gerai sukrito, kad pasiėmėme tą olandą, nes Staniulis patyrė traumą. Įsivaizduokite, kas būtų, jei dar jį išimtume. Čia kaip ir pasisekė. Pernai, manau, buvo lengviau – buvo komandų prieš kurias namie galėdavai pasiimti lengviau: kaip „Gargždai“, „CBet“, „Nevėžis-Optibet“, „Pieno žvaigždės“, momentais ta pati Klaipėda ar Šiauliai. Buvo kur pasivogti tas pergales, o šiemet tai padaryti sunku. Komandos turi jau po kokius pusę milijono daugiau nei Kėdainiai, Jonava ar mes. Kažkada sakydavau: duokite man 900 tūkstančių, susirinksiu gerą komandą. Dabar laikas eina, žaidėjų kainos nemažėja, kartais galvoji: kaip gerai būtų, jei kas pridėtų bent 100 tūkst. Normalu.
Kai su Jonava žaidėme Citadele KMT finalo ketverte, manęs klausė: treneri, kaip taip? Sakiau, galite man duoti dvigubą biudžetą, bet aš ir tai negarantuosiu, jog tai pakartotume. Pažiūrėkite: žmonės kaip Watsonas ir Garrettas pinigais jau būtų pusė komandos, apie 300–400 tūkst. Kažkada su žaidėjais nuskyla, kuomet rizikuoji, ypač, jei žmogus pirmametis. Visada dėl tokių bijau, nes pirmi metai labai sunkūs. Tik kai kuriems pasiseka. Skautinti gali, bet niekada nežinai, kaip žmogus jausis toke komandoje.
– Kiek jus stebina Mihkelo Kirveso šou, kurį prieš jus užkūrė su Jonavos komanda? Skaudu buvo tai matyti?
– Žiūrėkite: žiniasklaida sukūrėte tą dalyką. Visi žinome, kodėl jis netiko mums. Jis buvo paimtas „ketvirtoje pozicijoje“, sutikite, kad jam čia žaisti sunku, nes jis be metimo. Kirvesas – geras vyras, su juo gerai išsiskyrėme, pasišnekėjome, sakiau, kad nepyktų, jis tiesiog ne mano žaidėjas. Mihkelas sakė, jog viską supranta. Centru jis jaučiasi visai kitaip, turi pusiau „kabliuką“. Jis gali žaisti „Betsafe-LKL“.
Taip, prieš mus jis sužaidė, bet kituose mačuose rezultatyvumas buvo mažesnis. Visi ištrimitavo, kad jis nereikalingas Šeškui, atleistas. Chebra, ne nereikalingas, toje pozicijoje mums reikėjo kitokio žmogaus. Dabar jie centro pozicijoje su Staniuliu būtų buvę panašūs – be metimo. Norėjosi kitokio žmogaus.
– Atskleiskite, dar ieškote kažkokių naujokų?
– Ieškome tokio „ketvirto numeriuko“, nes Kay‘us žaidžia vienas. Kai išleidžiame Urkį, automatiškai matosi, jog jis nėra „ketvirtas“. Labai sunku. Vaikis žaidžia 30 minučių. Patyręs žaidėjas labiau moka žaisti tokį laiką, o jis jaunas – visur duodasi, kartais pažiūri į jo akis, jausmas, kad jis jomis sako: treneri, pakeisk (Juokiasi). Bet kai jaunas, stengiesi, tai žaidi.
– Jau sekmadienį laukia akistata su kitais „Betsafe-LKL“ autsaideriais – Kėdainių vyrais. Kaip sieksite juos toliau palikti be pergalių?
– Ir jiems įtampa, ir mums. Jei mes nugalėjome „Neptūną“, bet pralaimėsime „Nevėžiui-Optibet“, gausis, nurašysime tą tašką. Tikrai nebus lengva. Jie irgi žaidžia savo žaidimą, yra jauni, sunku. Nėra tokio meistriškumo, kad kažkokią komandą paimtumei juo. Visi moka žaisti. Šiais laikais tau kaip treneriui nereikia tiek galvoti, matai derinius taurėse, Eurolygoje, gali nusikopijuoti, tik klausimas, kas tai darys (Juokiasi). Dabar tenka galvoti ir paruošti derinių, kad išnaudotumei žaidėjų gerąsias puses.
