„Trys minutės“, – šypsodamasi, bet griežtai prieš interviu su Kšištofu perspėjo žmona Tatjana.
Ji po „Lietkabeliui“ pergalingų rungtynių Prienuose skubėjo vežti vyrą su vaikais ir seneliu namo, kadangi kitą dieną laukė „daug reikalų mokykloje“.
O jau buvo vėloka – gerokai po 21 val. Laukimas užsitęsė dėl tų procedūrų broliams rūbinėje.
Iš pradžių bandžiau nusiderėti iki 10, vėliau – 5 minučių interviu, bet Tatjanos žvilgsnis leido suprasti, kad laimėti šių derybų man tikrai nepavyks.
Tik vienai mergaitei, vardu Karolina Lodaitė, buvo padaryta išimtis.
„Kiek laiko žaidžiate krepšinį?“ – gerokai pasilenkusio 213 cm ūgio krepšininko klausė mažylė su „Vytauto“ marškinėliais, kurie buvo tokie dideli, kad dengė rudakasės kelius.
„Vaikams juk niekada neatsakysi“, – klausydamasi mielo vyro interviu, šyptelėjo Tatjana.
Aš pats apakęs ir nustebęs.
Kai prisėdome su Kšištofu ant ištuštėjusios Prienų arenos kėdžių, žmona atsistojo priešais ir skaičiavo laiką.
Pripažinsiu, jaučiau spaudimą per tas 3 minutes išspausti iš interviu maksimumą.
Bet brolis buvo atsipalaidavęs. Jis dėstė mintis ramiai ir plačiai.
36 LKL rungtynės – nė vienerių praleistų. 746 minutės – 38 rezultatas tarp 129 LKL krepšininkų, prie 37 metų įrašo pase ir tokios traumų istorijos.
Pripažinau Kšištofui – mane tai gerokai nustebino.
„Aš pats nustebęs, hehehe! – savo firminiu juokeliu pakikeno Kšištofas. – . Čia turbūt žmonos dėka, kad duoda man daug poilsio. Kad nereikalauja važiuoti į parduotuves apsipirkinėti ar tvarkyti buto.“
Tatjana juokėsi, bet nenuleido akių nuo laikrodžio.
„Tai trenerių štabo, personalo, fizinio rengimo trenerių dėka. Jie mane atitinkamai paruošė. Aš pats apakęs ir nustebęs“, – surimtėjęs neslėpė K.Lavrinovičius.
Jis kalbėjo ramiai, nes „Lietkabelis“ LKL ketvirtfinalio serijoje atsiplėšė 2-0. Istorinis pusfinalis Panevėžio klubui – ranka pasiekiamas.
Po poros klausimų įsiterpė Tatjana. Jiems tikrai reikia skubėti, tad sutarėme pratęsti interviu telefonu kitą dieną, kuri iš Kšištofo žmonos reakcijos, atrodė, laukia labai veikli.
Visą vasarą Kšištofas 5-6 kartus per savaitę darydavo treniruotes.
Penkių minučių pokalbio tikrai neužteko. Juolab, kai buvo tiek žmonių, kuriems Kšištofas norėjo padėkoti.
Sveikatos receptas
„Kas griežtesnis: žmona ar treneris Kazys Maksvytis?“ – paklausiau jau ketvirtadienio popietę telefonu.
„Iš tikrųjų, abu griežti, hehehe – kikeno Kšištofas. – Bet viskas tvarkoj. Visi griežti proto ribose.“
Griežtas ir K.Lavrinovičiaus kūno paruošimas fiziniam krūviui, kuris sutvirtino brolį taip, kad šis nepraleido nė vienerių rungtynių.
Kšištofas savo pasakojimą pradėjo nuo rinktinės – labai daug prisidėjo tai, kad jis turėjo 2-3 laisvus mėnesius be nacionalinės komandos kūnui paruošti.
„Juk 10 metų atžaidžiau rinktinėje. Tokiems dalykams man tiesiog nebūdavo laiko, – 24sek pasakojo K.Lavrinovičius. – Reikėjo atstatyti ir prižiūrėti kūną, nes organizmas sezono metu būdavo truputį alinamas.“
Jis pradėjo ruošti savo kūną iškart po 2015-2016 metų sezono Vilniaus „Lietuvos ryte“.
Visą vasarą jis 5-6 kartus per savaitę darydavo treniruotes. Be bėgimo, be krepšinio kamuolio – tik fizines.
„Statiniai pratimai. Truputį štangytės. Kojytes pastiprinti. Pasigydžiau vieteles, kur skaudėjo. Pastiprinau silpnesnes vietas“, – jam būdingais mažybiniais žodžiais kalbėjo Kšištofas.
Tačiau jis labiausiai dėkingas Panevėžio „Lietkabelio“ gydytojams ir fizinio rengimo treneriui, kuris, jo žodžiais, duodavo gerų nematytų pratimų kūnui stiprinti.
Tie vyrai – Robertinas Vilimas ir Ramūnas Širvinskas, kurie iškart po „Lietkabelio“ rungtynių „pasiskirsto po vieną brolį“ – su vienu pradeda nuo tempimo pratimų, o kitą masažuoja ir skiria kitas reikiamas procedūras.
„O paskui apsikeičiame. Po treniruočių ar rungtynių taip sugaištame dar valandą“, – pasakoja Kšištofas.
Ar Maksvytis galėtų ateityje treniruoti „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“? Drąsiai. Galėtų. Man net nėra jokių abejonių.“
„Lietkabelio“ lyderis juokiasi – už viršvalandžius nei klubas, nei broliai vyriškiams nemoka.
„Bet čia jau ant mūsų sąžinės bus atsidėkoti po sezono. Kaip už premiją“, – juokavo Kšištofas.
Į „Žalgirį“? Drąsiai!
Po sezono, ko gero, Kšištofas Lavrinovičius padės ne tik „Lietkabelio“ personalui.
K.Maksvytis padarė turbūt viską, kad atskleistų geriausias K.Lavrinovičiaus savybes. LKL reguliarųjį sezoną brolis baigė su 13,4 taško, 4 atkovotų kamuolių, 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir 15,7 naudingumo balo vidurkiu.
Statistiškai, su Artūru Gudaičiu jis šiemet buvo efektyviausias LKL krepšininkas, o „Lietkabelis“ pasiekė istorinę trečią vietą.
„Aš stengsiuosi jam atsidėkoti geru žaidimu ir pasiekti kuo aukštesnę vietą. Stengsiuosi, kad šį sezoną jam gerą atminimą paliktų koks medalis ar trofėjus. Laimėti medaliuką ar taurytę kokią. Arba žiedus, – ne taip jau ir šmaikštaudamas pasakoja Kšištofas. – Svajoti galima.“
Kšištofas Panevėžyje rado daug siurprizų.
Jis stebisi, kaip puikiai prie komandos pritapo legionieriai Lorenzo Williamsas ir Benas Madgenas.
Jį nustebino ir treneris Kazys Maksvytis, su kuriuo per ilgą profesionalo karjerą dar nebuvo tekę dirbti.
„Lietkabelio“ trenerio krepšinio filosofiją jis apibūdina taip: šiuolaikiškas krepšinis, kuriame yra tam tikros kertinės taisyklės, tačiau palikta užtektinai erdvės improvizacijai.
Laisvas krepšinis ir visiška priešingybė praėjusio sezono finišui „Lietuvos ryte“, kur LKL gaudavo pasireikšti po 15 minučių ir įmesdavo 7,1 taško.
Kšištofo vaidmuo Tomo Pačėso schemose buvo labai neaiškus: tai žaisdavo 20, tai 5 minutes.
„Dirbau su daug trenerių. Pasitaikė ir griežtesnių, bet kiekvienas turi savo sistemą, prie kurios žaidėjas turi prisitaikyti. Žinau, kad Maksvytis labai gerai moka išnaudoti stipriąsias krepšininkų savybes. Tai aukšto lygio specialistas, kuris mane tikrai nustebino iš gerosios pusės“, – pripažįsta K.Lavrinovičius.
Brolis lengvai nustebino ir su atviru pareiškimu apie „Lietkabelio“ specialisto perspektyvas.
„Galvoju, kad jisai tikrai turi galimybę eiti aukščiau. Jis tikrai turi tas savybes, charizmą. Maksvytis toks atmosferos darytojas, kuris gali eiti aukščiau. Ar galėtų ateityje treniruoti „Žalgirį“ ar „Lietuvos rytą“? Drąsiai. Galėtų. Man net nėra jokių abejonių.“
Šturmui pasirengę
Kad K.Maksvytis galėtų realiau pagalvoti apie tokias perspektyvas, „Lietkabelis“ turi galingai finišuoti.
Sakote, pasėdome sezono pabaigoje? Na, gal truputį jo.
Panašu, kad traumų suskaldyto „Vytauto“ barjeras bus peršoktas jau šeštadienį. Pusfinalyje, atrodo, lauks „Lietuvos ryto“ krepšininkai.
K.Lavrinovičiaus medaliukų ir tauryčių svajonė atrodė labai reali reguliariajame sezone, kai „Lietkabelis“ ilgą laiką stovėjo antroje turnyro lentelės vietoje ir buvo vienintelis, metęs rimtesnį iššūkį „Žalgiriui“ – nukovė čempioną du kartus.
Tačiau slogus reguliariojo sezono finišas tiesiojoje į priekį patupdė „Lietuvos rytą“, kuris smogė „Lietkabeliui“ 92:60.
„Labai skaudus pralaimėjimas, – mena K.Lavrinovičius. – Statėsi vietos ir namų aikštės pranašumas atkrintamosiose. Tai buvo vienos prasčiausių mūsų rungtynių.
Nusiteikimas buvo labai prastas. Žinojome tų rungtynių svarbą, bet netinkamai nusiteikėme.
Bet tai jau praeityje. Jeigu susitiksime, bus visai kitokios rungtynės. Tikrai stengsimės.
Sakote, pasėdome sezono pabaigoje? Na, gal truputį jo.
Bet čia normalu. Mes labai daug atidavėme emocijų Karaliaus Mindaugo taurėje ir Europos taurėje.
Dabar gal buvo tokios rungtynės, kur nesugebėjome susikaupti ir emocijų parodyti aikštėje. Atrodydavo, kad rūbinėje davai davai, nusiteiksime rungtynėms, bet išėję į aikštę neturėjome ugnelės, kuri mus lydėjo pusę sezono.
Man, kaip broliui, jau geriau jis sėdėtų ant suolo ir nežaistų. Man skauda širdį žiūrint, kad Darjušui skauda nugarą ar kelį.
Bet, galvoju, dabar atsigausime. Suprantame, kad artėja svarbios rungtynės.“
Prieš pat jas ilgiausias rungtynes šį sezoną sužaidė Kšištofo brolis Darjušas.
Nugaros ir kelio skausmai prieš pat sezono pradžią sugriovė visą Darjušo pasiruošimą. Vėliau krepšininkas taip ir neįsiliejo į „Lietkabelio“ žaidimą.
Iškritus iš rotacijos, kuri ėmė skinti skambias pergales sezono pradžioje, vėliau į ją įsiterpti D.Lavrinovičiui buvo labai sudėtinga.
Visą sezoną rinkęs 4,7 taško bei 2,5 atkovoto kamuolio ir praleidęs pirmąjį ketvirtfinalio mačą, Darjušas antrajame Prienuose pasižymėjo 7 taškais ir 7 atkovotais kamuoliais, o jam būnant aikštėje „Lietkabelis“ įmetė 10 taškų daugiau nei „Vytautas“.
„Taip, taip! Darjušas jau seniai pasiruošęs ir laukia savo progos, – už brolį labiausiai džiaugiasi Kšištofas, aktyviai palaikęs brolį Prienuose nuo atsarginių suolo. – Treneris šiandien juo pasitikėjo, nes mums tikrai reikės didelės rotacijos, kadangi nesame jauni.
Pastaruoju metu jis neblogos formos. Matau tą treniruotėse.
Aš, kaip brolis, suprantu, kada jam skaudėjo nugarą, keliuką biški. Ir man, kaip broliui, jau geriau jis sėdėtų ant suolo ir nežaistų. Man skauda širdį žiūrint, kad jam skauda nugarą ar kelį.
Bet žinau, kad dabar jis geros formos. Ir tikrai mums padės.“
Kalbos apie karjeros pabaigą nustebino
„Sulūžęs. Pasenęs. Nebe efektyvus“, – internautai nurašė Kšištofą po blankaus sezono „Lietuvos ryte“, kai Lavrinovičius tai žaisdavo, tai nežaisdavo.
Natūralu, kad žiniasklaidoje pasirodė versijų, jog tai gali būti paskutinis tuomet dar 36-erių krepšininko sezonas.
Tačiau Kšištofą tokie pranešimai stebino. Jis žinojo, kad gali duoti daugiau nei tos 5 minutės T.Pačėso sistemoje.
Tikrai, negalvojau apie karjeros pabaigą. Sakė senas, negali nieko. O aš galėjau dar...
„Po praėjusio sezono tikrai galėjau, – sako K.Lavrinovičius. – Gal jums, korespondentams, atrodžiau pasiruošęs baigti karjerą, nes mažai žaisdavau – Pačėso nebuvau įtrauktas į sistemą, gaudavau po 5 minutes. Bet aš jaučiau, kad galiu žaisti.
Tikrai, negalvojau apie karjeros pabaigą. Sakė senas, negali nieko. O aš galėjau dar...
Aišku, gal tie metai nebuvo geriausi, bet dar galėjau padėti.“
Būtų nuodėmė, jei po tokių LKL sezono MVP vertų metų Kšištofas nuspręstų baigti karjerą.
Juokais paklausiau Kšištofo, kad dabar populiaru kalbėti apie tai, kam skambino ir kam neskambino naujasis Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis, kurio akiratyje po permainų nacionalinėje komandoje gali atsidurti daugiau žaidėjų.
„Šiaip mes kalbėjome su juo“, – visai rimtai atsakė Kšištofas.
Tik pridūrė, kad apie artėjantį Europos čempionatą nesikalbėjo nieko. Tačiau pateikė įdomių minčių ne apie vasarą su rinktine, o rudenį – pasaulio pirmenybių atranką, kurios rungtynės bus žaidžiamos ir klubinio sezono metu. Ruoškitės naujam FIBA krepšinio kalendoriui.
„Bet žinote čia, reikia dar šį sezoną pabaigti. Nes jūs suprantat, kad vasara yra vasara, bet po to bus rinktinės langai, kur neatvažiuos žaidėjai iš NBA. Jiems reikia rasti žaidėjų, kurie žaistų tuose languose“, – leptelėjo K.Lavrinovičius.
Ir iš tiesų. NBA kitą sezoną turėtų žaisti mažiausiai keturi lietuviai. Ir beveik visi jie – priekinės linijos žaidėjai: vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas, sunkieji krašto puolėjai Donatas Motiejūnas bei Domantas Sabonis, lengvasis krašto puolėjas Mindaugas Kuzminskas.
Išimkite juos iš rinktinės ir greitai rasite spragų po krepšiu. Kodėl jų neužkimšus tuo metu geriausiais esamais žaidėjais? Juk ir tam pačiam Kšištofui reikėtų atlaikyti ne visą vasarą nacionalinėje komandoje, o tik vieną savaitę.
Ir juokais apie rinktinę pradėtas pokalbis pasisuko pakankamai rimta kryptimi.
„Aš... Tai aišku, – paklaustas, ar padėtų rinktinei, jei D.Adomaičiui prireiktų patyrusio puolėjo pagalbos, 24sek kukliai patvirtino Kšištofas Lavrinovičius. – Jeigu sveikas, jeigu žaisiu dar krepšinį...
Jeigu reikia padėti, nieko tame blogo nematau. Bet žinote, aš abejoju, kiek galėčiau padėti tai rinktinei. Net nežinau...
Čia labai norėtųsi ilgalaikio projekto. Bet matau, kad klubo žmonių akys tikrai dega. Noras dirbti ir kilti į viršų labai didelis.
Vis tiek, lapkritį man bus 38 metai. Čia, žinote, tikrai yra talentingų rinktinės vertų žaidėjų.“
Nustebino ir Panevėžys
Kaip supratote, planų baigti karjerą Kšištofas dar neturi.
Būdamas 32-33 metų jis manė, kad apie krepšinį žino viską. Tačiau kaip keičiasi technologijos, taip į priekį žengia ir oranžinio sviedinio žaidimas.
„Turbūt kai man bus 50 metų, tai manysiu, jog būdamas 40-ies nieko nesuprasdavau“, – juokauja Kšištofas.
Galbūt jis dabar lėtesnis ir fiziškai silpnesnis, bet gudresnis. Tik ta Eurolygos finalo ketverto ar Europos čempionato finalo patirtis ir krepšinio suvokimas gerokai lenkia kai kurių jaunesnių jo kolegų Panevėžyje, tad dažnai išvysite Kšištofą burbantį aikštėje.
„Sunkiai būna. Kartais norisi, kad ne tik klausytų jaunimas, bet ir girdėtų“, – šypsosi K.Lavrinovičius.
Bet jis pats puikiai save prisimena jauną ir koks pats būdavo karštas krepšininkas. Neatsikalbinėdavo prieš vyresnius, bet kartais nesutikdavo su labiau patyrusių žaidėjų patarimais.
Galbūt „Lietkabelio“ jaunimui jis kartais būna per griežtas, tačiau tik dėl gerų norų. Galbūt ir apsipyksta aikštėje, bet po rungtynių atsiprašo vienas kito ir toliau juokauja.
Ir jeigu viskas gerai, ko gero, K.Lavrinovičiaus juokeliai „Lietkabelio“ rūbinėje aidės ir kitą sezoną.
Bet Kšištofas atsargus. Lietuvos krepšinis labai trapus ir labai priklausomas nuo finansų. O pagrindinis „Lietkabelio“ finansų šaltinis – vieno žmogaus rankose.
Per savo karjerą Lavrinovičius jau matė daug komandų, kurios vieną sezoną išgyveno pakilimą, bet netrukus greitai krisdavo į dugną.
Tačiau Kšištofas regi kryptingą „Lietkabelio“ darbą ir tiki Panevėžio krepšinio ateitimi.
Atsisėdi į taksi – taksistas žino visus rezultatus. Užeini į parduotuvę – senelės ateina, pasako ačiū ir žino, kurioje turnyro lentelės vietoje mes esame.
„Čia labai norėtųsi ilgalaikio projekto. Bet matau, kad klubo žmonių akys tikrai dega. Noras dirbti ir kilti į viršų labai didelis.
Žinot kodėl, aš tikiu „Lietkabeliu“? Nes aš jau trejus metus matau, kaip krepšinis Panevėžyje po truputį kyla. Manau, kad tai tikrai ne vienadienis projektas.“
Dar ne taip jau seniai Panevėžio krepšinio rezultatai LKL miestiečiams nedarė jokios garbės. Tačiau nauji „Lietkabelio“ pasiekimai leido primiršti „Ekrano“ futbolo klubo šlovę. Panevėžys dabar gali didžiuotis nauja garbingai miestą reprezentuojančia komanda.
„Aš net nustebau, kaip su broliu mus priėmė Panevėžyje. Nesitikėjau, kad čia tiek žmonių domisi krepšiniu.
Atsisėdi į taksi – taksistas žino visus rezultatus. Užeini į parduotuvę – senelės ateina, pasako ačiū ir žino, kurioje turnyro lentelės vietoje mes esame. Ką aplošėme, su kuo žaisime.
Atrodo, kad visi panevėžiečiai pradėjo domėtis krepšiniu. Salė ta įrodo – statome lankomumo rekordus. Yra dėl ko stengtis.“
K.Lavrinovičius atsimena, kaip atvažiuodavo į Panevėžį su „Žalgiriu“ ar „Lietuvos rytu“ ir matydavo pustuštę „Cido“ areną, kurioje tą tuštumą tik pagilindavo dviračių trekas, skiriantis pagrindines žiūrovų vietas ir tribūnas toliau nuo krepšio.
Bet kai susirenka 5 tūkstančiai sirgalių, nebesimato ir to treko.
„Įdėtas labai didelis darbas. Ne tik mūsų, bet ir klubo administracijos, direktorių, marketingo pusėje. Daroma daug akcijų, visokių reklamų. Šauniai padirbėjo“, – sako K.Lavrinovičius.
Panevėžio taksistai ir senutės dar maždaug iki birželio vidurio kamantinės brolius apie „Lietkabelio“ rezultatus.
Žengęs į LKL pusfinalį, Aukštaitijos klubas mažų mažiausiai bronzinėje LKL serijoje užtruktų iki birželio 4-osios.
O kad iškovotų tą medaliuką, taurytę ar žiedelį, „Lietkabeliui“ reikės tūkstančių neabejingų panevėžiečių „Cido“ arenoje.
Jiems visiems Kšištofas siunčia žinutę: „Parašykit būtinai, kad ateitų palaikyti. Labai laukiam žiūrovų. Su jais daug lengviau. Drąsiau žaisti.“
