„Meškutė. Meškutė ir barsukas“, – eidamas pro Lietuvos komandos įžaidėją lietuviškai tarė serbas, užpraėjusį sezoną žaidęs su M.Kalniečiu Milano „Olimpia“ klube.
„Matote, visus gyvūnus žino“, – šyptelėjo M.Kalnietis, matyt ir išmokęs serbą gyvūnų pavadinimų.
Bet juokauti Lietuvos rinktinės kapitonas nebuvo nusiteikęs.
Nors jis pats sužaidė geras rungtynes, pelnęs 15 taškų, atlikęs 3 rezultatyvius perdavimus ir nė karto nesuklydęs puolime, mūsų šalies komanda antrą kartą per tris dienas pralaimėjo serbams kontrolinėse rungtynėse, o M.Kalnietis išvydo savo komandos žaidimo spragų.
– Mantai, ar šiame mače buvo daugiau kokybės nei pirmajame Belgrade?
– Sakyčiau, kad buvo, nes įmetėme nemažai taškų. Tačiau gynyboje buvo daug klaidų. Jie individualiai yra labai stiprūs ir kartais sunku juos sulaikyti. Gynyba šįkart buvo didesnė problema, o puolimas buvo sklandesnis, nors ir ten galima dar taisyti. Turime laiko, reikia dirbti toliau.
– Ar galima įvardinti gynybos problemas?
– Dažniausiai nesusikalbėjimas turbūt. Vėlgi – kosmosas, kaip žaidžia Nikola Jokičius. Europoje yra mažai gynėjų, kurie taip skaitytų žaidimą.
Jo perdavimai, kai jis gauna kamuolį viduryje ir iškart viskas tampa pavojinga... Aišku, būta mūsų nesusikalbėjimo, bet reikia pripažinti ir jo žvėrišką talentą.
– Trečiasis kėlinys, per kurį buvo pelnyti 34 taškai, turbūt buvo geriausias šią vasarą. Kas leido taip gerai sužaisti kėlinį?
– Išpildėme tai, ką norime padaryti. Puolime pagaliau priėjome prie situacijų, kokių norime daugiau. Ten mūsų stiprios pusės – kamuolys labai gerai vaikščiojo, taip radome metikus, atsirado balansas tarp žaidimo viduje (baudos aikštelėje) ir išorėje.
– Kaip jūsų akimis veikia Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno duetas?
– Jie prisijungė prie rinktinės vėliau ir jau dabar yra didelė jėga. Manau, kad žaidimą su jais dar reikia šlifuoti, dar reikia, kad su dviem dideliais veiktų automatiškai, jie patys patogiau jaustųsi. Per treniruotes vaizdas yra geresnis, reikia tai perkelti į rungtynes.
– Tai viena tų vasarų, kai vidurio puolėjai meta iš toli, Jonas Valančiūnas šįkart pataikė tritaškį. Ką tai suteikia rinktinei?
– Tai nėra mūsų pirmas, antras ar trečias atakos pasirinkimas. Tas Jono tritaškis buvo ne iš gero gyvenimo. Mes bandome įvesti jiems kamuolį po krepšiu – tolimi jų metimai nėra mūsų prioritetas.
Stengiamės, kad jie abu galėtų žaisti baudos aikštelėje. Aišku, kartais būna, kai reikia mesti paskutinę atakos sekundę. Bet tai nėra mūsų norimas variantas.
– Paulius Jankūnas šįkart sėkmingai įsijungė į žaidimą. Ar jis gali būti svarbi jėga?
– Juo net neabejojau. Aš Paulių žinau gal 30 metų. Net neabejoju, kad jis dar duos mums daug naudos.
