„Dabar turi su visais kovoti, – kalbėdamas su LKL.LT pabrėžė Darjušas. – Anksčiau su „Žalgiriu“ va taip važiuodavome: „Ai, su „Šiauliais“ žaisti. Ai, dar su tais.“ Kaip į gerą treniruotę.“
„Galėjai žaisti su antra sudėtimi ir žinodavai, kad laimėsi 20–30 taškų“, – broliui antrino Kšištofas.
„O kai grįžome į LKL 2012 metais, namie žaisti būdavo lengviau, bet į išvyką važiuodavai susikaupęs šimtu procentų“, – sustiprėjusią LKL vertino Darjušas.
Tarp 25 LKL legendų, kurios renkamos lygos 25-mečio sezono proga, patekę broliai prisiminė jaunystę. Bendraudami su LKL.LT Lavrinovičiai buvo įprasti sau: atviri ir nebijantys pajuokauti.
„Net baisu pagalvoti, kiek Brolis gaudavo malkų, – jaunystės dienas prisiminė Kšištofas. – Mušdavomės iki 14 metų, net su mėlynėmis vaikščiodavom.“
„Vaikščiojai, – atsisukęs į brolį su šypsena pareiškė Darjušas. – Ta tavo lietuvių kalba...“
Dalį karjeros broliai praleido atstovaudami tam pačiam klubui. Ir, kaip sako patys, žaisti drauge buvo vienas iš prioritetų renkantis komandą.
Tarp klubų, kurių garbę ginti būdavo geriausia, broliai visų pirma įvardija „Žalgirį“.
„Vienas iš tų klubų – „Žalgiris“ nepaisant visų finansinių incidentų, – sakė Kšištofas. – Ta atmosfera, sirgalių būrys. Sienoje Italijoje gerai. Man visur buvo gerai.“
„Patiko Stambulas – kaip tik sutapo, kad buvo neblogas sezonas, gera komanda“, – savo favoritą įvardijo Darjušas.
„Jei aš tokią sutartį turėčiau, ir man patiktų“, – brolį per dantį patraukė Kšištofas.
Darjušas atskleidė, kad turėjo galimybę apsivilkti „Barcelona“ marškinėlius, krepšininkui net buvo sėkmingai atlikta medicininė apžiūra. Bet kelias galiausiai nuvedė į Rusiją.
„Jau turėjau Barselonoje trejų metų sutartį, – sakė D.Lavrinovičius. – Nepasakyčiau, kad gailiuosi, bet gal buvo neprotingas žingsnis. Ir į „Panathinaikos“ turėjau galimybę nuvykti po „Žalgirio“. Bet pasirinkau Kazanę. Rusijoje buvo galimybė žaisti su broliu – tai vienas iš faktorių.“
Broliai šiemet minės 39-uosius gimtadienius. Bet nepanašu, kad jie galvoja apie pabaigą.
„Ispanijoje žaidėme pasaulio čempionate, mums buvo 34 metai, – dabar kaip motyvaciją tęsti karjerą mato broliai. – Prie mūsų prieina Arvydas Sabonis, sako: „Chebra, aš gailiuosi, kad 39-erių baigiau karjerą“. Jis gailisi, kad dar galėjo pažaisti. Vadinasi, krepšinis yra toks kaifas. Mes dar reikalingi, mes jaučiame malonumą ir meilę krepšiniui. Kodėl gi dar nepabėgiot.“
